Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Galų gale pradėkime sakyti tiesą, kokia ji karti bebūtų. Tik tiesą ir nieko daugiau. Tiesą privalome rėžti į akis visiems – draugams, partneriams, priešams. Pirmiausia – sau.

Tai – Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus mintis. Ji buvo pagarsinta viename iš video interviu. A. Arestovičius džiaugėsi, kad jo šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis būtent taip ir daro – visiems sako karčią teisą. Neišskiria nei Maskvos, nei Vašingtono, nei Briuselio.

Taip, paskutinieji keli dešimtmečiai buvo paženklinti melo ženklu. Mes visi visiems melavome. Nesakėme visos tiesos. Europos Sąjunga ir NATO dėjosi esančios pačios sąžiningiausios, garbingiausios organizacijos. Šiandien paaiškėjo, jog padorumą ir sąžiningumą dažnusyk nurungia godumas, atsargumas, bailumas. Ukrainą buvo galima išgelbėti nuo baisaus karo senų seniausiai, bet Vakarų politikai pabijojo ryžtingai, garbingai, dorai elgtis. Neiškastravo Vladimiro Putino nei 2008-aisiais, nei 2014-aisiais. Užtat išaušo 2022-ųjų vasario 24-oji.

Dabar jau akivaizdu, jog Europoje – gausu labai gražiai pliurpiančių politikų, kurie moka dirbti tik šiltnamio sąlygomis. Vos tik užgriūna rimtesni sukrėtimai – čia pat tampa bailiais ir pragmatikais.

Akivaizdu: Europa labai drąsiai, atmesdama bet kokius kompromisus, gina seksualinių mažumų teises. O štai Ukrainoje nuo rusų karių bombų žūstančių vaikų, rusų karių prievartaujamų moterų apginti, – nepajėgia. kartais – net ne itin stengiasi.

Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs

Šį Europos gėdos sąrašą tęsčiau ir tęsčiau…

Bet baisiausia, kad šiandieniniai Europos politikai dedasi nežinantys, kas yra tikroji atsakomybė už karo nusikaltimus. Be abejo, Vladimiras Putinas ir visa jo šutvė privalo sėdėti teisiamųjų suole. Geriausiu atveju – kalėjimas iki galvos pačiomis griežčiausiomis, sunkiausiomis sąlygomis. O dar geriau – mirties bausmės. Jokio pasigailėjimo šitiems išgamoms.

Tačiau už tai, kad Ukrainoje žūsta vaikai, moterys, seneliai, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kurie nesilaikė Budapešto memorandume duotų įsipareigojimų, kurie neskubėjo Ukrainai tiekti rimtų ginklų, kad ši veiksmingiau apsigintų nuo agresoriaus. Kaltos Vakarų žvalgybos, kurios manė, jog užpulta Ukraina po dviejų parų kris. Kalta buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, flirtavę su V.Putinu. Kalti Vakarų ambasadoriai, karo išvakarėse sprukę iš Ukrainos tarsi žiurkės iš skęstančio laivo. Kalti politikai, neįvedę žiaurių ekonominių sankcijų Rusijai tą pačią dieną, kai 2008-aisiais buvo užpulta Gruzija, kai 2014-aisiais buvo atakuojama Ukraina. Kaltas buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, kadaise nedavęs deramo atkirčio Kremliui. Kaltas Nobelio komitetas, davęs B. Obamai taikos premiją kaip avansą.

Džo Baidenas – dešinėje

O vertinant JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, viešai skelbiančius, ko amerikiečiai nesiims daryti gelbėdami Ukrainą, – tiesiog trūksta žodžių. Kodėl J. Bidenas viešai, o dabar – ir J. Stoltenbergas, kartoja, esą NATO nesiųs savo karių Ukrainai ištiesiant tvirtą pagalbos ranką? Juk tai – NATO karinės paslapties išdavimas. Jei JAV – teisinė valstybė, jei NATO – teisinė organizacija, J. Bidenui ir J. Stoltenbergui turėtų būti surengtos apkaltos – juos derėtų teisti už valstybės paslapčių išdavimą. Bent jau už tai, kad jų ilgas liežuvis atriša rankas žiauriam, ciniškam agresoriui dar labiau siautėti, o sunkiai, bet didvyriškai besiginančiai šaliai nuo jų pliurpalų – tik sunkiau.

Džulijaną Asandžą už „WikiLeaks“ erdvėje atskleistas paslaptis amerikiečiai štai kaip atkakliai persekioja! Tebeieško ir, jei tik galėtų, labai griežtai baustų Edvardą Snoudeną, besislapstantį Rusijoje! O JAV preizdentui ir NATO generaliniam sekretoriui nelaikyti liežuvio už dantų – leistina?

Taip, Vakarams šiandien privalu dėkoti, jog vis tik po truputį atsikvošėja ir dabar remia Ukrainą konkrečiau, solidžiau, ne vien apgailestavimais bei užuojautomis, ne vien ligoninių įranga ir maistu. Už tai – nuoširdus ačiū, nuoširdi pagarba. Kur elgiamasi gražiai – pagirkime. Kur niekingai – smerkime.

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Ir vis tik, sakau, gal imkime rengti specialias kasmetines apklausas, kurios ES šalies politikai – patys bailiausi? Gal, sakau, tokios apklausos taptų bent mažyte paskata ES lyderiams elgtis sąžiningiau ir principingiau? Rinkimai – rinkimais, o užsimaukšlinti ant galvos simbolinę niekingiausio Europos Sąjungos ir NATO politiko karūną – menkas malonumas. Tokie „mini“ referendumai parodytų, kaip sąvokas „bailys“ ar „išdavystė“ suvokia, pavyzdžiui, lietuviai, vokiečiai, prancūzai, italai.

Europos Sąjungos prezidentams, pirmininkams, komisarams, europarlamentarams nūnai, deja, dalinami vien meduoliai. Bizūnas – tik rikimų dieną kas ketverius ar penkerius metus. O „bailio“ ir „išdaviko“ titulas liktų įrašytas į asmeninę biografiją visiems laikams. Juk taip nusprendė ne keletas istorikų, ne keletas politologų, taip nusprendė ES piliečiai oficialios apklausos metu.

Man regis, būtų labai įdomu.

2022.04.07; 10:05

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, sausio 24 d. (AFP-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
 
Vašingtonas nori teisti 50-metį australą dėl to, kad jis „WikiLeaks“ paskelbė 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane. Aukštasis teismas Londone gruodį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neišsiųsti jo į JAV, nes yra rizika, kad jis gali nusižudyti. J. Assange’o advokatai užginčijo šį sprendimą.
 
Dabar teisėjai Ianas Burnettas ir Timothy Holroyde’as raštu patenkino atsakovo prašymą. Teisėjai teigė, kad J. Assange’as turi teisę kreiptis į aukščiausiąją instanciją, kuri pati nuspręs, ar imtis bylos.
 
„Julianas laimėjo, – tviteryje parašė jo sužadėtinė ir dviejų mažamečių vaikų mama Stella Morris. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turi nuspręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją“.
 
Minios susirinko prie Karališkojo teisingumo teismo Londono centre ir sveikino sprendimą. „Man neapsakomas palengvėjimas“, – sakė 61 metų Sue Barnett iš Notingamo, Centrinės Anglijos, laikydama plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Dabar išlaisvinkit Assange’ą“.
 
J. Assange’o advokatai užginčijo JAV patikinimą, kad jis nebus laikomas izoliuotas federaliniame griežčiausio režimo kalėjime ir jam bus suteikta tinkama priežiūra. Jo šalininkai jau seniai tvirtina, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra paveikta dėl kardomojo kalinimo griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone. Jis atsidūrė už grotų nusprendus, kad gali pabėgti, nes anksčiau 2012 m. nesilaikė paleidimo už užstatą sąlygų, kai buvo apkaltintas seksualiai prievartavęs dvi moteris Švedijoje. Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.23; 07:06

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
 
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
 
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
 
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
 
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:37

Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) perkeltas į Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjimo ligoninę, praneša leidinys „The Daily Mail“.
 
Pasak „WikiLeaks“ atstovų, J. Assange`o sveikatos būklė smarkiai pablogėjo per septynerius metus, kuriuos jis praleido Ekvadoro ambasadoje sąlygomis, „nesuderinamomis su pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.
 
„Per septynias savaites, praleistas Belmarše, jo sveikatos būklė toliau blogėjo, jis smarkiai sulyso“, – pridūrė „WikiLeaks“ atstovai.
 
Anot žurnalisto advokato Pero Samuelsono, praėjusį penktadienį J. Assange`as jautėsi taip blogai, kad „su juo buvo neįmanoma normaliai kalbėtis“.
 
Dar vienas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas J. Assange`o ekstradicijos klausimas, numatytas ketvirtadienį Vestminsterio magistrato teisme Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą.
 
Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.30

NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10

Švedijos prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokuratūra nusprendė atnaujinti tyrimą prieš portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange`ą 2010 metų byloje dėl išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Stokholme pareiškė prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson.

„Naujos aplinkybės skatina mus peržiūrėti ankstesnį sprendimą, – sakė pareigūnė. – Dėl šios priežasties, taip pat dėl to fakto, kad J. Assange`as Jungtinėje Karalystėje yra suimtas, nukentėjusiosios advokatas paprašė atnaujinti išžaginimo tyrimą“. E. M. Persson pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, jos žiniomis, ketina oficialiai pareikalauti išduoti australą iki šių metų birželio 14 d., bet nepanoro spekuliuoti J. Assange`o išdavimo Švedijai tema.

J. Assange`as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstija iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange`ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange`ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. 

Sekmadienį buvo sužinota, kad Ekvadoro prokuratūra sutiko atlikti kratą kambaryje, kuriame J. Assange`as gyveno pastaruosius septynerius metus. Manoma, kad visi jo dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kita įranga bus perduota Jungtinėms Valstijoms. Kratą numatoma atlikti gegužės 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:23

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo nuteistas 50 savaičių laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydį paskelbė teismas Londone, pranešė britų naujienų agentūra PA.

Balandžio pradžioje suimtas 47 metų J. Asasnge’as britų teisėsaugos buvo kaltinamas, kad, 2012-aisiais pabėgdamas į Ekvadoro ambasadą, pažeidė minėtas sąlygas.

J. Assange’as balandžio 11 dieną britų policijos buvo suimtas Ekvadoro ambasadoje Londone, kai Ekvadoras panaikino jo politinį prieglobstį. J. Assange’as į ambasadą pabėgo 2012 metais. Tuo metu dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje buvo išduotas jo Europos arešto orderis.

J. Assange’as, kuris kaltinimus visad neigė, bijojo per Švediją būti perduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 06:00