Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto.

Šiandien viena iš įdomesnių temų – kaip žuvo Rusijos Nepaprastųjų situacijų vadovas Jevgenijus Ziničevas. Oficiali versija – nusirito nuo uolos gelbėdamas žurnalistą ekskursijos kažkur po Rusijos Sibiro platybes metu.

Tačiau ar patartina šia versija aklai tikėti? Juk tokio aukšto rango Rusijos ministras, ypač nepaprastųjų situacijų, turėjo būti apsuptas asmens sargybinių. Jį privalėjo akylai globoti. Ir še tau kad nori: nuo uolos paslydo žurnalistas, o ministras strimgalviais šoko žemyn į upę ištraukti skęstančio žurnalisto nė kiek nesibaimindamas, jog upės dugnas galbūt nusėtas klastingų akmenų. Žvelgiant blaiviai, į upę gelbėt žurnalisto privalėjo šokt vyrai iš J.Ziničevo apsaugos komandos, o ne pats ministras.

Todėl ir pasklido po viešąją erdvę įvairiausių versijų: esą J.Ziničevas buvo ištikimas Rusijos prezidento atstovas, esą V.Putinas nusižiūrėjo J.Ziničevą kaip žmogų, kuris jį pakeis pasitraukus iš Prezidento krėslo, esą J.Ziničevą nužudė V.Putino priešininkai iš Federalinės saugumo tarnybos vadovo Nikolajaus Patruševo gaujos. O čia dar V.Putinas paskelbė, jog traukiasi izoliacijon, mat jo aplinkoje – daug užsikrėtusiųjų koronavirusu, pakeitė ne vieną dešimtį asmens sargybinių. Pretekstų kelti net pačias absurdiškiausias legendas – gausu.

Jevgenijus Ziničevas, keistomis aplinkybėmis žuvęs nepaprastųjų situacijų ministras

Tačiau vertėtų būtinai išklausyti Lenkijos politiniame forume kalbėjusio buvusio V.Putino ekonomikos patarėjo, nūnai JAV gyvenančio, politine analize užsiimančio Andrėjaus Ilarionovo pastabų. A.Ilarionovas nemano, jog J.Ziničevas buvo V.Putiną prezidento poste pakeisti turėjęs generolas. Į klausimą, kada ir kaip V.Putinas pasitrauks iš didžiosios politikos, A.Ilarionovas pateikė tik tris paaiškinimus, kada diktatoriškai valdomose valstybėse valdovai netenka savo kėdžių. Štai jie: karinė užsienio šalių invazija, karinis – politinis perversmas šalies viduje ir natūrali diktatoriaus mirtis. A.Ilarionovas įsitikinęs, jog V.Putinas pats savo noru neišvažiuos iš Kremliaus. Jis nė neieško, kas galėtų jį pakeisti.

Tame Lenkijos politiniame forume nuskambėjo ir daugiau dėmesio vertų minčių. Pavyzdžiui, jokie piketai, jokios demonstracijos, streikai ir rinkimai nepakeis Rusijoje įsigalėjusios diktatūros. Net jei V.Putinas šiandien staiga mirtų, valdžią perims tokie pat kaip jis pats. Valdžia liktų Rusijos specialiųjų tarnybų ir vadinamųjų sisteminių „liberalų“, kurie dar baisesni imperialistai nei čekistai, rankose. A.Ilarionovas mano, jog net Vakaruose garbinamas Aleksejus Navalnas – joks demokratas, joks humanistas.

A.Ilarionovas taip pat įsitikinęs, jog demokratinės tvarkos neįmanoma mechaniniu būdu įdiegti Rusijoje ir Baltarusijoje. Jis pastebi, jog krikščioniškose valstybėse demokratinę tvarką įvesti kur kas lengviau, nei tose, kur vyrauja stačiatikių bažnyčia. Skirtumus tarp stačiatikybės ir krikščionybės pats laikas suvokti. Svarbiausias skirtumas: vieni ieško kompromisų, kiti – juos atmeta. Demokratijos neįmanoma dirbtiniu būdu primesti ir musulmoniškoms valstybėms. Puikiausias pavyzdys – Afgaistanas.

Andrėjus Piontkovskis, politikos apžvalgininkas

Tuo tarpu Andrėjus Piontkovskis, Rusijos opozicinis politikos komentatorius, tvirtina matąs požymių, jog Kremliuje užvirusi rimta kova dėl valdžios. V.Putino izoliacija dėl COVID-19, asmens sargybinių keitimas ir Z.Ziničevo mirtis – ne atsitiktinumas. Tai primena situaciją, kai buvo pašalintas Stalinas. 1952-aisiais juk taip pat pakeisti ištikimiausi Stalino asmens sargybiniai. Juos pašalino tam, kad Stalinu nepatenkintieji pajėgtų generalisimą likviduoti. Stalinas anuomet norėjo pradėti globalų karą su Vakarais, o tie, kurie jį nužudė, – trečiojo pasaulinio karo vengė. Vaizdžiai tariant, Joifu Stalinu atsikračiusieji buvo pažangesni…

Andrejus Ilarionovas. Slaptai.lt nuotr.

Dabar, kai JAV pasitraukė iš Afganistano, pasak A.Piontkovskio, galvas pakėlė visi pasaulio diktatoriai. Diktatūroms vadovaujantys vyrai džiūgauja, esą Vakarai patyrė skaudų pralaimėjimą. Jie mano, kad nei JAV, nei Europa jau nebeturi nei jėgų, nei noro ginti savas vertybes, todėl jiems, diktatoriams, pravartu pereiti į kontrpuolimą visais frontais. Kitos tokios progos gali ir nepasitaikyti. Beliko tiek mažai – sužlugdyti Ukrainą ir okupuoti Taivaną. Tada Vakarai tikrai puls panikon, visai pakriks, NATO ir Europos sąjungos vienybė ims aižėti. Taigi, pasak A.Piontkovskio, pasaulis privalo ruoštis naujiems rimtiems kariniams konfliktams.

Ar Vakarų civilizacija ruošiasi naujiems iššūkiams? Puikus nepasiruošimo pavyzdys – oficialusis Paryžius. Visi skaitėme, kaip Prancūzijos politikai triukšmingai piktinosi Australija, nusprendusia povandeninių laivų įsigyti ne iš Prancūzijos, o iš JAV. Girdi, Australija apie neįvyksiantį sandorį pranešė tik paskutinę minutę, girdi, taip partneriai nesielgia, girdi, Australija gėdingai pataikauja Vašingtonui.

Atkreipkite dėmesį – prancūzai nė žodeliu neužsiminė, kad australai atsisako jų povandeninių laivų tik dėl itin prastos kokybės. Prancūziški submarinai – pasenę. Tokiais neišgąsdinsi Kinijos. Tuo tarpu amerikietiški – galingesi, patikimesni. Amerikietiški submarinai – rimtas galvos skausmas Kinijos diktatoriams. Štai kodėl Kanbera su Sidnėjumi atmetė Paryžiaus pasiūlymus. Beje, teisingai pasielgė, kad atmetė Paryžiaus sandorį. Kaip sakoma – nieko asmeniško.

O prancūzai elgiasi kaip aikštingi vaikai, nenorintys matyti savo kaltės. Užuot ieškoję savų nuodėmių bėdą jie verčia kitiems. Protinga, sąžininga prancūzų valdžia susiimtų už galvos, karštligiškai puldama rengti planus, kaip greičiau derėtų modernizuoti povandeninių karo laivų pramonę, kol Kinija dar nešeimininkauja visuose vandenynuose ir visose jūrose. NATO generalinis sekretorius privalo išbarti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Makroną – netobulindami savų submarinų jūs skriaudžiate visą Aljansą.

Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.

Jei prancūžiškos klaidos mums, lietuviams, tarsi ir tolimos, ne itin aktualios, tai Baltarusijos diktatoriaus svaičiojimai, esą Vilnius – baltarusiškas miestas, verčia suklusti. Jei NATO bus silpnas aljansas, kodėl A.Lukašenkai, pagalbon pasitelkus V.Putiną, nepabandžius okupuoti Lietuvos sostinės? Šitaip A.Lukašenka su V.Putinu atkeršytų Lietuvai už kritiką Minską ir Maskvą ignoruojant demokratijos principus. Kaip jie tai galėtų padaryti? Scenarijus paprastas. Tereikia nedidelio sprogimo Astravo atominėje elektrinėje, kad radiacijos debesys slinktų būtent Vilniaus pusėn. Tada atsirastų didelė tikimybė, jog iš Vlniaus krašto bėgtų ne vien civiliai, bet ir visi NATO kariškiai. Rusijos ir Baltarusijos „žaliesiems žmogeliukams“ teliktų įžengti į ištuštėjusį Vilnių ir čia ilgam įsikurti.

JAV leidžiamas Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.09.25; 07:00

Garry Tabax

Gintaras Visockas

Jurijaus Šveco, buvusio KGB karininko, pasitraukusio į JAV, interviu viešojoje erdvėje seku maždaug nuo 2016-ųjų metų vidurio. Ne tik seku, bet ir savo portale ne vieną J.Šveco prognozę esu aprašęs, komentavęs.

Panaši nuostata – ir dėl buvusio Vladimiro Putino ekonomikos patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat senokai išvykusio į Ameriką, įžvalgų, pranešimų, straipsnių. Jo politinius komentarus skaitau nuo 2014-ųjų; kai kuriuos iš jų išsamiai aptariau slaptai.lt portalo erdvėje.

Turiu prisipažinti – šie abu vyrai ilgokai patiko. Nelaikydamas visų jų pareiškimų šventa tiesa vis tik maniau, kad lietuviui pravartu žinoti, ką jie pranašauja apie JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius. Ne vienerius metus maniau, kad jie, nepaisant didesnių ar mažesnių skirtumų, – pažangūs bendraminčiai. Mat abu juos vienija kritiškas žvilgsnis į Vladimirą Putiną, Rusijos slaptąsias tarnybas, agresyvią Kremliaus laikyseną. Žinoma, stebėjausi, kodėl Lietuvos politikos analitikai nepastebi jų komentarų: specialiai ignoruoja ar tiesiog visko neaprėpia, nespėja aprėpti?

Tuo pačiu stengiausi būti atsargus. Ar tas, kuris pabėgo į JAV, kuris aršiai keikia V.Putiną, nepagarbiai vadinandamas jį, pavyzdžiui, „cigaretės nuorūka“, – negali būti „dvigubas agentas“? Tokių klaidinančių operacijų žvalgybos istorija žinanti apsčiai.

JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) nuvykus į Ženevą ir ten susitikus su Rusijos prezidentu V.Putinu, J.Šveco ir A.Ilarionovo nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Jas apibendinus būtų galima brėžti tokią išvadą: A. Ilarionovas mano, kad JAV administracija išdavė Ukrainą, nuolaidžiauja Kremliui, o J. Švecas įsitikinęs, jog Ženevoje Dž.Baidenas savo misiją atlikęs nepriekaištingai.

Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24

Kokie A.Ilarionovo argumentai? Šis pastebėjo, kad Dž. Baidenas net neužsiminė, esą Ukraina artimiausiu metu bus paskelbta strategine JAV partnere, nepažadėjo jai narystės NATO aljanse, nedavė Ukrainai rimtos ginkluotės, net kelis kartus sumažino Ukrainai dar Donaldo Trampo (Donald Trump) laikais numatytą finansinę paramą (nuo 450 iki 150 milijonų JAV dolerių), atšaukė sankcijas Nord Stream 2 dujotiekį tiesiančioms Vakarų kompanijoms. Bet baisiausa, kad Dž.Baidenas, remiantis A.Ilarionovu, prasitarė, jog Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų (tai būtų pati tikroji Ukrainos kapituliacija, nes Kijevą prievartautų žaisti pagal separatistų diktuojamas taisykles). Kad Dž.Baidenas išdavė Ukrainą, netiesiogiai byloja ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės išpuoliai Rytų Ukrainoje: kol JAV prezidentu buvo D.Trampas, pasienyje per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas Ukrainos karys; vos tik Dž.Baidenas buvo inauguruotas – Donbaso ir Luhansko rajonuose ukrainiečių karių kiekvieną mėnesį žūsta po keliolika. Žodžiu, V.Putinas suprato, jog nei Amerika, nei, tuo labiau, Vokietija su Prancūzija, negins Ukrainos, tad Ukrainą galima terioti kiek geidžia širdis. Maždaug toks būtų apibendrinimas.

J.Švecas piešė priešingą paveikslą: Dž.Baideno sumanymas susitikti su V.Putinu teisingas, V.Putinas nepergudravo Dž.Baideno, ne V.Putinas, o Dž.Baidenas pademonstravęs tvirtybę, Ukrainos interesai neišmainyti į Rusijos pažadą palaikyti Vašingtoną rungiantis su Pekinu. J.Švecas net skelbė užuominas, jog Dž.Baideno vizito į Ženevą kritikai (omenyje turėjo ir A.Ilarionovą) siekia specialiai kaktomis sumušti Vašingtoną su Kijevu ir taip pasitarnauti agresyvioms Kremliaus jėgoms. Girdi, išmestas iš Katono instituto ekonomistas A.Ilarionovas siekia įsidarbinti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio patarėjumi, todėl jo pastabos – tendencingos, jomis negalima tikėti. Tokias išvadas galėtume brėžti peržiūrėję keliolika pastarųjų mėnesių J.Šveco videointerviu.

Alesia Bacman ir Jurijus Švecas. Gordonua.com

Kuris iš jų teisus? Mano nuomone, įtikinamesnis – A.Ilarionovas. Dž.Baidenas pažėrė daug viltingai skambančių pareiškimų, bet jo žodžiai kardinaliai skiriasi nuo konkrečių darbų. Ypač jei prisimename 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo pažadą atsisakyti atominio ginklo. Neprabėgo nė dvidešimt metų, ir matome, ko vertas 1994-aisiais duotas viešas Amerikos įsipareigojimas: 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą, o Amerikos kariai Rusijos pusėn neiššovė į orą nė vieno perspėjančio šūvio.

Ar leistina 2014-uosius traktuoti kaip gėdingą Amerikos istorijos puslapį? Man regis, ne tik galima, bet ir būtina. Juolab kad Vašingtonas, vadovaujantis A.Ilarionovo įžvalgomis, nė neketina šiandien taisyti savųjų išdavysčių.

Tik nemanykite, jog esu naivus ir nesuprantu politikos užkulisių – visais laikais politikoje būta ir išdavysčių, ir garbingos, sąžiningos veiklos. 2014-ieji ar 2021-ieji – jokia išimtis. Tačiau man neramu: jei Baltieji Rūmai apgavo Ukrainą, kodėl negalėtų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, išduoti ir Baltijos valstybių? Jei tik turėčiau galimybę, paklausčiau pono Dž.Baideno: tavo pirmtakai mainais į teritorinio vientisumo garantijas iš Ukrainos išviliojo atominį ginklą, o tu dabar Ukrainai nenori duoti net granatsvaidžių!

Jei kaltinsite mane keičiant savo pažiūras nuo karšto Amerikos rėmėjo link aršaus skeptiko, – būsite neteisūs. Tiesiog aš bijau, jog jei V.Putinas sumanys pulti Lietuvą ar Estiją, NATO nė piršto nepajudins – apsiribos popieriniais pareiškimais ir atsargiais pagrūmojimais įvesti keletą simbolinių sankcijų keletai Rusijos kariškių. Rusija, mano supratimu, jau turi sumaniusi gudrų, klastingą Lietuvos okupacijos planą. Štai jis: chaoso apimtoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje surengiamas tikras ar tariamas sprogimas, paskelbiama, jog mirtį nešanti radiacija sparčiai slenka Vilniaus pusėn. Ką ištikus tokiai bėdai darytų Lietuvoje dislokuoti mūsų sąjungininkų kariškiai? Nenoriu būti juodu metraštininku, tačiau manau, kad jie visi spruktų iš Lietuvos. Kaip tik tuo metu į Lietuvą įžengtų „žalieji žmogeliukai“. Neva tik tam, kad saugotų Lietuvą nuo marodierių. Ir Lietuvoje, žinoma, ilgam pasiliktų. O bėdą dėl sprogimo Astravo AE suverstų neva išprotėjusiam Aliaksandrui Lukašenkai…

Nuomonę, jog Vašingtonas vis tik išduoda Ukrainą (nesilaiko savo 1994-aisiais pasirašytų įsipareigojimų), sustiprino ir youtube.com erdvėje peržiūrėti keli videointerviu su JAV buvusiu karininku Gariu Tabahu (Garry Tabax). Šis buvęs Amerikos karininkas gina A.Ilarionovo poziciją: Dž.Baidenas pataikauja V.Putinui, Ukaina palikta vienui viena. Ukraina iš Amerikos nebegauna beveik nieko.

Gario Tabaho laida

Beje, šis į atsagrą išėjęs karininkas mano, jog Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant įvairių niuansų, pastebėjo, jog Amerika, nuolat auklėdama kitus, kaip svarbu pažaboti korupcija, pati yra baisiai korumpuota, valdoma įvairiausių klanų – Bušų, Klintonų, Obamų. G.Tabahas kviečia išsiaiškinti, o kokie Dž.Baideno sūnelio interesai Ukrainoje – ten jo verslas absoliučiai sąžiningas, švarus?

J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.

D.Trampas taip pat aršiai kritikavo brangiai kaštuojančias, tačiau jokios naudos neduodančias tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir ESBO. Barė Vokietiją ir Prancūziją, nesilaikančias įsipareigojimo karinėms reikmėms skirti bent 2 proc. nuo BVP. Argi visos šios D.Trampo pastabos – ne karti tiesa? Vietoj palaikymo, jog būtina tobulinti amerikietiškąją sistemą, D.Trampas buvo apkaltintas esąs vienas iš V.Putino agentų, nors, žvelgiant į šią dieną, toks epitetas labiau tiktų Dž.Baidenui.

G.Tabahas įsitikinęs, kad ekonomistas A.Ilarionovas – ne tik puikus mokslininkas, besiremiantis ne emocijomis, ne simpatijomis, o faktais, bet dar ir labai sąžiningas, drąsus, niekad nemeluojąs vardan šiltos kėdės, nebijąs vardan teisybės prarasti solidžiai apmokamų pareigų.

G.Tabahas apgailestauja, kad šiuo metu prieš A.Ilarionovą prasidėjusi tikra raganų medžioklė. Visokie jurijai švecai jį mėgina apjuodinti, nors A.Ilarionovas sako tik tiesą ir daugiau nieko išskyrus tiesą.

Deja, daugeliui iš mūsų tiesa – labai neparanki.

JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.07.13; 06:00

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje. Pirmoji sesijos diena skirta strateginei diskusijai apie ES ir Rusijos santykius bei ES atsakui Baltarusijos režimo išpuoliui aptarti.
 
Šalies vadovas Europos lyderius informavo apie sekmadienį įvykusį beprecedentį incidentą tarptautinėje civilinėje aviacijoje, kai Baltarusijos du kariniai vienetai – naikintuvas MIG-29 ir sraigtasparnis MI-24 – priverstinai Minske nutupdė „Ryanair” civilinį lėktuvą, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą, politinį oponentą Romaną Protasevičių.
 
„Vertiname tai kaip valstybės vadovaujamą teroristinį išpuolį prieš tarptautinę bendruomenę. Šis išpuolis sukėlė pavojų 18 valstybių piliečių gyvybėms. ES reaguoja greitai, griežtai ir siunčia signalą, kad tokie ir panašus pasikėsinimai į ES piliečius nebus toleruojami. Kartu raginame režimą nedelsiant paleisti žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo draugę Sofią Sapegą”, – teigė Prezidentas.
 
Šalies vadovas pasiūlė ir ES priėmė sprendimą inicijuoti nepriklausomą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tyrimą, paskelbė Baltarusijos oro erdvę nesaugia, nusprendė Baltarusijos orlaivių nepriimti į ES oro erdvę. „Tarptautinė bendruomenė ėmėsi skubių veiksmų ir rimto atsako režimui, kad panašūs incidentai nepasikartotų”, – sakė Prezidentas.
 
Prezidento nuomone, šis incidentas parodo, kad Baltarusijos režimas yra nenuspėjamas ir pasiruošęs bet kam. Tai – rimtas signalas tarptautinei bendruomenei ir dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Įgyvendinant praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, Europos Komisija turėtų kaip galima greičiau parengti įvertinimą dėl galimų ES priemonių, užkertant kelią nesaugiose atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai pateikti į ES vidaus rinką.
 
Santykių su Rusija klausimu Prezidentas akcentavo, kad, Rusijos agresyviai laikysenai nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.
 
Šalies vadovas kvietė ES lyderius ne tik tęsti Penkių principų laikymosi Rusijos atžvilgiu politiką, bet ir numatyti papildomas priemones, jei Rusijos veiksmai ir toliau išliks agresyvūs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.25; 00:30

Galimas incidentas Astravo AE. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Radiacinės saugos centras (RSC) pranešė apie galimą incidentą Astravo AE. Pasak RSC, radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs.
 
„Pranešame, kad Baltarusijos informacinėje erdvėje pasirodė informacija apie galimą incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje. Teigiama, kad šis incidentas galimai susijęs su reaktoriaus aušinimo sistemos gedimu“, – sakoma pranešime.
 
Pasak RSC pranešimo, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į atsakingas Baltarusijos institucijas, prašydama pateikti informaciją apie saugos situaciją Baltarusijos atominėje elektrinėje.
 
Oficialios informacijos iš Baltarusijos atsakingų žinybų šiuo metu nėra gauta.
 
RSC teigimu, ankstyvojo perspėjimo ir informavimo sistemos (RADIS) teikiami aplinkos dozės galios matavimo rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gręsiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojai būtų informuoti nedelsiant.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.08; 00:30

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus eksploataciją planuojama pradėti šių metų balandį–gegužę. Tai pranešė Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamento („Gosatomnadzor“) vadovo pavaduotojas Leonidas Dedulis.
 
„Eksploatacijos pradėjimą tvirtins priėmimo komisija. Ministro pirmininko potvarkiu bus patvirtinta šios grupės sudėtis. Iki tol atominėje jėgainėje bus atliktas pirmojo bloko parengimo eksploatacijai vertinimas. Jėgainė priežiūros institucijoms turi pateikti visus reikalingus dokumentus“, – teigė L. Dedulis, kurio žodžius cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak jo, iki eksploatacijos pradžios bus įvertinta objektų ir sistemų būklė bei personalo pasirengimas. Vėliau „Gosatomnadzor“ parengs išvadą, pagal kurią bus išduota eksploatacijos licencija, o visi šie dokumentai bus pateikti priėmimo komisijai.
 
„Numatyti tvirtinimo terminai – balandis–gegužė. Po to, sulaukus teigiamos komisijos išvados, vyks eksploatacijos pradžia“, – pabrėžė „Gosatomnadzor“ atstovas.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris nuo Vilniaus nutolęs per 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 12:00

Lietuvos URM vadovas G.Landsbergis ir Latvijos diplomatijos šefas Edgaras Rinkevičius. URM foto

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Latvijos užsienio reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui pristatė Energetikos ministerijos surinktą informaciją apie nesaugios elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės patekimą į Lietuvą. Savo ruoštu E. Rinkevičius patikino, kad Latvija pasiruošusi ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų.
 
„Turėjau galimybę pateikti informaciją, kurią surinko Lietuvos energetikos ministerija. Sutarėme, kad šiuo metu reikia susipažinti su pateiktais faktais. (…) Sutarėme, kad lauksime rezultatų iš abiejų šalių Energetikos ir Ekonomikos ministerijų. Jei matysime, kad Užsienio ministerijoms kyla būtinybė prisidėti prie diskusijos – taip ir padarysime. Tačiau manome, kad šiuo momentu yra geriausia palikti šio klausimo sprendimą už tai atsakingoms institucijoms“, – žurnalistams teigė L. Landsbergis.
 
Tuo tarpu E. Rinkevičius pažymėjo, kad gauta informacija bus nagrinėjama atsakingų institucijų Latvijoje, o dialogas dėl nesaugios elektros užkardymo toliau tęsiamas.
 
„Iš savo pusės noriu pasakyti, kad perduosime gautą informaciją kolegoms Ekonomikos ministerijai, kuri yra tiesiogiai atsakinga už energijos prekybą bei strategiją su Lietuva. Užsienio ministerijos vardu norime tęsti diskusiją su Lietuva dėl gautos informacijos. Ketiname peržiūrėti gautą informaciją ir tikimės, kad atsakingos ministerijos tęs darbą ir dialogą šia tema“, – tikino jis.
 
„Noriu pasakyti, kad suprantame Lietuvos susirūpinimą dėl rizikų atominės energetikos sektoriuje. Taip pat suprantame problemas, dėl kurių nerimaujate, ir esame pasiruošę ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.13; 03:00

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Reaguodama į energetikos ministro pranešimą trečiadienį, kad pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros energijos pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo AE, o už ją sumokėta per 4 mln. eurų, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad būtina spartinti energetinės sinchronizacijos su žemynine Europa procesą, siekiant išvengti elektros energijos patekimo į šalį iš nesaugios elektrinės Baltarusijoje.
 
„Iš tikrųjų tai yra labai blogos naujienos Lietuvai. Dar iki paleidžiant Astravo atominę elektrinę prezidentas sakė, jog tikrai turime vykdyti antiastravinį įstatymą, kuris draudžia, kad į Lietuvą patektų Baltarusijoje pagaminta nešvari, nesaugioje elektrinėje pagaminta elektra. Vyriausybė turi imtis žingsnių užkardyti tą patekimą ir pačiu artimiausiu laiku lauktume siūlymų, kaip tai galėtume padaryti“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
 
„Prezidentas taip pat galvoja šaukti Valstybės gynybos tarybą, kuri būtų skirta būtent Astravo AE klausimui, aptarti situaciją, kokia ji yra dabar“, – pridūrė ji.
 
Vertindama ekspertų teiginius, kad dėl elektros energijos iš Baltarusijos užkardymo derėtų kalbėti su kaimynine Latvija, A. Skaisgirytė pažymėjo, kad „laukiama žingsnių iš energetikos ministro pusės, nes tai yra jo prerogatyva“.
 
„Pirmiausia tai turėtų daryti energetikos ministras, kiek mums žinoma, jis tą daro. Taip pat premjerė Šimonytė yra kalbėjusi su savo Baltijos kolegomis – Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais. Prezidentas savo ruožtu kalbėsis ir su Latvijos, ir su Estijos prezidentais“, – sakė ji.
Prezidento patarėja pažymėjo, kad šiuo metu svarbiausia užkardyti būtent prekybą nesaugia elektra.
 
„Ekspertai sako, kad kadangi (elektros – ELTA) tinklai yra sujungti (su Baltarusija – ELTA), fiziškai neįmanoma tų srautų atskirti, kur jie būtų pagaminti. Mums yra svarbus kitas aspektas – kad nebūtų prekiaujama šia nešvaria elektra. Net jeigu dėl dabartinės struktūros nėra įmanomi fiziniai srautų atskyrimai, tai bent prekyba kad nevyktų. O prekybinį srautą atskirti jau yra lengviau“, – tikino ji.
 
Anot A. Skaisgirytės, visišką elektros srautų nuo Baltarusijos atskyrimą užtikrintų tik sinchronizacija su žemynine Europa.
 
„Visišką atskyrimą turbūt būtų galima padaryti tada, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys sinchronizuotųsi su žemynine Europa, ir tinklai su Baltarusija galėtų būti užkardyti. Prezidentas ne kartą sakė, kad turime spartinti sinchronizaciją. Dabar yra numatytas terminas 2025 metai, reiktų tą daryti anksčiau, (…) turime mesti visas jėgas ir pastangas, kad tai įvyktų kaip galima greičiau“, – teigė ji.
 
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pateikė duomenis, kad per pastarąsias 10 dienų pusė visos elektros, kuri patenka į šalį per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo AE, kita pusė – iš Rusijos.
 
Pasak ministro, tai iš viso sudaro 77 mln. kWh.
 
„Pinigais išvertus – tai beveik 4 mln. eurų. Jei tai tęsis, apie 120 mln. eurų per metus bus sumokėta tolesnei Astravo AE statybai. Todėl labai svarbu tam užkirsti ateityje kelią, kad antras ir trečias blokai nebūtų finansuojami“, – sakė D. Kreivys.
 
Jis pabrėžė, kad vasario viduryje Lietuva pateiks naują derybinę poziciją Latvijai ir Estijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:30

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus pristatyta situacija dėl elektros energijos patekimo į Lietuvą iš nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE).
 
„Energetikos ministras ir „Litgrid“ atstovai pristatys dabartinę situaciją, susijusią su tuo, ar Astrave pagaminta elektra patenka į Lietuvą ir ar yra čia suvartojama. Kiek aš žinau, bus pateikt įrodymai, kad elektra patenka į Lietuvą ir yra čia suvartojama. Tai tam tikras kiekis elektros, kuris sudaro pakankamai žymią dalį viso importo į Lietuvą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Todėl, pasak L. Kasčiūno, posėdžio metu bus aptariama ir tai, kokių tolesnių veiksmų reikės imtis, kad elektros energija, pagaminta nesaugioje Astravo AE, Lietuvos nepasiektų.
 
„Antras klausimas bus, ką daryti toliau: jeigu patenka, ką turime padaryti, kokią metodiką turime priimti, ką įtikinti, turiu mintyje Baltijos šalis, kad visa tai sustotų“, – informavo komiteto pirmininkas.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.

L. Kasčiūno teigimu, trečiadienį jo vadovaujamame komitete taip pat bus aptartos aktualijos dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START).
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Pirmasis Astravo AE blokas nuo sausio 12 d. jau veikia 100 proc. pajėgumu, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 00:30

Estijos vyriausybė, vadovaujama Kaja Kallas (pirma iš dešinės). EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nuotoliniu būdu susitikusi su Estijos premjere Kaja Kallas, iškėlė Astravo AE grėsmių klausimą.
 
Pasak I. Šimonytės, ši jėgainė – geopolitinis Rusijos ginklas, nukreiptas prieš Baltijos šalių vienybę. Todėl branduolinės saugos rekomendacijų laikymasis – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybė. Baltarusijos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką prevencija – šių valstybių piliečių sąskaita nefinansuoti Minsko režimo užmojų.
 
Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai kartu parengti naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką.
Susitikime taip pat aptartos kovos su pandemija patirtys, bendradarbiavimo prioritetai.
 
„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tampa dar svarbesnis. Yra daug klausimų, ar vakcinacija vyks, kaip buvo planuota. Taip pat svarbu bendrai kovoti su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą“, – sakė Vyriausybės vadovė. 
 
Pokalbio metu aptarti infrastruktūriniai projektai. Prioritetas, kuris labai svarbus ir nacionaliniam saugumui, – visiškas projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimas iki 2026 metų.
 
Pirmasis bendras Baltijos šalių renginys, kuris numatytas kovo pradžioje, – Baltijos Ministrų Taryba (BMT). Šalia tradicinių – energetikos ir transporto prioritetų, yra naujų – žalioji darbotvarkė, skaitmenizavimas.
 
Taip pat svarbus klausimas – kaip galime padėti Baltarusijos žmonėms. Tikimasi bendrų iniciatyvų su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 07:00

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius sako, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir bus grėsme nacionaliniam saugumui ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.
 
„Atominė energetika yra pati nesaugiausia energetika. Tai penkiasdešimtmetį planuojamas veikimas ir toliau reikės galvoti, kaip ją uždaryti, likviduoti. Čia ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų rūpestis, galvos skausmas. Ypač svarbu, kad tokie objektai būtų statomi laikantis visų saugumo reikalavimų.
 
Ką šiandien žinome, matome ir iš paskutinių incidentų, kad to skaidrumo, atvirumo, dalijimosi su visuomene ir kaimynais informacija apie incidentus, jo nėra. Vertiname, kad būtent Astravo AE nėra saugi, neišpildyti visi saugumo reikalavimai. Lietuva ruošiasi ir turi būti pasiruošusi visiems įmanomiems incidentams“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
 
Radiacinės saugos centrui neturint nuolatinio vadovo, D. Kuliešiaus nuomone, šį klausimą kuo greičiau turėtų išspręsti Vyriausybė.
„Institucija yra svarbi, atlieka svarbias užduotis ir funkcijas ir yra pavaldi ministerijai. Ministerija ir Vyriausybė turi išspręsti šį klausimą, kad institucija veiktų pilnu pajėgumu ir efektyviai“, – teigė jis.
 
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, primena ELTA.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 00:30

Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, pranešė šalies Energetikos ministerija. Apsaugos sistema įsijungė atliekant bandymų procedūras, informuoja „Reuters“.
 
Kaip nurodo ministerija, radiacijos lygis toje teritorijoje išliko normalus.
 
„Apsaugos sistema buvo aktyvuota, atliekant bandomąją pramoninę 1-ojo bloko operaciją, per kurią šiuo metu yra testuojamos sistemos ir įranga. Radiacinis fonas šalia gamyklos yra normalus“, – nurodoma Energetikos ministerijos pareiškime.
 
Anksčiau šią savaitę ministerija skelbė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 00:02

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį, atkreipdama dėmesį į Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes.
 
Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti.
 
I. Šmonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
 
„Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą“, – teigia I. Šimonytė.
 
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
 
Laiške I. Šimonytė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
 
„Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti“, – teigė premjerė.
 
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 
 
Pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu, trečiadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
„Sausio 12 d. 19.57 val. pirmasis Baltarusijos atominės jėgainės blokas pasiekė nominalųjį energinio galingumo lygį“, – patvirtino Energetikos ministerijos atstovai.
 
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:35

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Penktadienį prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva šaukiamas iš užsienio politikos srityje veikiančių institucijų vadovų ir ekspertų sudarytos Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdis. Jame bus tariamasi dėl vieningo nacionaliniu konsensusu grįstos Lietuvos užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo plano. Taryba siekiama užtikrinti sklandų tarpinstitucinį darbą užsienio politikos srityje.
 
Pirmajame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama situacijai Baltarusijoje aptarti, taip pat bus sprendžiamos 2021 m. nacionalinio saugumo, NATO, ES, Rytų partnerystės politikos darbotvarkės ir svarstoma Astravo AE grėsmės valdymo programa.
 
Susitikimus žadama rengti, atsižvelgiant į būtinybę ir užsienio politikos prioritetus.
 
Nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su prezidentu dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis ir Seimo Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Diskusijoje dalyvaus ir Europos Rytų šalių politikos ekspertai: Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 07:45

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Metropoliteno Vilniuje klausimui sušmėžuojant net ir karantino laikotarpiu, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad yra geresnių ir pigesnių sprendimų tobulinant susisiekimą, o pats metropolitenas, kai jau būtų pabaigtas, pasak jo, būtų technologiškai pasenęs ir „tiktų labiau muziejui“.
 
„Tai yra labai brangus ir labai ilgos trukmės projektas. Jei mes pradėtume jį įgyvendinti, turbūt anksčiausiai pradėtų veikti po gero dešimtmečio ar net kelių dešimtmečių. Tuo metu metropolitenas, mano asmenine nuomone, tiktų labiau muziejui nei aktualioms transporto problemoms spręsti. Technologijos vystosi labai sparčiai. Jau dabar yra savaeigiai automobiliai. Kadangi tokių automobilių sąnaudos ženkliai sumažėja, nes nereikia vairuotojo, galima žymiai jų daugiau išleisti į trasą piko laikotarpiais – rytais, vakarais. Praktiškai gali 5 iš eilės autobusai stovėti, laukti keleivių. Kadangi yra technologijos, galima žaliąją šviesoforo juostą padaryti jiems, atskirti juos, kas anksčiau nebuvo daroma“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Požeminis Vilniaus metro – tik maketuose ir vizijose. Slaptai.lt
 
„Tai būtų brangus projektas, ilgas ir technologiškai pasenęs“, – pabrėžė jis.
 
Anot ekonomisto, Vilnius turi konkurencinį pranašumą prieš kitus miestus, kurie turi metropoliteną.
 
„Vilnius gali naujų technologijų pagalba pasiekti tą patį ar labai panašų efektą, kokį pasiekė kiti miestai, turėdami metropoliteną“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus demografinė situacija ir miesto infrastruktūrinis išsidėstymas metropoliteno idėją daro nepatrauklią.
 
„Sunkiai įsivaizduoju, kokia turėtų būti linija, kad ji būtų apkrauta bent minimaliai. Vilniuje nėra tokių didelių srautų ir koncentracijų gyventojų, kad iš vienos vietos būtų galima vežti į kitą. Kaip pavyzdys, pirmą liniją siūlo iš Santariškių į centrą. Santariškės yra labai mažai apgyvendinta teritorija, ten nėra didelių namų, tai metropolitenas būtų pustuštis. Šeštadieniais ir sekmadieniais jis būtų visiškai tuščias, miestą gali per 20-30 minučių pervažiuoti. Ne piko valandomis švilpautų vėjai ten. Jei bėgiai būtų antžeminiai, tai jie ir triukšmą kelia“, – metropoliteno idėją skeptiškai vertino Ž. Mauricas.
Automobilių spūstis Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak jo, daugiausiai spūsčių problemų sostinėje kelia sudėtingas patekimas į aplinkkelius.
 
„Vilnius yra vis tiek mažas pakankamai, kompaktiškas miestas. Be abejo, yra iššūkis spūsčių rytais, vakarais, bet čia dėl infrastruktūros nesutvarkymo, nes labiausiai užsikemša kelios arterijos, nes iš centro neįmanoma patekti į jokį aplinkkelį nepravažiavus žiedų. Jie visada užsikemša. Išvažiavimai turėtų būti labai aiškūs į aplinkkelius“, – sakė ekonomistas.
 
„Manyčiau, kad labiau reikėtų į technologijas akcentą dėti, stengtis išnaudoti jų teikiamas galimybes. Manau, kad po 10 metų ar anksčiau gal net elektriniai savaeigiai autobusai išspręs didžiąją dalį problemų ir sutaupys daug pinigų“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Vyriausybė nesiruošia organizuoti Vilniaus metropoliteno įgyvendinimo
 
Susisiekimo ministerija nepritaria Seimo narių grupės įstatymo projektui, kuriuo siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti jo įgyvendinimo organizavimą. Šį klausimą Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.
 
Anot ministerijos, siūlymas paneigia Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme nustatytą teisę savivaldybės institucijoms savarankiškai spręsti dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje poreikio.
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nepritaria Seimo nutarimo projektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl metropoliteno poreikio ir neinicijuoja jo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
 
Seimas po pateikimo yra pritaręs įvairioms frakcijoms atstovaujančios parlamentarų grupės siūlymui pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Jeigu norime likviduoti transporto spūstis, reikalingas požeminis metro. Slaptai.lt nuotr.
 
Projektas atiduotas svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui, bet kada jis grįš į posėdžių salę, kol kas neaišku.
 
Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.
 
Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte kalbama ir apie transporto spūsčių mažinimą, taip pat greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.
 
Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų svarbą ir tai, kad Seime jau yra priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
 
Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.09; 12:00

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
 
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
 
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
 
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
 
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
 
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
 
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.06; 10:34

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Aplinkosaugos ir ekologijos klausimais besirūpinanti Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ pranešė, kad, jos duomenimis, bandymų metų Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvyko incidentas, rašo portalas „Delfi.“
 
„Praėjusį šeštadienį gavome informaciją apie galimai avarinę situaciją ir su ja susijusį pirmojo Baltarusijos AE energobloko atsarginės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą“, – rašo „Ekodom“, kurį cituoja „Delfi.”
 
Pasak portalo, skelbiama, kad organizacijos duomenimis, baigiant hidrotestavimus Astravo AE įvyko didelio masto avarija. Dėl neatidaryto vožtuvo išpumpuojant skystį bandymų pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos cisterna.
 
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patarėja visuomenės informavimui Asta Mensonė „Delfi“ nurodė, kad dėl informacijos apie galimą incidentą Astravo AE, Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios pirmadienį, kreiptasi į šios šalies Ekstremaliųjų situacijų ministeriją.
 
Tuo metu Energetikos ministerija portalui nurodė, jog oficialios informacijos apie incidentą neturi. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido  tabletes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 15:00

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvija dar neatsakė į lapkričio 18 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išsiųstą laišką, kuriame teigiama, kad Latvija pažeidė susitarimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose, Eltai pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Laiške teigiamai vertinamas pasiektas bendras Baltijos šalių politinis sutarimas dėl Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalių rinkas. Tai svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti, kad nesaugios branduolinės Minsko režimo ambicijos nebūtų finansuojamos Baltijos šalių piliečių sąskaita.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau laiške apgailestaujama, kad, galimai pritaikiusi visų trijų Baltijos valstybių dar nepatvirtintą trišalės prekybos elektra metodikos projektą, 2020 metų lapkričio 5 dieną Latvija pradėjo komercinę elektros energijos prekybą su Rusija“, – Eltai teigiama URM komentare.
 
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva laikosi nuomonės, jog, kol visos trys Baltijos šalys nepatvirtino naujos metodikos, galioja 2018 metais suderinta trišalė prekybos elektra metodika.
 
„Ministras L. Linkevičius laiške pakvietė toliau intensyviai tęsti konstruktyvias diskusijas tarp trijų Baltijos šalių atsakingų institucijų, siekiant patvirtinti veiksmingas bendras priemones dėl elektros energijos prekybos sąlygų su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir naują trišalę metodiką“, – teigė URM.
 
Kreiptis į Latviją ragino ir Seimo komitetas
 
Europos reikalų komitetas prieš dvi savaites ragino URM raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją, pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų gruodžio 13 dienos visų trijų Baltijos valstybių elektros paskirstymo operatorių sutartą trišalį susitarimą ir Latvijos aukščiausiu politiniu lygiu priimtą įsipareigojimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat siūlyta paraginti Latvijos pusę pratęsti politinį dialogą, kuriuo būtų įtvirtintas Baltijos šalių solidarumas dėl Astravo AE nepirkimo. Tolesnėms deryboms dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis laikinai, iki naujos Vyriausybės sudarymo, taip pat siūlyta vadovauti URM.
 
VERT raginama pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ prašoma pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros energetikos sistemą.
 
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis yra pareiškęs, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
 
Prezidentūra tuo metu ragina spartinti sinchronizacijos įgyvendinimo procesus, nes, anot jos, tik tai galutinai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką. Prezidentūra taip pat atkreipia dėmesį į kilmės garantijų sistemos įvedimą bei mokesčio trečiųjų šalių elektrai atsiradimą.
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 dieną 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
 
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo AE, sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, lapkričio 8 dieną buvo laikinai nustojusi gaminti elektros energiją.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centras lapkričio 19 dieną 2.11 val. užfiksavo duomenis, vėl rodančius elektros gamybą ir patekimą į tinklą.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:40

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijai trečiadienį įteikta Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos nota dėl oficialios informacijos apie energetinio paleidimo metu įvykusį incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje (Astravo aikštelėje) pateikimą.
 
Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad Lietuvai ir visai tarptautinei bendruomenei yra svarbu vadovautis oficialia bei faktais paremta informacija apie situaciją Baltarusijos atominėje elektrinėje. Todėl prašoma operatyvaus Baltarusijos atsakymo dėl įvykusio incidento, jo priežasčių ir įtakos atominės elektrinės paleidimo procesui bei branduolinės saugos užtikrinimui.
 
Notoje taip pat pažymėta saugos kultūros užtikrinimo atominėje elektrinėje Baltarusijoje svarba ir dar kartą išsakytas raginimas Baltarusijai sustabdyti atominės elektrinės paleidimo darbus, kol nebus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai, aplinkosaugos reikalavimai bei atsparumo testų proceso metu pateiktos rekomendacijos pilna apimtimi.
 
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.
 
„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by.
 
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.
 
Baltarusijos AE informacijos centro viršininkas Eduardas Sviridas paprašė palaukti oficialaus komentaro, kurį jis šiuo metu rengia.
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 06:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo atominė elektrinė nuo sekmadienio vidurdienio (lapkričio 8) nebegamina elektros, BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektrinė sustabdyta dėl sprogusių transformatorių. Ekspertų nuomone, kol kas radiacijos pavojaus nėra.

Pasirodžius informacijai apie incidentą Astravo AE, Lietuvos radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys (RADIS) padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nefiksuoja. „Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – sakoma centro pranešime. „RADIS sistemos teikiami aplinkos dozės galios matavimų rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojus atsakingosios institucijos informuotų nedelsiant“, – rašoma jame.

Ačiū Dievui.

O tas aiškiaregis Vytautas Landsbergis tik dieną prieš tai, Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai dalyvaujant Astravo AE paleidimo iškilmėse, parašė (Vytautas Landsbergis. Astravas ir didspalis, portalas Lrt.lt):

Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

„Vaizdelis toks. „Rosatomas“ (iš tikrųjų Kremlius) neįvykdė jokių derėtų ir suderėtų apsaugos priemonių. Jokių garsiai žadėtų nesaugios jėgainės stres-testų. Net gaisrinių mašinų savo branduoliniam kolūkiui dar nenusipirko (tik dabar skelbia konkursą). Neturi nė tos kažkur neva pamestos projektinės dokumentacijos pamėklinio dvigalvio ir keturgalvio statybai, nes tik dabar skelbia postfaktinį dokumentacijos sudarymo konkursą. Lietuvos Respublika turi visokeriopą teisę bet kokiai šios dienos apeliacijai į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom. Teisingai pasielgtume, branduolio monstrui prasižiojus. Neatrodytume juokingesni, negu tada, kai maži ir negudrūs reikalavome Nepriklausomybės. Dabar – gyvybės. Juk Lietuvos gali nelikti, ir dėdė Kremlius nepravirks.”

Lapkričio 13 d. prisieks naujai išrinkto Seimo nariai. Nueinančios Seimo valdančios daugumos, kuri paliko naujajai valdančiai daugumai šalia pandemijos problemų ir neišspręstą Astravo AE pavojaus problemą, afera bandyti surengti naujus Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje per Konstitucinį Teismą (KT) tikrai nepavyks. KT net nesiims nagrinėti Seimo valdančios daugumos balsais priimtą sprendimą kreiptis į KT.

Tikėkimės, kad Seimo komitetų ir Vyriausybės suformavimas ilgai neužtruks. O tada kartu su Prezidentu naujoji valdžia imsis visų įmanomų ir neįmanomų priemonių stabdyti Astravo AE darbą.

Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.

Viena iš tokių priemonių matau šalia Vytauto Landsbergio raginimo kreiptis „į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom“ „branduolio monstrui prasižiojus“ (jau parodė dantis) išaiškinimą Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, kitiems mūsų sąjungininkams, kad rinkimus suklastojusio Baltarusijos diktatoriaus nušalinimas, kai šalyje pasiaukojančiai priešinamasi jo režimui, ir demokratiniai rinkimai, taip pat, ženkliai prisidėtų prie pavojaus iš Astravo AE pašalinimo.

Į valdžią Baltarusijoje atėjus demokratiškiems, protingiems žmonėms šie greitai įsitikintų, kad pastatytą AE geriausia demontuoti. Nuo Astravo AE iki Vilniaus – apie 50 km atstumas, iki Minsko – apie 150 km. Juk esant Minskui nepalankios krypties stipriam vėjui, avarijos atveju nukentėtų ir Baltarusijos sostinė, jau nekalbant apie Naručio nacionalinį parką, mėgiamą baltarusių poilsio ir turizmo vietą, Alšėnus, Ašmeną, istorinę Krėvą. 

2020.11.10; 19:45

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Rusijos korporacija „Rosatom“ kartu su Baltarusija svarsto šios šalies teritorijoje statyti dar vieną atominę elektrinę (AE) ir tyrimų reaktorių, pareiškė „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas.
 
„Visiškai neseniai, lapkričio 3 d., prie elektros sistemos buvo prijungtas Baltarusijos (Astravo AE) blokas. Jis tapo pirmuoju naujausios kartos reaktoriumi, pastatytu Europos žemyne, už Rusijos sienų. Baltarusijos bloko paleidimas tapo nacionalinės reikšmės įvykiu, tai yra bendra Rusijos ir Baltarusijos specialistų pergalė, padėsianti suvienyti žmones.
 
Dabar su (Baltarusijos) Respublikos valdžia aptariame galimą dar vienos jėgainės ir tyrimų reaktoriaus statybą“, – „Rosatom“ darbuotojams pranešime teigė A. Lichačiovas, kurį cituoja Baltarusijos nepriklausomas naujienų portalas tut.by.
 
Šeštadienį Aliaksandras Lukašenka atidarė Astravo AE ir suteikė leidimą padidinti pirmojo reaktoriaus galią iki 400 MW.
 
„Istorinis momentas – šalis tampa branduoline valstybe“, – tuo metu sakė A. Lukašenka. Šeštadienį reaktorius veikė 40 proc. pajėgumu.
Planuojama, kad Astravo AE pirmasis blokas visu pajėgumu veiks kitų metų pirmąjį pusmetį.
 
Tiesa, jau pirmadienį pranešta, kad Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.
 
„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašė belatom.by.
 
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.10; 10:21