Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nepasitikėjimo konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu ir jo atstatydinimo iš Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų procedūrą inicijavusiai opozicijai nepavyko pasiekti savo tikslo, kadangi balsavime dalyvavo mažiau nei pusė parlamentarų – vos 62. Už Ž. Pavilionio atstatydinimą balsavo 57 Seimo nariai, 5 balsavo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.
 
Šiame balsavime valdančiosios koalicijos atstovai skelbė nedalyvausiantys.
 
Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu, kurį pasirašė 55 Seimo nariai, parlamente pristačiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad URK pirmininkas pirmiausiai esą pakenkė Lietuvos diplomatiniams tikslams, kai vizito Sakartvele metu konservatorius išreiškė paramą tik šios šalies opozicionieriams.
 
„Ž. Pavilionis savo, kaip komiteto pirmininko, neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai. Vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę turėdamas tikslą sutaikyti Sakartvelo poziciją ir opoziciją, URK pirmininkas ne tik su sužlugdė pačią tarpininkavimo misiją, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą, kas paskatino dar didesnį tarpusavyje kovojančių pusių susipriešinimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams pareiškimą pristatinėjo A. Norkienė.
 
„Valstietė“ taip pat akcentavo, kad, opozicijos vertinimu, URK pirmininką taip pat diskreditavo jo pasisakymai bendraujant su Kremliaus opozicionieriumi apsimetusiu provokatoriumi.
 
„Birželio 8 d. paviešintame provokatorių įraše matyti, kad Ž. Pavilionis, deramai neįsitikinęs su kokiais asmenimis bendrauja, šiems asmenims atskleidžia Lietuvos diplomatijos veikimo principus, pateikia užsienio politikų pavardes, komentuoja Lietuvos diplomatijos strateginius tikslus bei savo pasisakymais, ignoruodamas konstitucinį valdžių padalijmo principą trečiųjų valstybių piliečių akyse siekia sumenkinti valstybės prezidento vaidmenį užsienio politikoje“, – argumentus dėl nepasitikėjimo dėstė A. Norkienė.
 
URK pirmininkas S. Skverneliui padovanojo knygą apie Rusijos trolių veiklą
 
Reaguodamas į opozicijos išsakytas pastabas, Ž. Pavilionis atmetė jam išsakytus priekaištus, esą jis netinkamai elgėsi vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę Sakartvele. Priešingai nei tikina opozicija, jis tvirtino nesužlugdęs tarpininkavimo misijos, nes, pasak jo, dirbo nuosekliai, vadovaudamasis vakarietiškomis vertybėmis ir rėmė tą pusę, kurią rėmė ir Vakarai.
 
„Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, kad rėmiau tik vieną pusę. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausiai remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimus sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele? Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta „viena pusė“, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos, ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų pusė“, – iš Seimo tribūnos sakė Ž. Pavilionis.
 
Nors savo klaidą dėl bendravimo su Rusijos provokatoriais URK pirmininkas iš dalies pripažino, tačiau jis kartu atkreipė dėmesį į tai, kaip ekspremjeras Saulius Skvernelis reagavo į nutekintą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą.
 
„Kad palengva mokomės, birželio 19 d. parodė ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio reakcija į Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą. Cituoju opozicijos lyderio pasisakymą: „jokio komentaro… tokiomis temomis aš nekalbėjau“ – taigi, tikiuosi, kad nekomentuodami priešiškų specialiųjų tarnybų atakų užsienyje panašius standartus visi kartu taikysime ir Lietuvoje, nereaguosime ir tuo atveju, kai jos paliečia politinius konkurentus“, – sakė Ž. Pavilionis.
 
Baigdamas savo kalbą konservatorius opozicijos lyderiui ir Seimo bibliotekai padovanojo dvi Jessikkos Aro knygas „Putino troliai. Tikros Rusijos informacinio karo istorijos“, pabrėždamas, kad su priešiška Kremliaus veikla geriau susipažinti ir ją suprasti turėtų kiekvienas Seimo narys.
 
„Norėčiau opozicijos lyderiui padovanoti šią knygutę, kad veiktume viename idėjų lauke. O kitą padovanosiu Seimo bibliotekai, nes tikrai manau, kad kiekvienam Seimo nariui su šia knyga būtų verta susipažinti“, – savo kalbą užbaigė Ž. Pavilionis.
 
Opozicija nepatenkinta Ž. Pavilionio retorika: girdėjome paskaitą apie užsienio politiką
 
Visgi URK pirmininko dovana ir kalba nesužavėjo LVŽS frakcijos nario Giedriaus Surplio, kuriam susidarė įspūdis, kad vietoje atstatydinimo procedūros Seimo salėje vyko Ž. Pavilionio vedama „paskaita“, o tokia retorika, „valstiečio“ nuomone, nėra tinkama demokratines procedūras gerbiančiame parlamente.
 
„Mes dabar klausėmės paskaitos apie užsienio politiką, buvome apdovanoti knygomis, nors pagal Statutą dalyvavome pasitikėjimo vieno iš aukštų Seimo pareigūnų procese, tai tikrai tas įsijautimas į vaidmenį tokiam aukštam diplomatui atrodo savaime suprantamas, bet demokratija ir parlamentinė respublika, su prezidentinės respublikos bruožais šiek tiek ne taip veikia. Mes turime pagarbiau kalbėtis tarp institucijų, su akademine bendruomene ir turime telkti“, – atstatydinti URK pirmininką ragino G. Surplys.
 
Panašios pozicijos laikėsi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, kuris dar kartą paragino patį Ž. Pavilionį pripažinti savo klaidą ir palikti postą. Socialdemokratas pabrėžė, kad dešinieji esą visuomet keldavo aukštus dezinformacijos atpažinimo reikalavimus dabartinei opozicijai, tačiau patys jų dabar nesilaiko.
 
„Pagalvokite, kas būtų, jeigu į tokią situaciją būtų pakliuvęs koks socialdemokratų ar „valstiečių žaliųjų“ komiteto pirmininkas, kiek pamokymų mes girdėtume iš dešinės pusės. Net bijau įsivaizduoti. Kažkada paskambino iš tokios televizijos „Sputnik“, tai aš prisimenu, kaip jūs, gerbiamas Žygimantai, auklėjot mane, kad reikia žinoti, kam duodi interviu, nors aš kalbėjau apie ekonominę situaciją, jokios politikos“, – teigė A. Sysas.
 
Nepasitikėjimo klausimas iškeltas, kai Ž. Pavilionį apgavo Rusijos provokatorius
 
Nepasitikėjimą Ž. Pavilioniui opozicija išreiškė po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame URK pirmininkas kalbasi su jį apgavusiu ir Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu provokatoriumi.
 
Valdančiųjų atstovai opozicijos ketinimus laiko pasidavimu Kremliaus primestam scenarijui, nes būtent reakcijų į provokaciją, tikina jie, Ž. Pavilionį apgavę Rusijos provokatoriai ir siekė. Todėl valdantieji teigia, kad opozicijos inicijuojamoje nepasitikėjimo procedūroje bei slaptame balsavime dėl tolesnio Ž. Pavilionio likimo užimame poste nedalyvaus.
 
URK pirmininkas kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
 
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.06.29; 15:00

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką dėl vyriausybės atleidimo.
 
„Prezidentas priėmė sprendimą dėl dabartinės sudėties vyriausybės atleidimo. Atitinkamas įsakas pasirašytas“, – pranešė trečiadienį valstybinis televizijos kanalas „Belarus 1“.
 
Trečiadienį A. Lukašenka surengė pasitarimą, kuriame buvo apsvarstyti pasiūlymai dėl naujos vyriausybės sudėties. Valstybės vadovas pažadėjo, kad revoliucinių pertvarkymų ministrų kabinete nebus.
 
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. A. Lukašenka informavo apie planus sudaryti naują vyriausybę iki prezidento rinkimų, kurie įvyks rugpjūčio 9 d.
 
Vėliau jis patvirtino savo planus. „Aš apie tai kalbėjau ir tai padarysiu“, – pareiškė prezidentas, pridurdamas, kad artimiausiu metu jis paskirs laikinąjį ministrą pirmininką.
 
Dabartinės sudėties vyriausybė dirbo nuo 2018 metų rugpjūčio 18 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 03:00

Seime antradienį vėl bus balsuojama dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. „Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, balsavimas turėtų įvykti ir V. Pranckietis šį kartą turėtų būti atstatydintas.
 
„Iš tikrųjų matydama tas nuotaikas, drįsčiau manyti, kad turėtų užtekti balsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
Parlamentarės teigimu, antradienį vyksiančios procedūros metu Seimo nariai nebegalės pasisakyti motyvų už ir prieš nepasitikėjimo pareiškimą Seimo pirmininku V. Pranckiečiu.
 
„Pagal 119 straipsnį, tai yra tiesiog kartojama balsavimo dalis, tai šiuo atveju diskusijų jau nebelieka. Seimo pirmininkas jau irgi yra išklausytas“, – tvirtino A. Širinskienė.
 
Vis dėlto politikė pažymėjo,kad nors visokių netikėtumų ir gali atsitikti, tačiau išreiškė viltį, jog „opozicija pasiduos demokratijai“ ir balsavimas įvyks.
 
„Visada gali būti kažkokių netikėtumų – čia yra politika. (…) Sprendimas vis tiek turės būti priiminėjamas, data šiuo atveju yra nustatyta, Seimas apsisprendė ir nubalsavo, tai manykime, kad opozicija vis dėlto pasiduos demokratijai pagaliau ir iš tikrųjų leis procedūrą pabaigti iki galo“, – pridūrė A. Širinskienė.
 
Spalio 15 d. Seime žlugo V. Pranckiečio atstatydinimo procedūra, primena ELTA. Neeilinio posėdžio, kurį tą pačią dieną sušaukė susirinkusi Seimo valdyba, metu balsavime dalyvavo tik 11 parlamentarų. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 balsalapis buvo sugadintas.
 
Visą situaciją įvertinti prašoma Seimo etikos sargų, į kuriuos kreipėsi valdantieji ir Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, kuris suabejojo, ar teisėtai Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sušauktas Seimo valdybos posėdis.
 
Galimybė balsuoti pakartotinai dėl V. Pranckiečio atsirado po to, kai praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nusprendė nepasitikėti komisija, kuri prieš tai antradienį skaičiavo balsus dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 00:30