Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valdovų rūmų muziejuje šį sekmadienį galima apsilankyti nemokamai. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį tokią galimybę žmonėms dovanoja Kultūros ministerija. Muziejaus parodų kuratoriai ta proga išskiria kelis maršrutus, į kuriuos užsukus, galima pamatyti įdomių, laikinai eksponuojamų istorinių vertybių.
 
Parodoje „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ muziejininkai siūlo atkreipti dėmesį į parašus: svarbiausius Lietuvos dokumentus prieškariu, tarptautines sutartis su galingiausiomis pasaulio valstybėmis, pasirašė žinomi Europos, Jungtinių Valstijų politikai, asmenybės, nulėmusios ir daugelį istorinių įvykių pasaulyje.
 
Parodoje eksponuojamos sutartys, po kuriomis pasirašė ir Japonijos imperatorius Hirohito, ir Jungtinės Karalystės karalius Jurgis V, ir Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas Ruzveltas ar Romos popiežius Pijus XI. Beje, popiežius Pijus XI buvo pirmasis popiežius, lankęsis Lietuvoje.
 
Katalikų bažnyčios vadovas patvirtino sutartį su Lietuvos Respublika, įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, Vatikano ir Lietuvos santykius apibrėžiantį konkordatą. Prieškariu toks pripažinimas Lietuvai atvėrė kelius į pasaulį, pažymima Valdovų rūmų muziejaus pranešime.
 
Įdomi ir Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamų prieškario dokumentų slapstymo istorija. Likus vos septynioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios vertingų valstybės dokumentų rinkinys iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Kaune buvo išvežtas į Stokholmą ir vėliau dingo. Po ilgų slapstymo ir nežinios metų tarptautinės sutartys atsirado Kanadoje, Toronte, ir į Lietuvą grąžintos tik 2021 m. Detektyvo plunksnos verta istorija atskleidžiama parodoje.
 
Lankytojai laukiami ir nuolatinėse muziejaus ekspozicijose, kviečiami apsilankyti Bonos Sforcos sodelyje, pasigėrėti vasaros gėlynais.
 
Trumpam į Lietuvą sugrįžo ir Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Kad lankytojai galėtų apžiūrėti ir prieš 500 metų meistriškai sukurtą vieno garsiausių XVI a. pirmos pusės Lenkijos dailininkų Stanislovo Samostšelniko rankraštinį maldyną, vieną iš šešiolikos atverstų miniatiūrų, patobulinta vitrina. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas, kaip viena vertingiausių rankraštinių knygų, yra saugomas Miuncheno universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje ir į kitą valstybę išvežtas pirmą kartą nuo tų laikų, kai, kaip spėja istorikai, buvo išvežtas į Bavariją kartu su Lenkijos ir Lietuvos princesės Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, ištekėjusios už Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho, turtingu kraičiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.01; 05:19

Vasario 16-osios didvyriai

Penktadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis pristatys parodą, kurioje – reti signatarų autografai iš jo asmeninės kolekcijos.
 
„Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto signatarų autentiškus autografus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja L.Mažylis.
 
Parodos atidarymo metu vyks diskusija „Mūsų signatarai: išskirtinės asmenybės neeiliniuose vaidmenyse“.
 
„Į diskusiją kviesime įsitraukti ir parodos lankytojus. Tikiuosi, kad per tai pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų signatarų asmenybių bruožus. Bus gera proga apžvelgti ir mūsų visuomenės raidos etapus: juk toje raidoje – ryškūs tų žmonių pėdsakai“, – sako L. Mažylis.
 
Europos Parlamento nariui prof. L. Mažyliui itin aktualios išlieka istorinės atminties temos, o Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Parodos atidaryme profesorius kvies diskutuoti, kodėl ši data Lietuvai yra tokia svarbi, ir kartu paminėti Valstybės gimtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30