Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Lodzė, Lenkija, kovo 31 d. (AFP-ELTA). NATO rytinio flango narės penktadienį paragino sustiprinti JAV karinį buvimą regione, artėjant liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiam aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Turime stengtis, kad JAV karių ir įrangos skaičius rytiniame flange didėtų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu po susitikimo su savo kolegomis vadinamojo Bukarešto devynetuko (B9) formatu.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai pakartojo raginimus stiprinti regiono, kuris ribojasi su karo draskoma Ukraina, gynybinius pajėgumus. Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jei turėsime stiprią gynybą, galėsime sukurti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu, – sakė B. Aurescu po derybų Lenkijos Lodzės mieste. – Tai vienintelė kalba, kurią Rusija supranta“.
B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose… didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.
B9 šalys taip pat įsipareigojo toliau padėti Ukrainai atremiant Rusijos invaziją.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkių mobilizavimą drąsesniems veiksmams, kaip buvo perduodant naikintuvus MiG-29 ar tankus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
„Mes visi remiame Ukrainos įstojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, sakydamas, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.
„Artimiausias mėnuo, artimiausias laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – sakė B. Aurescu.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Bukarešto devyneto (B9) viršūnių susitikimas dar iki birželį Madride įvyksiančio NATO viršūnių suvažiavimo padės sudėti pagrindinius akcentus dėl galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės bei rytinio flango šalių saugumo.
„B9 formatas yra svarbus tuo, kad jame susirenka valstybės, kurios yra daugiausia rytiniame NATO flange ir jos yra ypač pažeidžiamos tų grėsmių, kurios šiandien ateina iš Rytų. Todėl dabar, kai visai netoli nuo mūsų griaudi kononados ir vyksta žiaurus, brutalus karas, labai svarbu mums įsivertinti situaciją, atvirai pakalbėti apie tai, kas vyksta, ką mes galime padaryti, pirmiausia, kad padėtume patiems ukrainiečiams, antra vertus, kad padėtume patys sau. Ir aš sieju didelius lūkesčius dėl Madrido viršūnių susitikimo, todėl manau, kad šis B9 susitikimas, kuris vyksta iki Madrido, tikrai padės mums susidėti tuos akcentus, kurie šioms regiono valstybėms yra nepaprastai svarbūs“, – prieš B9 ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimą Bukarešte žurnalistams teigė šalies vadovas.
Anot prezidento, vieni pagrindinių akcentų – NATO sąjungininkių karinių dalinių buvimas rytiniame flange bei atviros durys Švedijos ir Suomijos įstojimui į NATO.
„Akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis sąjungininkų karinis buvimas mūsų šalyse, rytiniame flange. Atvirų durų politika, atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO ir tikiuosi, kad sprendimas bus sėkmingas ir pozityvus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat, pažymi šalies vadovas, didelis dėmesys bus skiriamas įvertinti ilgalaikę Rusijos veiksmų perspektyvą.
„Žinoma, pačios Rusijos veiksmų įvertinimas ir svarbiausia Rusijos veiksmų įvertinimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Aš nemanau, kad mes turime užsiliūliuoti samprotavimais, kad galbūt karas baigsis, tada vėl galėsime kažką daryti kitaip ir draugiškai kalbėti. Rusija sulaužė tiek daug tabu ir peržengė tiek daug raudonų linijų, kad verta ir labai teisinga ją įvertinti kaip ilgalaikę grėsmę demokratiniam pasauliui“, – komentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas dalyvaus Bukarešto devyneto viršūnių ir NATO Generalinio Sekretoriaus J. Stoltenbergo susitikime Bukarešte.
Bukarešto devintukas – devynių Rytų ir Vidurio Europos šalių dialogo ir bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Rumunija, siekdamos stiprinti euroatlantinį saugumą.
