Kiaulės snukis. Youtube.com

Maskva, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Praėjus 16 mėnesių nuo invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino savo šalies branduolinių pajėgų stiprinimą. Per renginį su karinių universitetų absolventais jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „artimiausiu metu“ dislokuos naują tarpžemyninę raketą „Sarmat“, galinčią nešti branduolinį užtaisą. Ankstesniais duomenimis, tai buvo planuota padaryti jau iki praėjusių metų rudens.
 
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario 24 d. V. Putinas dėl savo branduolinių grasinimų keliskart sulaukė tarptautinės kritikos. Ypač didelį pasipiktinimą sukėlė jo pareiškimas apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje. Rusija pabrėžia pasiliekanti teisę panaudoti atominį ginklą, ypač – gindama savo teritorinį vientisumą. Savo valstybės teritorijai Rusija priskiria ir aneksuotas Ukrainos žemes.
 
Rusija metų pradžioje pareiškė stabdanti savo dalyvavimą paskutinėje didelėje branduolinio nusiginklavimo sutartyje su JAV „New Start“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.06.22; 07:01

Iskander-M

Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.
 
Kol kas kariniai analitikai nesureikšmina Maskvos grasinimų, o JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokios veiklos, rodančios tokius planus, Vakarų gynybai ir žvalgybai atidžiai stebint, ar neiškyla reali atominė grėsmė.
 
Kur yra bombos?
 
Pasirengimas atakai būtų akivaizdus, ​​naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. 2017 m. instituto ataskaitoje nurodytos 47 branduolinės saugyklos visoje Rusijoje: 12 nacionalinio lygio objektų ir 35 baziniai objektai. Juos nuolat stebi JAV ir kitų šalių žvalgybos ir karinio stebėjimo palydovai. Juos atidžiai stebėti gali net komerciniai palydovai, tai rodo plačiai paplitę ir nuolat atnaujinami veiklos Šiaurės Korėjos branduoliniuose objektuose vaizdai.
 
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos

P. Podvigo teigimu, Rusija dislokuoja strategines arba tolimojo nuotolio branduolines galvutes ant raketų, bombonešiuose ir povandeniniuose laivuose. Tačiau, pasak P. Podvigo, nestrateginiai ar taktiniai branduoliniai ginklai, kurių Rusija turi net 2000, laikomi saugyklose, jie nėra įtaisyti tokiose raketų paleidimo sistemose kaip „Iskander“. „Nėra važinėjančių „Iskander” sistemų su branduolinėmis galvutėmis. Šie ginklai yra saugyklose”, – sakė jis.
 
Kaip sužinosime?
 
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos pamatys bet kokį Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė buvęs JAV gynybos ir energetikos departamentų pareigūnas Markas Cancianas, dirbęs branduolinių ginklų srityje. „Ginklus reikia paimti iš saugyklų, dalyvaujantys daliniai turi būti perspėti, be to, rusai taip pat gali paskelbti parengtį savo strateginėse branduolinėse pajėgose“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Cancianas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone. Jo teigimu, įrodymų taip pat bus galima gauti iš matomų pasirengimų Rusijos sausumos pajėgose, joms turi būti duotos apsauginės priemones ir nurodymai, kaip elgtis branduolinėje aplinkoje. „Visa tai bus matoma“, – teigė jis.
 
P. Podvigas sakė, kad Maskva, kaip ir Vašingtonas, dešimtmečius pripažino būtinybę drausmingai valdyti branduolines galvutes, ši sistema yra gana stipri ir matoma. „Galime būti visiškai tikri, kad paslėptų objektų nėra, – sakė jis.- Branduoliniams ginklams reikia tam tikros struktūros, apmokytų žmonių ir priežiūros. Negalima to padaryti atsitiktinėje vietoje“.
 
„Techniškai tikriausiai būtų galima slapta nepastebėtai paimti iš saugyklos keletą bombų”, – sakė jis. Tačiau tai rizikinga ir gali išprovokuoti prevencinę Vakarų ataką. „Rusai niekada nebus tikri, kad to niekas nepastebėjo. Tai būtų žaidimas”, – sakė P. Podvigas.
 
Be to, pridūrė jis, labiau tikėtina, jog Rusija norėtų, kad Vakarai jos pasirengimą įvertintų kaip įspėjimą. „Tai būtų eskalacijos žingsnis (ir) Rusija norėtų, kad tai būtų matoma“, – sakė P. Podvigas.
 
Įspėti pasaulį
 
Jungtinės Valstijos prieš daugelį savaičių iki vasario 24 d. pradėtos invazijos įspėjo, kad Rusija ketina pulti Ukrainą, siekdamos parengti tam Kyjivą ir sąjungininkes bei galimai atgrasyti Maskvą nuo tokių veiksmų. Ar Vašingtonas atvirai įspės pasaulį, jei sužinos, kad Rusija planuoja panaudoti branduolinius ginklus?
Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
 
Tokiu atveju galėtų kilti precedento neturinti panika ne tik Ukrainoje, bet ir kitose srityse, kurias galėtų paveikti radiacija. Panika galėtų apimti visą pasaulį, jei žmonės manytų, jog tai gali peraugti į branduolinį karą tarp žemynų.
 
Jungtinės Valstijos beveik neabejotinai įspėtų sąjungininkes ir kitas galybes, įskaitant Kiniją ir Indiją, tikėdamosis, kad jos spaustų Maskvą atsitraukti, kitaip jai grėstų tarptautinė izoliacija.
 
Vis dėlto, pasak P. Podvigo,  greičiausiai  Vašingtonas laikytų viešus įspėjimus naudingais didinant spaudimą Rusijai. „Strategija turi būti grindžiama izoliacija. Turi būti sustiprintas supratimas, jog tai nepriimtina ir nusikalstama, – sakė jis. – Tokia žinia vertinga siekiant atgrasymo”.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.02; 09:00

Branduoliniame konflikte su Šiaurės Korėja buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas griežtai sukritikavo buvusio savo vadovo kursą. „Mes sakome, jog nepriimtina, kad Šiaurės Korėja įsigytų branduolinį ginklą. Tačiau tai daugiau retorika nei tikra politika“, – rašė jis pirmadienį tviteryje. Esą reikalinga efektyvesnė strategija, kol Šiaurės Korėja dar neturi technologijų, kuriomis galėtų grasinti Amerikai.
 
J. Boltonas, be to, žinių portalui „Axios“ sakė, kas JAV nedaro maksimalaus spaudimo Šiaurės Korėjai. Jei Pchenjanas įgyvendintų savo grasinimus ir, kaip kai kas baiminasi, atliktų naują branduolinį ar raketų bandymą, JAV vyriausybė turėtų pripažinti, jog klydo dėl Šiaurės Korėjos. Per beveik trejus metus Vašingtonas nepasiekė „pastebimos pažangos“ stengdamasis, kad izoliuota šalis toliau nekurtų atominio ginklo, pabrėžė J. Boltonas.
 
Pasaulyje kyla nerimas, kad Šiaurės Korėja gali netrukus išbandyti dar vieną raketą. Vadovybė Pchenjane pagrasino „kalėdine dovana“, kurios turinys priklausys nuo naujų JAV pasiūlymų deryboms. Pokalbiai po žlugusio viršūnių susitikimo vasarį Vietname nepajudėjo į priekį. Šiaurės Korėja davė JAV laiko iki metų galo nuolaidoms padaryti. Tačiau D. Trumpas atmeta Pchenjano reikalavimus, kaip ir tarptautinių sankcijų atšaukimą.
 
J. Boltonas užsienio politikoje laikomas griežto kurso šalininku. Rugsėjį jis buvo atleistas dėl nuomonių skirtumų su D. Trumpu. Ypač smarkūs nesutarimai tarp jų, anot JAV žiniasklaidos, tvyrojo Šiaurės Korėjos klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:30

Per pastaruosius 12 mėnesių šiek tiek sumažėjo pasaulio branduolinių ginklų arsenalas, bet branduolinio konflikto pavojus padidėjo, skelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI paskelbtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad devynios branduolinius arsenalus turinčios šalys – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje bendrai turėjo 13 865  branduolines kovines galvutes.
 
Lyginant su 2018 metų pradžia, skaičius yra 600 mažesnis. Nors branduolinių kovinių galvučių skaičius sumažėjo, SIPRI pažymi, kad pasaulio branduolinės valstybės toliau modernizuoja ir tobulina savo branduolinius arsenalus.
 
„Akivaizdu, kad branduoliniai ginklai išlieka centriniu jų karinių strategijų ir nacionalinio saugumo doktrinų elementu“, – teigė SIPRI tyrėjas Shannonas Kile’as.
 
Pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės – JAV ir Rusija – turi daugiausiai branduolinių kovinių galvučių. Remiantis SIPRI duomenimis, JAV turi 6 185 branduolines kovines galvutes, o Rusija – 6 500. Apytikriai ketvirtadalis jų yra dislokuotos.
 
Abi šalys sumažino savo branduolinius arsenalus, vadovaudamosi branduolinių ginklų sumažinimo sutartimi „New START“, tačiau sutartis nustos galioti 2021 metais, o derybos dėl sutarties pratęsimo kol kas nėra vykdomos.
 
Į statistiką įtrauktos visos branduolinės kovinės galvutės – tiek dislokuotos, tiek laikoms atsargoje ar paruoštos išmontavimui.
 
Kaip teigia SIPRI, dvi nesutariančios šalys – Indija ir Pakistanas – taip pat pamažu didina savo arsenalus. Indija kol kas turi 130-140 branduolinių kovinių galvučių, o Pakistanas – 150-160.
 
Šiaurės Korėjos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius siekia apytikriai 20-30, Prancūzija turi 300, Kinija – 290, Didžioji Britanija – 200, o Izraelis – 80-90.
 
2019.06.17; 09:56

Jurijus Švecas

Stengiamės nepraleisti nė vieno viešojoje erdvėje pasirodančio buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco komentaro. Kai kurie Jurijaus Šveco, beje, kadaise žvalgybos mokslus krimtusio kartu su Vladimiru Putinu, tekstai jau paskelbti portale slaptai.lt lietuvių kalba.

Ir naujasis J.Šveco interviu, pasirodęs ukrainiečių leidinyje GORDONUA.com (interviu autorė – Natalija Dvali) lapričio 15-ąją, – svarbus. Omenyje turiu tekstą, pavadintą „Putinui apibrėš teritoriją, kurioje jis gali vaikščioti“.

Kuo jis įdomus, svarbus, aktualus? Prieš keletą dienų pateikėme pirmąją dalį: https://slaptai.lt/jurijus-svecas-bezdzione-su-ginklu-rankoje/

Šiandien pateikiame dar keletą į atmintį įsirėžusių pastebėjimų.

Pavyzdžiui, Jurijus Švecas mano, kad Vladimiras Putinas, organizavęs Sergejaus Skripalio nunuodijimo operaciją Solsberyje, sudavė mirtiną smūgį GRU reputacijai. Tas smūgis žemiau juostos lygintinas su į Vakarus pabėgusio S.Skripalio išdavystėmis (pavyzdžiui, šis perdavė britams GRU darbuotojų vidaus telefonų knygą, o tai – labai svarbu). Iki tol Rusijos žvalgybos reputacijai taip stipriai pakenkęs buvo tik GRU generolas Poliakovas, net 25 metus slapta dirbęs amerikiečiams, kol jo galų gale jo neišdavė CŽV darbuotojas Oldridžas Eimsas (1988-aisiais už išdavystę Poliakovą sušaudė Maskvoje).

J.Švecas įsitikinęs, kad bet kokios žvalgybos profesinis ir intelektualinis lygis – tai pirmiausia jos vadovų lygis. Galima surinkti tūkstantį pačių gabiausių, sumaniausių, profesionaliausių žvalgų, bet jeigu jiems vadovaujantys asmenys bus žemo lygio, tai ir tie superprofesionalai nesugebės nieko doro nuveikti. Jei GRU vadovauja „Nuorūka“ (Vladimiro Putino pravardė), tai toji žvalgyba ir bus „nuorūkos“ lygio. Kadangi aukščiausioje Rusijos valdžioje sėdi V.Putinas, nei GRU, nei FST, nei SVR negali būti protingesnės nei jų bosas. Ir kai Vakaruose galų gale suvokė, koks tikrasis Rusijos žvalgybų lygis, kai pamatė, kad elitinio GRU elitiniai darbuotojai tesugeba taip nemokšiškai atlikti paprasčiausią nunuodijimo operaciją, – rimtai  išsigando. Nes juk mygtukas, kurį nuspaudus prasidėtų atominis karas, – „Nuorūkos“ rankose.

Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma

Taigi Vakarai traukiasi iš Vidutinio ir artimojo nuotolio raketų mažinimo sutarties – pradeda jas vėl gaminti. Skirtingai nuo Kremliaus blefavimo, esą Rusija geba pasigaminti labai galingų raketų, Vakarų pagamintos raketos bus išties galingos. Ir V.Putinui bus pasakyta: bent milimetrą pajudėsi už nubrėžtos raudonosios linijos, tos raketos labai greitai atsidurs tavo pašonėje.

Bet ginklų varžybų nebus. Nes varžyboms reikia mažų mažiausiai dviejų žaidėjų. Rusija – ne žaidėjas. Ji tam neturi nei lėšų, nei jėgų. Taigi ginkluosis tik Amerika. Štai kokių rezultatų pasiekė „Nuorūka“, puldinėdama ir terorizuodama Vakarus.

Į žurnalistės Natalijos Dvali klausimą, ar Amerikos perspėjimų šį sykį V.Putinas išsigąs, J.Švecas atsakė teigiamai – išsigąs. 1980-aisiais metais Kremliaus vadovai tapo sukalbami labai greitai – vos tik amerikiečiai Vakarų Europoje dislokavo savo raketas „Peršingus“. Geopolitinės Kremliaus intrigos liovėsi tą pačią akimirką.

Beje, kai amerikiečiai išdėstė Vakarų Europoje raketas „Peršing“, Kremliuje pasikeitė net vadovai. Kremliui reikėjo su Vašingtonu pradėti derybas, kad šie atitrauktų savo raketas. Bet JAV vadovybė nenorėjo derėtis su tais, kurie juos privertė išvystyti raketų dislokavimo programą. Sovietams štai tada teko į Kremlių įsileisti naujų, šviežesnių veidų. Taip Kremliuje atsirado Michailas Gorbačiovas. Todėl J.Švecas mano, kad netrukus iš Rusijos užsienio reikalų ministro posto bus priverstas atsistatydinti Sergejus Lavrovas.

Žurnalistės N.Dvali klausimas: kodėl būdamas lojalus V.Putino režimui D.Trampas pasitraukė iš raketų dislokavimo ypatumus apibrėžiančios sutarties?

J.Švecas atsakė: už tai reikia dėkoti Vovai, kuris nusprendė išmėginti kišimosi į JAV rinkimus žaidimą. Rezultatas – priešingas nei tikėjosi Vova. Dabar D.Trampas įstumtas į labai konkrečius rėmus – vos tik pradėtų ginti V.Putiną, tuoj pat sulauktų Kongreso ir JAV politinio elito baudų – apkalta taptų reali.

J.Švecas teigia, kad būtent Barako Obamos valdymo metais Vašingtonas pataikavo Kremliui visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas pasakoja, kaip V.Putinas elgėsi, kai į Maskvą oficialaus vizito atskrido B.Obama. Ogi maudėsi baseine. Pasak J.Šveco, sunkiai įsivaizduojama situacija: B.Obama jau netoli Kremliaus, o V.Putinas vis dar plaukioja baseine. B.Obama nurijo šią įžeidimų piliulę. O reikėjo elgtis priešingai. J.Švecas mano, kad B.Obamai reikėjo apsisukti į grįžti į oro uostą, sėsti į prezidentinį lėktuvą ir, pareiškus, „atsiprašome, iškilo nenumatytų reikalų namuose“, skristi atgal į Vašingtoną. Dabar gi V.Putinas pasijuto galingesniu vadovu net už JAV prezidentą.

Nūnai viskas pasikeitė. Kaip su V.Putinu neseniai bendravo JAV padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Džonas Boltonas? V.Putinas norėjo teigiamo amerikiečių atsakymo. Bet nesulaukė. Dž.Boltonas paaiškino, kodėl liko vien strėlės: „Rusiškas erelis sulesė visas taikos alyvuoges, todėl ir liko vien strėlės“. Tik taip galima su V.Putinu kalbėtis.

J.Švecas mano, kad V.Putinas amerikiečiams atnešė daug naudos – juos suvienijo svarbiu klausimu. Amerikiečiai šiandien neabejoja – su V.Putinu galima derėtis tik naudojant jėgos argumentus.

Žodžiu, V.Putinas – pats tikrasis Rusijos duobkasys. Ir su šiomis pareigomis jis susitvarko kuo puikiausiai. Bet kodėl, žurnalistės teigimu, Vakarai praregėjo taip vėlai ( Ukrainoje jau penkerius metus tęsiasi karas, Gruzijoje karas nugriaudėjo prieš 10 metų, o Aleksandras Litvinenka buvo nunuodytas prieš 12 metų).

J.Švecas įsitikinęs, kad Vakarai pergyvena protų krizę. JAV Konstitucija puikiai veikia tik tada, kai šalies prezidentu išrenkamas baltasis, išsilavinęs, religingas, pasiturintis, protingas, padorus žmogus. O dabar tokių Amerikoje – labai mažai. Reigano ir Tečer lygio politikų nebėra.

Bet J.Švecui labai patinka filosofo Hėgelio mintis: „Viskas, kas egzistuoja – protinga, viskas, kas protinga – tikra“. Visi dalykai, kurie nutinka, – neišvengiami.

Žurnalistė: „Naftos kainos šoktelėjo, Europos lyderiai nesiliauja važinėję į Maskvą, „Nord Stream -2“ tiesiamas Baltijos jūros dugnu…

J.Švecas: vakarų lyderiai susitinka su V.Putinu, bet dėl nieko nesusitaria. Šie susitikimai reikalingi. Susitikimai su V.Putinu būtini, kad Vakarai galėtų suvokti, ar ligonio sveikata nepablogėjo. Juk V.Putino rakose – ir atominės elektrinės, ir atominės bombos. Vakarams reikai žinoti, koks psichologinis V.Putino paveikslas. Vakarų ekonominės sankcijos duoda rezultatų, pakilusios naftos kainos nebegelbėja Rusijos, ji vis sparčiau krenta į bedugnę. Rusijai nereikia duoti pinigų ir naujausių technologijų. Visa kita atliks pats V.Putinas. Didžiausia Rusijos grėsmė – V.Putinas.

Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.

Tada žurnalistė paklausė: „Jei Rusija pasmerkta žlugti, kaip tai nutiks?“

J.Švecas: „Egzistuoja dvi galimybės. Arba lėtai, arba greitai. Lėtas kelias – tai ekonominės sankcijos. O greitas, tai, sakykim, nuodai, įberti į gėrimą. Bet jei V.Putiną greitai pašalins, tai didelė tikimybė, kad jį pakeis tokio sukirpimo veikėjai kaip Kadyrovas, Zolotovas arba Sečinas. Jau dabar Maskvoje apgyvendinti keli tūkstančiai iki dantų ginkluotų Ramzano Kadyrovo žmonių. Juos atvežė 2011 – 2012 metais, kai Maskvoje prasidėjo neramumai. O nacionalinė gvardija, galbūt sukurta kaip atsvara Kadyrovo gvardijai. Taigi Rusijos greičiausiai laukia lėta mirtis. Rusija jau seniai tapo trečiojo pasaulio šalimi, kuri egzistuoja dėka tik to, ką Dievas davė – dėl naudingų iškasenų“.

Pasak J.Šveco, ir mitas apie Rusijos galią – labai išpūstas. Rusija sugebėjo okupuoti tik Krymą ir keletą rajonų Ukrainos rytuose. O juk jos apetitas buvo žymiai didesnis: okupuoti ne tik Donecką su Luhansku, bet ir Zaporožę, Charkovą, Odesą, Hersoną, Nikolajevą – kad turėtų sausumos kelią į Krymą. V.Putino planas žlugo užimti žymią Ukrainos dalį, ir Doneckas su Luhansku tapo lagaminu be rankenos – ir temti su savimi sunku, ir palikti gaila.

O jei analizuotume patį blogiausią variantą – V.Putinas valdžioje išsilaikys dar ilgai, ir Rusija, net spaudžiama ekonominių sankcijų, nesubyrės. Ką tada daryti Ukrainai? Toks buvo kitas žurnalistės N.Dvali klausimas.

J.Švecas atsakė: nepriklausomos Ukrainos likimas – JAV rankose. Jo manymu, Ukrainos elitas privalo galų gale suvokti: arba jie draugauja su Vakarais, arba su Rusija. Trečio varianto nėra. V.Putinas daro viską, kad Ukraina judėtų Vakarų link, o ukrainiečių oligarchai – atvirkščiai. Pirmu atveju Ukraina taps nepaskandinamu Vakarų lėktuvnešiu Rusijos pašonėje. Kas nutiktų antruoju, – ir taip visiems aišku. Kaip yra pasakęs vienas amerikiečių profesorius, šalis tokia, koks jos elitas. O elitas – tai vos 10 – 15 proc. žmonių nuo visų šalies gyventojų. Ukraina šiuo metu neturi savojo elito, kuriam rūpėtų nacionaliniai klausimai. Ukraina teturi gaujas vagių, kurių vienintelis tikslas – atėjus į valdžią kaip galima greičiau praturtėti. Tokį elitą turinti šalis neturi jokių perspektyvų.Ukrainoje esama daug protingų, tautiškai susipratusių, energingų žmonių, bet jiems neleidžiama patekti į valdžią.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.

Tada žurnalistė pasiteiravo: „Netrukus Ukrainoje – Prezidento ir parlamento rinkimai. Ką reikia daryti, kad į valdžią patektų protingi, kompetetingi, patriotiški žmonės?“

J.Šveco atsakymas – nežinau. Prieš penkerius metus jis tikėjosi, kad savanoriai sukurs rimtą partiją, kuri iškels rimtus kandidatus. Bet kai valdžia leidžia Medvedčukui nusipirkti du centrinius televizijos kanalus, o visuomenė tokius sprendimus pasitinka tylėdama, – tada trūksta žodžių. Juk Medvedčukas – Putino svainis. Ir jis niekad niekur nėra sakęs, kad jo politinės pažiūros kiriasi nuo Putino pažiūrų. Vadinasi, – sutampa. Taigi Medvedčukas – V.Putino Trojos arklys, kurį Ukraina savanoriškai įsileidžia. Medvedčukas – tai ukrainietiškas Kvsilingas, kuris kvietė norvegus bendradarbiauti su Adolfo Hitlerio Vokietija. Po karo jį už tai sušaudė. Kaip, sakykit, po atrojo Maidano Ukrainoje galėjo atsirasti Kvislingas? Nejaugi ukrainiečiai išprotėjo?

J.Švecas pasakojo: „Aš asmeniškai publikavau „Melničenkos juosteles“ 2002-aisiais metais, kur smulkiai pasakota apie KGB agentą „Sokolovskį“. „Sokolovskis“ – tai Medvedčukas. Jums tai priminti? JAV neįsileidžia Medvedčuko dar nuo 2000-ųjų vidurio, kai tik buvo paskelbti tie įrašai. Amerika tokių dalykų nepamiršta, Ukraina – pamiršo. V.Putinas pradeda prieš Ukrainą karą, kuris nusineša 10 tūkst. gyvybių, o Kremliaus vadovo emisaras Ukrainoje įsigyja du populiarius, įtakingus televizijos kanalus“.

Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tai dar vienas žurnalistės klausimas: „Ką reikia daryti, kad Vašingtonas rimtai užsiimtų Ukrainos reikalais?“

J.Švecas pabrėžė: „Liaukitės vogti, tarsi karas nurašys visas vagystes į nuotolius. Jūs gi vagiate taip, kaip narkomanai – griebiate visas, kiek tik pasitaiko po ranka, dozes, ir nė nesusimąstote, kad viena iš jų taps mirtina. Jūs manote, kad Amerika nežino, kodėl sproginėja ukrainietiški ginklų sandėliai? Susidarė paradoksali situacija: Putinas jus stumte stumia į Vakarus, o jūsų oligarchai – jus stumia kuo toliau nuo Vakarų būtent Rusijos pusėn“.

Ko nūnai bijo J.Švecas? D.Trampas dabar įstumtas į kampą. Vos tik jis pajudins pirštą V.Putino pusėn, tai reikš jo savižudybę. Jam grės apkalta. Bet J.Švecas spėja, kad galbūt D.Trampas ir V.Putinas specialiai kursto įtampą iki maskimumo, kad atsirastų pretekstas ir būtinybė susitikti ir dėl visko susitarti.

Tokios klastos nereikia atmesti. Tokiu atveju V.Putinas įgytų teisę kaip tinkamas tvarkytis artimąjame užsienyje, D.Trampo kompanijos taptų keliais milijardais turtingesnės, o pasaulis tarsi ramiau atsidustų – pavyko išvengti Trečiojo pasaulinio karo.

Parengta pagal gordonua.com publikaciją.

2018..11.20; 09:55

Po Rusijos platybes netrukus, kaip, beje, ir gūdžiais sovietiniais laikais, važinės karinis traukinys, ginkluotas branduolinėmis raketomis. Tos atomines galvutes nešti galinčios tolimojo nuotolio raketos bus iš anksto nutaikytos Vakarų pusėn. 

Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys "Barguzin".
Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”.

„Traukinys – vaiduoklis“, kadaise vadintas „Barguzin“, pradės po Rusiją dundėti geležinkelių bėgiais nuo 2020-ųjų metų. Šiuo metu atliekami bandymai.

Naujasis traukinys galės vienu metu gabenti net šešias tolimojo nuotolio atomines raketas. Tenka pripažinti, kad Šaltojo karo laikais Vakarai bijojo traukinio „Barguzin“ – karinės Vakarų žvalgybos nepajėgė nustatyti jo tikslios buvimo vietos. Ar sugebės atsekti koordinates dabar, – kol kas sunku pasakyti. Paslaptingasis traukinys po Rusiją be sustojimo keliavo iki pat 2000-ųjų metų. Dabar Vladimiras Putinas šią idėją atgaivino.

Vokiečių žurnalas „Štern“ mano, kad „Barguzin“ traukinio paleidimas mums turėtų priminti maždaug 1950-uosius metus.

Kodėl būtent 1950-uosius Šaltojo karo metus? Ogi tada prieš akis buvo karas Korėjoje ir Karibų krizė. Žurnalo korespondentas mano, kad ir dabar mūsų laukia rimta karinė priešprieša?

Informacijos šaltinis – žurnalas „Stern“.

2016.12.04; 07:32

David E. Sanger, Wiiliam J. Broad / The New York Times

Barakas Obama mąstė apie atsisakymą pirmas panaudoti branduolinį ginklą konflikto rėmuose, rašo The New York Times.

“Bet jis tikriausiai atmes tą idėją po to, kai jo aukščiausi patarėjai nacionalinio saugumo reikalams pareiškė, kad toks įsipareigojimas gali pakirsti sąjungininkų pozicijas ir priversti Rusiją bei Kiniją įsidrąsinti“, – tvirtina žurnalistai Deividas E. Sendžeris ir Viljamas Dž. Brodas, remdamiesi „keliais aukšto rango JAV administracijos darbuotojais“.

Ginklų kontrolės gynėjai jau keletą mėnesių reikalauja, kad Obama imtųsi rimtų žingsnių vykdydamas savo pažadus pasiekti visišką branduolinį nusiginklavimą. „Nedviprasmiška priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo būtų drąsiausias iš tų žingsnių. Tie žmonės tikina, kad praktiškai nė vienas Amerikos prezidentas nenaudos branduolinio ginklo pirmas, kai yra tiek kitokių veikimo variantų“, – sakoma straipsnyje.  

Bet, atrodo, Obama galų gale sutiko su savo dabartiniais patarėjais.

Laikraštis praneša, kad apklausė daugiau kaip pusę tuzino JAV administracijos bendradarbių, jie visi davė interviu su anonimiškumo sąlyga.

Jie patvirtino, kad šią vasarą ne kartą buvo keliamas klausimas dėl „branduolinio ginklo panaudojimo pirmiesiems“ politikos pakeitimo. Tokiu būdu Obama galėtų pademonstruoti, kad jo siekis sumažinti branduolinio ginklo vaidmenį Amerikos strategijoje (o taip pat „branduolinio susišaudymo“ riziką) – ne šiaip sau žodžiai.

„Bet, pasak valdininkų, ginčai dalyvaujant pačiam prezidentui buvo palyginti neilgi – matyt, todėl, kad daugelis aukšto rango administracijos bendradarbių pasisakė prieš“, – rašo leidinys. JAV gynybos ministras Karteris tikino, kad prezidentas Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas gali pažadą pirmam nenaudoti branduolinio ginklo išsiaiškinti kaip Amerikos silpnumo požymį.

Valstybės sekretorius Keris ir energetikos ministras Monizas perspėjo, kad toks pareiškimas gali sukelti nerimą JAV sąjungininkams, kurie po Trampo pareiškimų ir taip jau bijo, kad negalės tikėtis amerikiečių „branduolinio skėčio“.

„Anot vieno aukšto rango administracijos bendradarbio, Keris sakė Obamai, kad priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo taip pat susilpnins branduolinio atgrasymo jėgas, tuo metu kai Rusija rengia bombonešių mokomuosius skrydžius virš Europos, o Kinija plečia savo pasiekimo spindulį Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Obama ir jo komanda nacionalinio saugumo reikalams atmetė ir antrą variantą – išvesti iš „kovinės parengties“ režimo branduolines raketas, kurios gali būti paruoštos paleidimui per trumpiausią laiko tarpsnį. Nuogąstaujama, kad krizės sąlygomis ginkluotės „kovinės parengties“ režimo atstatymas gali stiprinti konfliktą“, – sakoma straipsnyje.

Anksčiau Obama ir jo padėjėjai atmetė idėją demontuoti raketas, kurios bazuojasi šachtose JAV vakaruose. „Laikoma, kad tos raketos paseno ir pažeidžiamos pirmajam smūgiui. Bet Pentagonas energingai prieštaravo, kad antžeminio bazavimo raketos – tai tas sistemos elementas, su kuriuo jo ryšys patikimiausias, ir jų atsisakyti pernelyg rizikinga“, – sakoma straipsnyje.

Šiaip ar taip, šiemet gegužę Obama apsilankė Hirošimoje ir vėl pareiškė siekiąs, kad pasaulyje nebūtų branduolinio ginklo.

Po 10 dienų Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas Bendžaminas Rodsas, sakydamas kalbą NKO Arms Control Asosciation (Vašingtonas) nariams, išklojo galimų žingsnių sąrašą. Buvo siūloma griežtinti didelės apimties branduolinių medžiagų apsaugą, patvirtinti globalinį draudimą branduolinio ginklo bandymams ir peržiūrėti branduolinio arsenalo modernizavimo planą.

„Ta programa tikrai patiko jo auditorijai, bet jos vykdymas būtų užkrautas daugiausia naujai JAV administracijai“, – komentuoja laikraštis.

Sąraše figūravo ir pažadas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems, rašo autorius.

Kuluaruose Karteris prieštaravo: draudimas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems būtų neprotingas. Jis ir kiti Pentagono valdininkai pareiškė: „jeigu Šiaurės Korėja panaudos prieš Pietų Korėją biologinį ginklą, JAV gali prireikti varianto, grasinančio atsakomuoju branduoliniu smūgiu, – sakoma straipsnyje. – Keris nurodė, kad Japonija ims nerimauti dėl sumažėjusio Amerikos branduolinio skėčio ir, galimas dalykas, susivilios apsirūpinti savu branduoliniu ginklu. Tas pats – ir dėl Pietų Korėjos, sakė jis“.

Informacinis šaltinis: The New York Times.

2016.09.12; 04:58

Laikinas amerikiečių branduolinių taktinių ginklų dislokavimas Ukrainoje būtų kompensacija už klaidingą atsisakymą branduolinių ginklų su Budapešto sutarties garantija, pareiškė politologas Viktoras Neboženka. Atominis ginklas

Ukraina gali priimti išvežtus iš Turkijos Amerikos taktinius branduolinius ginklus, kurie būtų veiksmingas Rusijos agresijos tramdymo instrumentas. Tokią nuomonę išdėstė savo Facebook‘o paskyroje sociologinės tarnybos „Ukrainos barometras“ direktorius politologas Viktoras Neboženka.

„Žiniasklaidoje gausu gandų, kad JAV skubiai pergabena branduolinius ginklus iš nestabilios Turkijos į Rumuniją bei kitas šalis. Kol rumunai mąsto, ar jiems prireiks branduolinių ginklų būsimajam Padniestrės ir Moldavijos konfliktui sutramdyti, Kijevas galėtų leisti sau priimti amerikiečių taktinius branduolinius ginklus“, – rašo jis.

Politologo nuomone, turimas branduolinis ginklas yra žymiai veiksmingesnis tarptautinis mechanizmas Rusijos agresijai tramdyti.

„Žymiai veiksmingesnis už tarptautines sankcijas Rusijai. Tuo labiau, kad Kremlius jau dislokavo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Kryme, raketas su branduolinėmis galvutėmis“, – pabrėžė jis.

Neboženka pridūrė, kad Ukraina, priimdama amerikiečių branduolinius ginklus, automatiškai išspręstų klausimą dėl būtinybės steigti šalies teritorijoje JAV (ne NATO) karines bazes, atsakant į Rusijos eskaluojamą karą ir agresiją.

„Laikinas amerikiečių branduolinių taktinių ginklų dislokavimas Ukrainoje būtų kompensacija Ukrainai už klaidingą branduolinių ginklų atsisakymą su Budapešto sutarties garantija“, – pabrėžė politologas.

Informacijos šaltinis – gordonua.com.

2016.08.22; 18:15

Kada rengiami referendumai? Kas juos inicijuoja? Kai politikai nenori arba bijo atsakomybės, tą naštą jie užkrauna ant visuomenės pečių. Jungtinėje Karalystėje neseniai įvykęs referendumas jau tartas ir aptartas. Ir dar ilgai bus dėmesio centre. Niekas nežino, kiek naudos, kiek žalos jis atneš ne vien Didžiajai Britanijai, bet ir visai Europos Sąjungai, ir dar plačiau.

Kažin, kaip dabar jaučiasi jau buvęs šios Karalystės premjeras Cameronas, pergudravęs pats save. Ne ką kalba viešai, o ką galvoja vakare atsigulęs į lovą. Atsitiko kaip tai bobai: pats mušė ir pats rėkė. Norai jo buvo geri, naudingi JK, bet gerais norais ir pragaras grįstas. Išleido vaikinas Džiną iš butelio. Neatmesčiau galimybės, kad jis, taip pat įtakingi aktyviausieji ragintojai išstoti iš Sąjungos neišvengs didesnės ar mažesnės politinės, gal net baudžiamosios atsakomybės, jeigu Didžioji Britanija taps Mažąja Britanija.

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Šis prieštaringai vertinamas britų žingsnis palies ir mus. Tačiau čia mes nieko negalėjome padaryti. Mes srebiame vieno mūsų politikų surengto referendumo, žalingo tik mums, putrą. Kai kuriems kitiems jis net labai naudingas. Omenyje turiu referendumą, kuriuo buvo siekiama nestatyti naujos atominės elektrinės. Jos nenorėjo socialdemokratai, kiti tuo metu buvę valdžioje, ir tą nenorą jie pridengė Lietuvos žmonių valia. Žmonių, kurie šioje daug žinių reikalaujančioje srityje neturi jokio supratimo. Kairioji, Rusijai, Kremliui palanki žiniasklaida ir nuo jos priklausomi specialistai padirbėjo iš peties, kad nebūtų Visagino atominės, o atsirastų Astravo, gal net Kaliningrado.

Taip mūsų pačių rankomis įvykdytas nusikaltimas prieš lietuvių tautą, kitaip nepavadinsi. Šis referendumas, skirtinai nei britų, buvo nenaudingas tik Lietuvai, o naudingas Rusijai ir Baltarusijai, kurių interesus to meto valdantieji gynė ir apgynė.

Būtų pusė bėdos, jeigu minėtiems kaimynams – nauda, o mums – bent jau tik jokios žalos, jokio pavojaus. Bet juk tas pavojus – kokį sunku įsivaizduoti, grėsmė tautos egzistencijai.

Ir žmonės, kurie kalti dėl to, kad įvyko šis neišmintingas patariamasis referendumas, paskatinęs Rusiją mus nubausti Černobylio grėsmėmis, ramiai stebi Astravo monstro stachanovietišką statybą.

Todėl labai džiugu, kad gali įvykti kitas referendumas, gyvybiškai reikalingas, kuriuo bus bandoma bent jau apsunkinti Putino ir Lukašenkos siekius pasipelnyti iš mūsų nelaimės, mūsų politikų trumparegiškumo ir parsidavėliškumo.

Gal šį kartą jie bus išmintingesni ir neklaidins žmonių pasakomis apie pigią ir nepavojingą rusišką atominę elektrinę. Jeigu Lukašenka net veltui mums siūlytų joje pagamintą elektrą, neturėtumėm susigundyti. Mūsų tikslas – kad už 50 km. nuo Vilniaus aplaidžiai statomas labai pavojingas Putino atominis ginklas nebūtų pastatytas. Nelabai tikiu, kad tai mūsų jėgoms, bet pabandyti privalome. Nelabai tikiu kairiųjų politikų išmintingumu ir gera valia, nesavanaudiškumu.

Gal ir prasmingas būtų toks referendumas, bet kad jo iniciatoriai – ne mes, o konservatoriai, amžini mūsų priešai. Reikia liaudžiai sakyti, kad iš tos atominės turėsime daugiau naudos, negu bėdos. Ar ne tokia bus šių politikų reakcija?

Vos tik dėžė su 60 000 parašų buvo atnešta į Vyriausiąją rinkimų komisiją, premjeras Algirdas Butkevičius, užuot pagyręs referendumo iniciatorius, ėmė teisintis: mes dirbam, apie netinkamai statomą elektrinę informuoti ES vadovai ir t.t.

Labai ten kam rūpi mūsų tautos likimas! Briuselyje iš kailio neriamasi, kad ekonominės sankcijos Rusijai būtų panaikintos. O juk jeigu pasiektume, kad tie nusikaltėliai neturėtų kur dėti antrajame Černobylyje pagamintos elektros energijos, jiems būtų smogtas stiprus ekoniminis smūgis.

Andrius Burbutis

2016.07.13; 09:42

Ukrainietiškame interneto portale www.gordonua.com šiandien paskelbtas įdomus interviu su maždaug prieš 40 metų į Didžiąją Britaniją pabėgusiu Sovietų Sąjungos GRU karininku Viktoru Suvorovu (tikroji pavardė – Vladimiras Rezunas).

Kas nežino, kas yra Vladimiras Rezunas – trumpam priminsime. Jis – buvęs GRU karininkas, prieš keturis dešimtmečius sėkmingai pabėgęs į Vakarus. Rusijoje jam iki šiol paskelbtas mirties nuosprendis. Už tėvynės išdavimą. Bet Viktoras Suvorovas savęs nelaiko išdaviku. Jis mano esąs Rusijos patriotas.

Continue reading „Buvęs GRU karininkas Viktoras Suvorovas: „Ukrainiečiai, tyliai gaminkitės atominį ginklą“”

Rusijos valdžia išleido milijardus savo branduoliniam potencialui modernizuoti, kai tuo tarpu daugelis Rusijos piliečių piliečių kamuojasi skurde.

Savo straipsnyje „Ar gali naujas branduolinis ginklas padėti Rusijai laimėti Trečiąjį pasaulinį karą?“, išspausdintame portale Forbes.com, Džeimsas Konka (James Konka) rašo, kad Rusija būtent taip galvoja.

Continue reading „Forbes: Ar gali naujas branduolinis ginklas padėti Rusijai laimėti Trečiąjį pasaulinį karą?”

Prieš beveik 2000 metų bibliniame Kanos kaime liejosi Jėzaus stebuklo padarytas vynas. Šiandien Libano žemėje liejasi nekaltų žmonių kraujas. Kas gi suka šio naujo Artimųjų Rytų konflikto spiralę? Kodėl Izraelis elgiasi taip vienašališkai ir agresyviai? Ir kuo remiasi žydų valstybės saugumo politikos pagrindai?

Izraelio polinkį į kariavimą lemia ne vien geografinė padėtis ir arabų valstybių apsuptis. Svarbiausia – galingas Izraelio gynybinis potencialas. Izraelis yra tarsi regioninė supervalstybė, galinti puikuotis savo neprilygstamais kariniais raumenimis regione. Jėgų balanso nebuvimas regione provokuoja Izraelį drąsioms vienašališkoms atakoms. Irano branduolinės ambicijos galėtų pažeisti šį jėgų balansą, todėl ir kelia didelį nerimą Izraeliui ir jo artimiausiai sąjungininkei JAV.

Continue reading „Izraelio saugumo politika – kuo ji šiandien remiasi?”

Daugelis pasaulio politologų, svarstydami, ko pagaliau siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kariaudamas su Ukraina, neretai pateikia jo galutinį tikslą – sumažėjusios buvusios sovietinės imperijos teritorijos atstatymą ir, galbūt, išplėtimą.

Bet, regis, žodis imperija čia nelabai tinka. Rusiją labiau tiktų vadinti tarptautine branduoline teroristine organizacija (TBTO).

Ji tokia vienintelė pasaulyje. Bent jau pagal JT įstatus ir tarptautines terorizmą įvardinančias konvencijas.

Tarptautinė branduolinė teroristinė organizacija „Rusijos Federacija“

Tarptautine teroristine organizacija Rusija tapo tada, kai 1917 metais karinio perversmo būdu viršų Rusijos imperijoje paėmė švonderiai. Rusijoje prasidėjo visiems žinomas „raudonasis teroras“, kuris su pakilimais ir nuosmukiais tęsiasi iki šių dienų.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija turi būti pripažinta tarptautine teroristine organizacija”

Kasdien iš pat ryto sėdu prie kompiuterio perskaityti naujausias žinias apie įvykius Ukrainoje. Ar Rusija dar neokupavo naujų teritorijų? Kaip elgiasi JAV,  Europos galingieji, NATO? Ar ramiai miegojo mūsų Krašto apsaugos ministras?

Šiandien dar niekas nežino, kuo baigsis Rusijos bandymas perbraižyti Europos žemėlapį. Nežino net tie, kurie viską žino. Bet paspėlioti galime kiekvienas, juo labiau, kad tie, kurie viską žino, labai dažnai klysta.

Continue reading „Žemėlapių perbraižymo metas”

atomine_bomba_1

„Du senatoriai respublikonai kreipėsi į Baltuosius rūmus, reikalaudami suteikti daugiau žinių apie administracijos informuotumą apie tai, kaip Rusija pažeidinėja Vidutinio ir trumpo nuotolio raketų likvidavimo sutartį (VTNRS).

Laiškas perduotas prieš Nacionalinio saugumo tarybos administracijos vadovo Brajeno Makkeono (Brian McCann) kandidatūros tvirtinimo į aukščiausią Pentagono postą klausymus Senate“, – perduoda The Daily Beast.

Continue reading „Rusijos suktybės dėl branduolinio ginklo”

Šiandien norėčiau prisiminti Europos informacijos biure neseniai surengtą viešą paskaitą apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą ir jos karinių mokymų ypatumus, įskaitant karines pratybas "Zapad – 1999", "Zapad – 2009" bei "Zapad – 2013".

Diskusiją organizavo Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. Savo žiniomis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses dalinosi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Daivis Petraitis.

Continue reading „Naujoji Rusijos karinė galia ir lietuviškas lengvabūdiškumas”

atomine_bomba_1

“Alsos” – bendras pavadinimas serijos žvalgybinių duomenų rinkimo operacijų, kurias surengė Amerikos kariškiai antrojo pasaulinio karo pabaigoje okupuotose Europos šalyse, ieškodami tose teritorijose kokių nors požymių, kad vokiečiai ir italai būtų kūrę atominį ginklą.

„Alsos“ buvo bendras Manheteno misijos, vadovaujamos generolo majoro Leslio Grouvso (Leslie Groves), Mokslinių tyrimų valdybos, armijos žvalgybos (G-2) ir KJP projektas. Vėliau KLP pasitraukė iš „Alsos“, sukūrusios savarankišką žvalgybos programą Europoje.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: operacija „Alsos“”