Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka

Seimas svarstys įstatymų pataisas, siūlančias numatyti galimybę vaiko tėvų globėjams gauti atostogas vaikui prižiūrėti.
 
Šią savaitę tokias Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas Seimui pateikusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė sakė, kad  šiuo metu tei­sę gau­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką tu­ri vie­nas iš tė­vų ar įtė­vių, glo­bė­jas, ar nu­sta­ty­tas są­ly­gas ati­tin­kan­tis vie­nas iš vai­ko se­ne­lių.
 
„Bet pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad vai­ko tė­vai tu­ri tik glo­bė­jus, ne­tu­rė­jo tė­vų, ku­rie juos už­au­gin­tų, už­au­gi­no glo­bė­jai ir dėl įvai­rių prie­žas­čių tų vai­kų ne­ga­lė­jo įsi­vai­kin­ti. Ir tiems glo­bė­jams, pa­gal Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tas, ne­ga­li bū­ti su­teik­tos atos­to­gos anū­kui, vai­kui pri­žiū­rė­ti. Jie neturi ga­li­my­bės gau­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką. Manau, kad to­kių glo­bė­jų nė­ra la­bai daug, bet ka­dan­gi yra no­rin­čių pa­si­nau­do­ti ši­ta ga­li­my­be, tai siū­lau įtraukti ir glo­bė­jus, kaip ir se­ne­lius“, – iš Seimo tribūnos sakė G. Burokienė.
 
Vaikų žaidimo aikštelė. Slaptai.lt nuotr.

Už pasiūlytas nuostatas po pateikimo balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, su­si­lai­kė 25. Seimo „valstiečių“ inicijuotus projektus svarstys So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, o gruo­džio 12 die­ną jie turėtų vėl atkeliauti į plenarinius posėdžius.
Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.
 
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai gali būti suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.10.02; 00:30

Vladimiras Putinas atostogauja Sibire. EPA – ELTA nuotr.

Atostogaudamas Sibire kartu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, šalies prezidentas Vladimiras Putinas po tankų mišką vairavo visureigį ir perėjo siūbuojantį virvinį tiltą. Tokią vaizdo medžiagą sekmadienį išplatino Kremliaus žinių tarnyba.
 
Rusijos valstybinė televizija dažnai transliuoja įvairius V. Putino užsiėmimus lauke, taip palaikant sveiko, stipraus ir energingo lyderio, kuris šalį dar galės valdyti daugybę metų, įvaizdį.
 
Kremliaus išplatintame vaizdo įraše, nufilmuotame visureigio viduje, matyti vairuojantis V. Putinas, transporto priemonę varantis sniegu nuklotu keliu, vingiuojančiu per tankų beržyną.
 
Vėliau V. Putinas ir S. Šoigu vaizduojami klampojantys po kelius siekiantį sniegą, apžiūrinėjantys sunykusį mišką ir atsargiai einantys per virvinį tiltą, nutiestą virš užšalusios upės.
 
Ankstesni veiksmo filmams prilygstantys V. Putino žygiai neapsiėjo be skandalų. Nardydamas Juodojoje jūroje 2011 metais, Rusijos lyderis neva aptiko dvi XV a. menančias amforas. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida iš tokio atradimo tik pasišaipė, nes ant abiejų amforų nebuvo dumblių ar kitų jūros gyvūnijos pėdsakų. Vėliau V. Putino atstovas spaudai pripažino, kad „atradimo“ scena buvo suvaidinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.22; 00:30

Meilės alėja Palangoje. Slaptai.lt foto

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pastebi, kad Lietuvos kurorte veikiantys viešbučiai jau gauna užsakymų vasarai.
 
„Viešbučiai duris gali atverti tik nuo pirmadienio, kol kas dar visų veikla sustabdyta. Kiek teko bendrauti, kaip vyksta užklausimai ir ar būna rezervacijų vasarai, tai taip, galima pasakyti, kad apie dvi savaites jau gauname užklausimų, užsakymų vasarai. Atsigavimas jau yra jaučiamas“, – Eltai sakė I. Valaitienė.
 
„Taip pat žmonės rezervuoja ir gegužės mėnesiui, išgirdę, kad mes startuojame. Tai lyg ir optimistinės nuotaikos“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, yra vilties, kad šiemet daugiau turistų pasirinks atostogas Lietuvos kurorte, o ne užsienyje.
 
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Gali būti, taip tikimės. Vis dėlto viešbutukai, kurie turi tam tikrą skaičių kambarių, tai jie neišsiplės, kad ir kiek būtų tų žmonių, jie daugiau nepriims, būna 15, 20 kambarių viešbutukai. Tie didieji, kurie turėdavo rezervą, yra vilties, kad gali pasiimti ir didesnį srautą“, – teigė I. Valaitienė, pridurdama, kad žmonės jau yra išsiilgę kurorte teikiamų paslaugų.
 
„Restoranai visai neseniai startavo tik su lauko terasomis. Kai buvo ilgasis savaitgalis per Mamos dieną, iš tikrųjų buvo žmonių, vaikštinėjančių, prisėdančių, žmonės išsiilgę paslaugų. Etapiškai startavo (restoranai – ELTA), kai kurie tik savaitgalį dirba, gaudo srautą“, – sakė asociacijos vadovė.
 
Palanga apgyvendinimo paslaugas galės teikti nuo pirmadienio, gegužės 11 dienos. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:21

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pastaruoju metu daugiausia užklausų iš darbuotojų gaunama dėl atostogų ir darbų saugos klausimų.
 
„Užklausos yra dviejų rūšių. Pirma, atostogos – tiek kasmetinės, tiek nemokamos, kokiais atvejais darbdavys gali priimti vienašališką sprendimą, kaip tas procesas vyksta. Be abejo, ir atleidimai, ypač bandomajame laikotarpyje“, – laidai „DELFI 11“ pirmadienį sakė I. Ruginienė.
 
„Mes akcentuojame pagrindinį dalyką – klaidingai darbdavys supranta, kad bandomajame laikotarpyje gali tiesiog atleisti nepaaiškinus priežasčių. Reikia turėti objektyvias priežastis“, – pridūrė ji.
 
I. Ruginienės teigimu, gaunama nemažai užklausų dėl darbo saugos.
 
„Turime šiandien begalinį trūkumą tiek kaukių, tiek dezinfekavimo priemonių, ir žmonės pagrįstai klausia, ar jie gali atsisakyti dirbti, eiti į darbą, jeigu nesuteikiamos tokios priemonės. Darbų saugos įstatymas aiškiai sako, kad darbdavys privalo suteikti saugią darbo vietą ir visokeriopai darbuotoją apsaugoti“, – tikino ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 06:00

Graikijos anarchistų grupuotė „Rubicon“ prisiėmė atsakomybę už JAV ambasadoriaus Atėnuose Geoffrey`io Pyatto rezidencijos užpuolimą ir paskelbė incidento vaizdo įrašą, praneša „RIA Novosti“. 

Anarchistai pavadino savo veiksmus atsakymu į Jungtinių Valstijų spaudimą teroristo Dimitrio Koufodino, nuteisto 11 kartų kalėti iki gyvos galvos, byloje. Graikijos prokuratūra atsisako suteikti dar vienerias atostogas šiam nusikaltėliui, pagrindiniam teroristinės „Revoliucinės lapkričio 17-osios organizacijos“ budeliui. 

Naktį į trečiadienį 10 žmonių grupė atvažiavo prie ambasadoriaus rezidencijos, kuri yra šalia JAV ambasados, ir apmėtė pastato sienas buteliais su dažais. G. Pyattas pareiškė, kad „turto gadinimas nėra taikus protestas“, ir pareikalavo nubausti kaltininkus. 

Anarchistų pareiškime sakoma, kad atostogos kaliniui „buvo uždirbtos krauju“ ir nėra labdara, o „JAV ambasados daromam spaudimui bus užkirstas kelias“. 

Graikijos URM pasmerkė išpuolį ir pareiškė, jog atitinkamos institucijos imasi visų reikiamų priemonių, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn. 

D. Koufodinas buvo suimtas 2002 metais ir nuteistas 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. „Revoliucinė lapkričio 17-osios organizacija“ veikė Graikijoje 1975-2002 metais. Jos nariai sprogdino bombas, plėšikavo, nužudė 23 Graikijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos diplomatus, kariškius ir verslininkus. 

Teroristas jau kelis sykius gavo atostogų. Jo pasivaikščiojimai Atėnų centre kėlė praeivių nuostabą ir aukų artimųjų pasipiktinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 08:06

Nežinomi asmenys naktį į antradienį Atėnuose padegė televizijos kanalo „CNN Greece“ žurnalistės Minos Karamitrou, rengiančios reportažus kriminalinėmis temomis, automobilį, stovėjusį prie jos namų.

Incidentas įvyko apie antrą valandą nakties. Automobilis visiškai sudegė.

Kanalo šaltiniai policijoje sieja šį išpuolį su žinomo teroristo Dimitrio Koufodino byla. Prokuratūra atsisakė suteikti dar vienerias atostogas šiam nusikaltėliui, pagrindiniam teroristinės „Revoliucinės lapkričio 17-osios organizacijos“ budeliui, nuteistam 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. Todėl kairiosios anarchistų organizacijos surengė kelias akcijas jam remti. 

Daugelis žurnalistų yra prieš tai, kad nuteistam teroristui būtų leidžiama atostogauti.

„CNN Greece“ žiniomis, naktį į antradienį kaukėti žmonės apmėtė Molotovo kokteiliais policijos nuovadą Atėnų Kesarianio rajone. Šis incidentas taip pat gali būti susijęs su D. Koufodino byla.

D. Koufodinas buvo suimtas 2002 metais ir nuteistas 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. „Revoliucinė lapkričio 17-osios organizacija“ veikė Graikijoje 1975-2002 metais. Jos nariai sprogdino bombas, plėšikavo, nužudė 23 Graikijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos diplomatus, kariškius ir verslininkus. 

Teroristas jau kelis sykius gavo atostogų. Jo pasivaikščiojimai Atėnų centre kėlė praeivių nuostabą ir aukų artimųjų pasipiktinimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Neparduotos vasaros. Vytauto Visocko nuotr.
Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Atostogos vidurvasary tikrame kaime yra mirtinai nuobodus, bet paradoksaliai malonus laiko stūmimo būdas, leidžiantis pailsėti vidujai. Kaip atrodo bent man, intensyvios atostogos, tarkime, kopimas į kalnus, kelionė baidarėmis, išvykos į egzotiškas šalis, taškymasis pajūryje yra nekantrių žmonių išradimas ginčijant pačią atostogų idėją, dedant pastangas kaip nors sutrumpinti brangų laiką, o po to guodžiantis, kad atokvėpiui skirtas metas pralėkė kaip akimirka.

Savo ruožtu laikas kaimo aplinkoje tikrai ištįsta, pailgėja, drauge atsidengdamas smulkiausiomis savo detalėmis, tarsi žiūrint pro padidinamą stiklą tyrinėtume laiko ląstelieną. Iš kitos pusės, gyvenimas nekomercinės gamtos prieglobstyje kraštutinai išryškina paros ritmiką: labai aiškų rytmetį čia keičia akivaizdi, trumpam stabtelėjusi diena, vėliau stoja padūmijęs vakaras, galop užslenka sunki kaip juodo marmuro plokštė naktis. Kiekviena diena taip gyvenant turi savo skonį, nežiūrint to, jog tavo buvimo prasmingumas čia iš esmės susiveda į nieko neveikimą visais įmanomais būdais.

Kalbant apie skonį, bent prabėgom užsiminsiu apie maitinimosi ypatumus, slenkant dienoms niekados chemijos neragavusio daržo pašonėje. Štai, pavyzdžiui, ryte nusiskinu iš lysvės du didžiulius rasotus pomidorus, išsiraunu svogūną ir, pasidaręs su grietine salotų, kremtu užsikąsdamas gražiai parūkytais, neįtikėtino skonio kadugiu kvepiančiais lašinukais. Neįmantru, bet autentiška, kai maistas per kūną pasotina sielą. Suprantu, kad to nepatyręs žmogus niekados nesupras momento iškilmingumo! Leiskime jam ir toliau užjūrio restoranuose kimšti į skrandį visokius vėžiagyvius, sau išsaugodami teisę tyliai prunkšti į saują.

Užsiminus apie autentiškumą, leiskite ta pačia proga paporinti apie tai, kas, mano galva, yra klasika. Užplaukė anąsyk, atostogaujant man kaime, senų laikų pažįstamas, atsiveždamas paragauti namų gamybos nesakysiu ką (dėl visiems suprantamų priežasčių). Sėdėjome ilgai užstalėje, degustacijos produktą paįvairindami supjaustytais raugintais agurkais ir tais pačiais kadugiu įkvipusiais lašinukais. Pro trobesio langus matėsi, kaip už miško liūdnai, bet iškilmingai leidosi saulė, po to užstrigo už medžių viršūnių. Buvo prasminga tylėti, kai laikas sustojo. Tai ir yra Klasika ypatinga to žodžio reikšme.

Gražuolis varnėnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Obels žiedai. Vytauto Visocko nuotr.               

Galimas daiktas, kaimiškoje gyvenimo ritmikoje fiziologija persveria psichologiją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog apsamanojęs kaimietis yra mažiau dvasinga būtybė nei miesto civilizacijos virtuozas, koks nors socialinių santykių balerinas, rafinuotas dendis. Greičiau yra atvirkščiai. Psichologija, kaip taisyklė, dalija sielą į kompleksus, suskaido ją, smulkina, paverčia žaizdota sieliūkšte, kai tuo metu fiziologija leidžia atpažinti pasaulio vientisumą, skirtumuose įžvelgti vienovę.

Nenoriu pasakyti, jog gamtos artumas, natūrali aplinka išgydo visas žaizdas, taip pat nekviečiu prisiminti J.Rousseau šūkio „atgal į gamtą“, nesiekiu suvilioti F.Nietzsce‘s pažadu išmokyti gamtiškumo. F.Nietzsce, regis, turėjo galvoje užduotį išmokyti civilizacijos susargdintą žmogų labiau pasitikėti savo instinktais. Tačiau galimas daiktas yra kiek kitaip, t. y. žmogaus susiliejimas su gamta kaimiškoje aplinkoje ne tiek skatina instinktų atsiskleidimą, kiek ugdo pusiausvyros jausmą, moko atrasti balansą tarp priešingybių. Kaimo aplinkoje žmogaus instinktai neprasikiša, spėju, jog kaip tik miesto civilizacija sukuria labiau palankią terpę patologijų suvešėjimui.

Kaip yra pasakyta, gamta – tai pažemintas žmogaus nuodėme rojus. Taigi žmogaus buvimas arčiau žemės, o taip arčiau dangaus, leidžia anajam priartėti prie savosios esmės.

Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Be visa ko kito, noriu papasakoti, jog gamtos artumas veikia ne tik tokio įtaiso kaip siela parametrus, bet ir techninius įrenginius tiesiogine to žodžio reikšme. Įsitikinau šią vasarą aiškiai, jog vienintelis ryšys iš šios daubos su išoriniu pasauliu, t. y mobilusis internetas yra įtakojamas mėnulio fazių, – nepriekaištingai jungiasi per pilnatį, kitais tarpsniais vos-ne-vos, priešokiais.

Iš serijos „Lietuvos miškai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kita vertus, dabar leiskite apsakyti vienos vasaros grand įvykį, iliustruojantį tai, kaip čia, totalinės gamtos apsuptyje, apskritai „įsipaišo“ kompiuteris… Baksnojau anąsyk klaviatūrą, kurpdamas straipsnelį, šlovinantį, kaip visados, D.Grybauskaitę.

Rašant JE vardo raidę D ir dedant čia tašką, netikėtai atsispaudė du taškai: vienas, kaip įprasta, raidės papėdėje, kitas – lygiagrečiai pirmajam, tačiau aukščiau, kita vertus, mažesniu atstumu nei turėtų būti žymint dvitaškį, be to, antrasis taškas buvo didesnių gabaritų nei pirmasis, labiau, kaip sakoma, riebus. Atsispaudė taip, nelyg pilvotas taškas būtų užgulęs simpatiškai apvalainą taškytę, tačiau laukti tol, kol atsiras daugtaškis, neturėjau laiko. Kadangi tokio spaudos ženklo nėra jokioje nomenklatūroje, mėginau jį ištrinti, po to iškirpti, pranokdamas pats save, išbandžiau dar ir kitas klaviatūros komandas. Visgi, kaip teisingai spėjate, viršutinysis taškas nesitrynė net ištrynus beveik visą anksčiau surinktą tekstą, kai staiga nevalingai ištiesęs ranką nagu pakrapščiau monitorių giluminio taško vietoje.

Žydėjimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žydinčių aguonų laukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tada ir įvyko tas stebuklas, taškas pradingo iš ekrano. Kaip jau supratote, tai buvo musės kaka. Nesunku įsivaizduoti, jog Stalino laikais už tokį triuką sušaudytų. Žinoma, ne musę, bet vargšą raštininką.

(Skaitytojas gali papriekaištauti autoriui dėl pateikto palyginimo, nes, tikra tiesa, Stalino laikais stalinių kompiuterių nebuvo. Tačiau nepraleisiu progos pastebėti, jog kompiuterio kaip analitinės mašinos principas buvo aprašytas dar viduramžių pabaigoje, taigi dar iki Leonardo da Vinci‘o, kuris išrado beveik viską, išskyrus atominę bombą.)

Jau drąsiai galima spėti, jog šie metai bus mažiau grybingi nei pernai. Prasidėjus sezonui, miškai buvo tušti, – be grybų, taipogi ir be grybautojų. Tačiau ar gali miškas būti tuščias? Taip yra sakoma („tuščias miškas“), kai kalba mus klaidina, tačiau toks posakio netikslumas savo ruožtu yra daug ką sakantis. Tiesa sakant, net ir mažiau grybingais metais miške gyvena senojo ąžuolo dvasia, o iš tankmės akimis spigina įvairiausio gymio žvėreliai. Apskritai tuštuma yra ne fizinės, bet moralinės prigimties dalykas, tuštumą į tikrovę įneša žmogus savo utilitariniu žvilgsniu arba kaip maudulį paširdžiuose.

Vidurvasaris. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vasaros dangus. Vytauto Visocko nuotr.

Štai R.Descartes įrodinėja, jog jokios tuščios erdvės nėra, iš tiesų, tai, ką mes vadiname tuščia erdve, yra užpildyta ultramikroskopiniais įvykiais tikrovės konfigūracija. Tačiau net ir Demokritas, kuris tuštumą laikė vienu iš būties principu (čia slypi jo išskirtinumas) sako: jeigu tarpinė erdvė būtų neužkrauta, žmogus lengvai matytų kaip mėnuliu rėplioja musė. Tačiau ar galėtų būti net tokių akylų, kurie sugebėtų įžvelgti mėnulyje musės paliktą kaką?..

 

x  x  x

 

baigės žiogų koncertas

išsiskirstė nereiklūs žiūrovai

suprunkštęs po to nusižiovavo

pro aptvarą sartis

 

dilo kaimas  seniai užrašytas

nereikšmingu mėnulio raštu

kolei kaupės drėgmė pro kraštus

į kanopos jau paliktą` pėdą

ir atstumams rūke taip pakitus

buvo vėl nesmagu ir gėda

V. Putinas vėl atostogavo Sibire. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip beveik kiekvieną vasarą, kelias dienas atostogavo Sibire. Tai pirmadienį paskelbė Kremlius ir paviešino nuotraukas.

Šį kartą nuotraukose V. Putinas įamžintas ne sėdintis ant arklio apnuoginta krūtine ar žvejojantis, kaip anksčiau. Dabar jis nufotografuotas vilkintis chaki spalvos lauko drabužiais. V. Putinas lipo į kalnus ir mėgavosi nuostabia gamta, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Kremliaus duomenimis, šalies vadovas praėjusį savaitgalį praleido Jenisėjaus upės aukštupyje Tuvos Respublikoje. Čia jį lydėjo gynybos ministras Sergejus Šoigu, Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Nikolajus Bortnikovas ir vietos vadovybė.

S. Šoigu yra kilęs iš Tuvos, jis jau ne kartą čia lydėjo V. Putiną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 03:00

Priminsime, kad šios dvikovos ištakos glūdi 2010-ųjų metų sausį įvykusiame medikų profesinių sąjungų ir Seimo atstovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Tuo metu Lietuvos medikų profsąjunga reikalavo parlamentinės kontrolės, norėdama apginti greitosios pagalbos specialistų teisę į normalias darbo ir poilsio sąlygas. A. Kavaliauskaitės nuomonė smarkiai susikirto su tuometinio sveikatos reikalų komiteto Seime pirmininko nuomone. Profsąjunga dėl, jos nuomone, nelabai etiško iš Seimo pusės vykusio susitikimo net kreipėsi į Seimo vadovybę. Kalbama, kad dėl to kreipimosi komiteto pirmininkas smarkiai įsižeidė.

Kaip ten bebūtų, po poros mėnesių VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktorė Jelena Kutkauskienė atleido A. Kavaliauskaitę iš darbo, kaip vėliau paaiškėjo, – neteisėtai. Kaip spėja pati A. Kavaliauskaitė, atleidimas susijęs su incidentu Seime.

Continue reading „Teisinės dvikovos – darbdavys prieš Albiną Kavaliauskaitę – tęsinys”

„Žinoma, kad kelionę poilsiui galima lyginti su didžiaisiais manevrais, ypač jei kalbama apie BARAKO Obamos šeimą ir valstybės „pirmąjį šunį“ – Bo“, – rašo Frančesko Semprinis laikraštyje La Stampa. Šią vasarą prezidentas nusprendė pailsėti Martas Vinjarde – Masačiusetso pakrantėje draugo, turtingo verslininko iš Čikagos, viloje, tolumoje nuo sostinės stresų, nedarbo ir biudžeto problemų, Artimųjų Rytų krizių bei skandalų, susijusių su saugumu“, – rašo leidinys.

Triukšmas kilo dėl šuns Bo kelionės kariniu lėktuvu. 

Continue reading „Barako Obamos šeimos atostogos”

Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo vykdymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (toliau – Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (toliau – Nutarimas Nr. 411) panaikino atitinkamų Sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, garantijas susijusias su sutrumpintu darbo laiku ir prailgintomis atostogomis, motyvuodama tuo, kad įvykdė socialinę lygybę.

Šių nutarimų iniciatorė buvo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Continue reading „Lietuvos Nacionalinei sveikatos sistemos trišalei tarybai – DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ”