Oficialaus vizito į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Abu Dabio sosto įpėdiniu Mohamedu bin Zajedu bin Suntanu Al-Najenu (Mohammed bin Zayed bin Sultan Al-Nahyan). Susitikime daugiausia dėmesio skirta Lietuvos ir JAE ryšių stiprinimui prekybos, energetikos ir inovacijų srityse. Vadovai taip pat aptarė tarptautinę saugumo padėtį, kovos su terorizmu bei ekstremizmu svarbą, JAE bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir NATO.

Prezidentės susitikimas su būsimuoju JAE vadovu atveria naują Lietuvos ir JAE santykių etapą. Ekonomikos, prekybos ir politikos klausimų aptarimas aukščiausiu lygiu – unikali galimybė Lietuvos verslininkams, aukštųjų technologijų specialistams, ūkininkams geriau įsitvirtinti pažangioje ir sparčiai augančioje JAE rinkoje, kuri yra vartai ir į visos Persijos įlankos rinką, rašoma Prezidentės tarnybos pranešime.

Gausūs gamtos ištekliai ir apgalvotos investicijos į technologijas JAE per 4 dešimtmečius pavertė viena turtingiausių pasaulio šalių. Tačiau šios valstybės ambicija – tapti nepralenkiama inovacijų lydere pasaulyje. Prezidentės teigimu, Lietuva turi ką pasiūlyti JAE – lietuviški lazeriai, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų technologijos pasauliui jau tapo kokybės ir pažangos ženklu.

Jungtiniams Arabų Emyratams mūsų šalies mokslininkai ir jų žinios gali būti ypač naudingi vystant lazerių technologijų centrą naujai įkurtame Masdaro mokslo ir technologijų universitete Abu Dabyje. Lietuvos gaminami moksliniai lazeriai yra eksportuojami daugiau kaip į 100 šalių ir užima net 10 proc. pasaulinės rinkos. Dar viena niša bendradarbiauti – atsinaujinančioji energetika. JAE beveik visą elektrą pasigamina iš dujų, o Lietuva yra tarp pažangiausių valstybių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų srityje – mūsų šalyje gaminami saulės elementai pagal efektyvumą Europoje užima 3 vietą.

Prezidentės vizito metu, trečiadienį, planuojama pasirašyti Lietuvos ir JAE ekonominio ir techninio bendradarbiavimo sutartį bei du memorandumus – Energetikos ir Verslo bendradarbiavimo skatinimo. Dubajuje taip pat pirmą kartą rengiamas aukšto lygio Lietuvos ir JAE verslo forumas.

Didelis ir dar neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo potencialas glūdi ir tradicinėse ekonomikos šakose, tokiose kaip žemės ūkis. JAE importuoja net 90 proc. maisto produktų. Čia sėkmingai jau parduodami lietuviški javai, žuvis, pieno produktai, bet iki šiol negalėjome įvežti mėsos ir kiaušinių. Per Prezidentės vizitą šis klausimais išspręstas ir galutinai suderinti mėsos ir kiaušinių eksporto sertifikatai. Tai suteiks naujų galimybių ir atvers pasaulinės prekybos kelius mūsų maisto pramonei – daug Lietuvos įmonių laukia šių leidimų. Lietuva sieks eksportuoti į JAE ir gyvus galvijus.

Šiemet Lietuva ir JAE mini diplomatinių santykių sukūrimo 25-metį. JAE yra vienas artimiausių mūsų partnerių Artimuosiuose Rytuose: mus sieja bendras požiūris į kovą su terorizmu ir ekstremizmu, JAE gaudžiai bendradarbiauja su JAV ir NATO. Tiek Lietuva, tiek JAE apmokė Afganistano saugumo pajėgas, kartu dalyvaujame JAV vadovaujamoje misijoje „Įgimtas ryžtas“ Irake ir Sirijoje.

Su JAE turime sėkmingo bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose pavyzdžių: JAE palaikė Lietuvos kandidatūrą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, šalys palaikė viena kitą rinkimuose į UNESCO Vykdomąją tarybą, Lietuva pasisakė už JAE iniciatyvą parodą „EXPO 2020“ surengti Dubajuje. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai buvo pasiektas JAE bevizis režimas su Šengeno erdvės valstybėmis. Lietuva palaiko derybų atnaujinimą dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 04:54

Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Bronius Matelis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo, nes Seimo Antikorupcijos komisijoje atsirado naujų duomenų (juos pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai) dėl Seimo nario 2011-2017 metais teiktų pasiūlymų Atsinaujinančių energijos išteklių energetikos įstatymui.

Pasak parlamentarų, taip pat paaiškėjo, kad A. Skardžiaus sutuoktinė turi interesų ir saulės energetikoje – ji yra įsigijusi penktadalį Baltarusijoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Investenergostroj“ akcijų.

„Atsižvelgdami į naujai paaiškėjusius faktus, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašome nustatyti, ar Seimo narys A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus ir ar tinkamai bei laikydamasis terminų deklaravo savo sutuoktinės įsigytas UAB „Investenergostroj“ akcijas bei šiai įmonei suteiktą paskolą“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys A. Anušauskas.

Kreipimesi taip pat prašoma įvertinti, ar Seimo nario A. Skardžiaus veikla nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų, jeigu jo šeima pelnosi iš Baltarusijos Vyriausybės per UAB „Investenergostroj“ gaunamas įplaukas už Baltarusijos Vyriausybės remiamą elektros energijos supirkimo tarifą.

Seime A. Skardžiui patikėtos atsakingos pareigos – jis yra Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas. „Tuo tarpu Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ yra tiesiogiai suinteresuotas Lietuvos politiniais procesais ir koncerno interesams palankiais Lietuvos energetikos politikos pokyčiais. Komisijos prašoma nustatyti, ar „Gazprom“ kontroliuojamo banko „Belgazprombank“ paskola Seimo nario A. Skardžiaus šeimos verslui dėl nuolatinio galimo interesų konflikto nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų“, – sako kreipimosi iniciatoriai.

Šiuo metu A. Skardžiaus veiklos parlamentinį tyrimą atlieka Seimo Antikorupcijos komisija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.03; 00:01

simenas_jonas_seimas

Mes, žemiau pasirašę, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veikla neatitinka nei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto tikslų, nei daugumos Lietuvos žmonių interesų aplinkos valdymo srityje.

Komiteto pirmininkas inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas, o tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo ir gamtos objektams bei būtų negrįžtamai sunaikintas Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai.

Jonas Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams. Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo kaip pareigūno nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje.

Continue reading „Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui visuomenininkai reiškia nepasitikėjimą”