Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT.
 
Premijų už reikšmingiausius einamųjų metų darbus, išskirtinius profesinius laimėjimus ir premijos už ilgametį indėlį į scenos meną laureatams bus įteikiami atminimo ženklai – „Auksinis scenos kryžius“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. 
 
Šiais apdovanojimais siekiama įvertinti 2020 m. profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus dramos, operos, operetės ir miuziklo, baleto, šokio, lėlių ir objektų teatro, teatro vaikams ir jaunimui srityse bei juos paskatinti. Kaip ir kasmet, bus skiriama ne daugiau kaip 17 premijų. 
 
Siūlymus skirti premijas vertino komisija, kurioje – devyni teatro, šokio, dailės ir muzikos ekspertai: Margarita Alper, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Evgeniya Shermeneva, Janina Stankevičienė ir Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė. 
 
Kultūros ministerija skelbia nominantų (išskyrus Padėkos premijos ir Boriso Dauguviečio auskaro) sąrašą: 
 
Režisūra 
 
Antanas OBCARSKAS už spektaklius „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“); 
Krystian LUPA už spektaklį „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras); 
Dalius ABARIS už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). 
 
Moters vaidmuo 
Aistė ZABOTKAITĖ už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras); 
Danutė KUODYTĖ už auklės Veros vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras); 
Viktorija KUODYTĖ už Svetos Salmanovos vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ (Valstybinis jaunimo teatras).
 
Vyro vaidmuo 
Vytautas ANUŽIS už Franko Bertono vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras); 
Matas DIRGINČIUS už Benua vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ ir Maksimiliano Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras); 
Sergejus IVANOVAS už Žako Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras). 
 
Aktorių ansamblis 
Aktorių ansamblis spektaklyje „Irano konferencija“ (Juozo Miltinio dramos teatras); 
Aktorių ansamblis spektaklyje „Kvėpuojame drauge“ (Lietuvos rusų dramos teatras); 
Aktorių ansamblis spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele).
 
Scenografija 
Lauryna LIEPAITĖ už scenografiją spektakliams „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“); 
Fabien LÉDÉ už scenografiją spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele); 
Sigita ŠIMKŪNAITĖ ir Dalius ABARIS už scenografiją operai „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). 
 
Vaizdo projekcijos 
Mikas ŽUKAUSKAS už vaizdo projekcijas spektakliui „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras); 
Adomas GUSTAINIS ir Karol RAKOWSKI už vaizdo sprendimus spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele); 
Gediminas VANSEVIČIUS, Dinas MARCINKEVIČIUS ir Paulius OFICEROVAS už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“ (Artūro Areimos teatras). 
 
Muzika spektakliui 
Arturas BUMŠTEINAS už muziką spektakliams „Austerlicas“ ir „Urbančičiaus metodas“ (Valstybinis jaunimo teatras); 
Antanas JASENKA už muziką šokio spektakliui „Begalybės“ (Kauno šokio teatras „Aura“); 
Andrius ŠIURYS už muziką vizualiniam gyvos muzikos spektakliui „Kafka Insomnia“ („Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinis teatras). 
 
Solistė 
Joana GEDMINTAITĖ už Anos Bolein vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); 
Asmik GRIGORIAN už Polinos vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); 
Inesa LINABURGYTĖ už Bobulytės vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). 
 
Solistas 
Vladimiras PRUDNIKOVAS už Generolo vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); 
Tadas GIRININKAS už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); 
Almas ŠVILPA už Olando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). 
 
Choreografija 
Erika VIZBARAITĖ už choreografiją tiriamajam šokio spektakliui „Apnea“; 
Maciej KUŹMIŃSKI už choreografiją šiuolaikinio šokio spektakliui „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company); 
Robert BONDARA už choreografiją šokio spektakliui „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
 
Šokėja 
Marija IVAŠKEVIČIŪTĖ už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras); 
Oleksandra BORODINA už Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); 
Kristina GUDŽIŪNAITĖ už Žizel vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). 
 
Šokėjas 
Niels CLAES už vaidmenis šiuolaikinio šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras); 
Romanas SEMENENKO už Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); 
Genadij ŽUKOVSKIJ už Alberto vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). 
 
Jaunoji menininkė / Jaunasis menininkas 
Dramaturgas Laurynas ADOMAITIS už dramaturgiją spektakliui „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras); 
Operos solistas Paulius PRASAUSKAS už Lordo Rošforo vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); 
Režisierė Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą (Valstybinis jaunimo teatras). 
 
Spektaklis vaikams ir jaunimui 
„Didysis sprogimas“ (režisierius Zvi SAHAR, Klaipėdos lėlių teatras ir Itim Ensemble); 
„MŠ“ (režisierius Andrius ŽIURAUSKAS, Kauno valstybinis lėlių teatras); 
„Pasaulėliai“ (režisierė Birutė BANEVIČIŪTĖ, Kauno valstybinis lėlių teatras). 
 
Pandemijai atsparus teatras 
Teatrinė instaliacija „fabrica“ (režisierius Naubertas JASINSKAS, Jono Meko vizualiųjų menų centras); 
Internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“ (režisierius Žilvinas VINGELIS, „Kosmos Theatre“); 
Opera „Tarnaitė ponia“ (režisierius Gediminas ŠEDUIKIS, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.08; 17:51 

Kompozitorius Vladas Jakubėnas… Daugumai lietuvių ši pavardė beveik nežinoma. Dauguma iš mūsų nieko negirdėjome ir apie kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“. Beje, kompozitorius šį baletą kūrė remdamasis ne svetimų, o savų rašytojų kūriniais: Vinco Krėvės – Mickevičiaus stilizuota mitine sakme „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“.

Kodėl Lietuvai derėtų bent retsykiais prisiminti tuos, kuriems buvo svarbus „nacionalinis stilius remiantis tautosaka ir liaudies menu“, kurie kantriai, nekreipdami dėmesio į skeptikus, pavyduolius, neišmanėlius, puoselėjo „tautinį lietuvių baletą“?

Galų gale kodėl turėtume džiaugtis, kad šių metų pabaigoje baleto meno gerbėjai vis tik turėjo unikalią progą Vilniuje išvysti naujai atgimusią „Vaivos juostą“? Taip, „Vaivos juosta“  – vėl mūsų repertuaruose.

Už tai pirmiausiai turėtume nuoširdžiai padėkoti kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos Vilniuje pirmininkei Irenai Skomskienei.

Su kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos Vilniuje pirmininke Irena SKOMSKIENE kalbasi slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletas „Vaivos juosta“ – vėl mūsų repertuaruose”

nikolajusaleksejevas

Rusijos Sankt Peterburgo teismas skyrė realią, konkrečią baudą žinomam gėjų teisių gynėjui. Gynėjas nuteistas už „homoseksualumo propagavimą” tarp nepilnamečių remiantis pagal mieste naujai priimtą įstatymą. Tas įstatymas, beje, traktuojamas kaip prieštaringas.

Taigi Nikolajus Aleksejevas, organizavęs ne vieną dešimtį nesankcionuotų gėjų paradų Maskvoje, dabar bausmės jau neišvengs – privalės sumokėti 5 tūkstančių rublių baudą. Tai – maždaug 445 litų. Bauda skirta pagal naują regioninį įstatymą, draudžiantį homoseksualizmo ir pedofilijos propagandą tarp nepilnamečių. Bent jau tokia oficiali versija pateikta agentūrai AFP.

Continue reading „Už “homoseksualumo propagavimą” Sankt Peterburge nuteistas pirmasis aktyvistas”