Joe Bidenas vis labiau panašus į susenusį Leonidą Brežnevą. EPA – ELTA nuotr.
Pnompenis, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Pietryčių Azijos regioninis blokas ASEAN šeštadienį netikėtai gavo naują narę iš kito pasaulio krašto – bent jau trumpą akimirką. Tai nutiko dėl JAV prezidento Joe Bideno žodinio apsirikimo.
„Noriu padėkoti ministrui pirmininkui už Kolumbijos vadovavimą pirmininkaujant ASEAN“, – pareiškė J. Bidenas, pradėdamas derybas su regiono lyderiais Pnompenyje, kurioms pirmininkauja Kambodžos ministras pirmininkas Hunas Senas.
Atrodo, kad Pietų Amerikos valstybė Kolumbija neduoda ramybės JAV prezidentui, nes tą pačią klaidą jis padarė iš Baltųjų rūmų išvykdamas į ilgą kelionę po Aziją. Jis pasakė žurnalistams, kad „vyksta į Kolumbiją“, bet greitai pasitaisė: „Turiu galvoje Kambodžą“. Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas, kuriam šį mėnesį sukanka 80 metų, didžiąją savo karjeros Vašingtone dalį garsėjo neapdairiais pasisakymais.
Vis dėlto pastarasis jo apsirikimas, kad ir labai didelė geografinė klaida, ko gera, buvo ne toks ryškus, kaip viceprezidentės Kamalos Harris pareiškimas rugsėjį lankantis Šiaurės ir Pietų Korėją skiriančioje demilitarizuotoje zonoje. Ta proga K. Harris pareiškė, kad JAV yra „Šiaurės Korėjos Respublikos sąjungininkė. Ir ši sąjunga stipri ir ilgalaikė“.
Bankoke šeštadienį prasidėjo kasmetinis Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimas. Forumo šeimininkas Tailandas pirmiausiai ketina siekti, kad būtų užbaigtos derybos dėl vienos didžiausių pasaulio laisvosios prekybos zonų.
Vadinamoji Regioninė visapusiškos ekonominės partnerystės sutartis (RCEP) apjungtų 10 ASEAN šalių – Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą, Malaiziją, Mianmarą, Filipinus, Singapūrą, Tailandą ir Vietnamą, o taip pat Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.
Ši sutartis buvo sugalvota kaip atsvara Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarčiai (TPP), iš kurios JAV pasitraukė netrukus po to, kai prie šalies vairo stojo Donaldas Trumpas. Tačiau derybos dėl RCEP pastaruoju metu įstrigo. Indija baiminasi, kad ją užplūs pigi produkcija iš Kinijos. Australija ir Naujoji Zelandija reikalauja aplinkos ir darbo saugumo standartų.
Vis dėlto į eksportą orientuotos ASEAN šalys nori užbaigti derybas, nes baiminasi neigiamų prekybos ginčo tarp JAV ir Kinijos padarinių. RCEP turi milžinišką reikšmę prekybos apimčių didinimui, sakė Tailando vyriausybės atstovas Werachonas Sukhondhapatipakas. Filipinų vyriausybės atstovas Martinas M. Andanaras teigė, kad sutartis turi būti kiek įmanoma greičiau įgyvendinta. „Laisvoji prekyba tikrai yra tai, ko reikia šiam regionui“, – pabrėžė jis.
Dviejų dienų susitikime taip pat bus kalbama apie ginčą dėl salų Pietų Kinijos jūroje, rohinjų musulmonų mažumos persekiojimą Mianmare ir plastiko atliekas jūroje.
Rohinjų krizėje ASEAN šalys iki šiol susilaikė nuo kritikos Mianmaro vyriausybei. Tačiau penktadienį Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas pabrėžė: „Mes tikimės, jog gali būti kažkas padaryta, kad priespauda liautųsi“. ASEAN viršūnių susitikime dalyvauja ir Mianmaro de facto vyriausybės vadovė Aung San Suu Kyi.
Kovą su atliekų problema ketinama skelbti vadinamuoju ASEAN šalių Bankoko pareiškimu. Remiantis projektu, pareiškimą pasirašiusios šalys įsipareigos ateityje vengti jūrų šiukšlinimo ir jį ženkliai sumažinti.
Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) narės kitą savaitę pirmą kartą surengs bendras karinio laivyno pratybas. Singapūro gynybos ministras Ng Eng Henas penktadienį sakė, kad ASEAN valstybių laivai plaukia į Kinijos Žandziango uostą, kuris yra kinų laivyno bazė Pietų Kinijos jūrai. Bendrų pratybų tikslas esą yra sukurti „pasitikėjimą“. Nepaisant nesutarimų dėl Kinijos teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, šiuo metu visos šalys siekia taikingų tonų, kad būtų išvengta eskalacijos.
Apie pratybas paskelbta per ASEAN gynybos ministrų susitikimą Singapūre, kuriame dalyvavo ir JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas bei kolega iš Kinijos Wei Fenghė. Singapūro ministras Ng Eng Henas sakė, kad kitais metais pirmą kartą vyks ir bendros ASEAN bei JAV karinės pratybos. 1967-aisiais įsteigtai ASEAN šiuo metu priklauso dešimt šalių: Brunėjus, Indonezija, Kambodža, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas.
J.Mattisas susitikime pareiškė JAV vyriausybės susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros „militarizacijos“. Tarptautinės taisyklės dėl tenykščių prekybos maršrutų esą negali būti „perrašytos“. Vašingtonas tikisi, kad „visos šalys, mažos ir didelės“ jų laikysis.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir užtvirtina jas supildama čia ginčytinas dirbtines salas. Jos parengtos taip, kad čia galėtų būti statomi kariniai įrenginiai
Dalies jūros, kurioje, spėjama, yra daug naftos ir dujų, norėtų ir Filipinai, Brunėjus, Malaizija bei Vietnamas.
