Atsisveikinimo ceremonija. ELTA

Krašto apsaugos ministerijoje atsisveikinta su Sakartvelo gynybos atašė pulkininku Zviadu Šanava, kuriam už dvišalį bendradarbiavimą padėkojo ir atminimo dovanas įteikė krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.
 
„Dvišalis gynybos bendradarbiavimas yra produktyvus ir abipusiai naudingas. Bendradarbiavimas ir toliau tęsiasi karinio švietimo ir mokymo srityse, pratybose, konsultacijose, dalijamasi patirtimi tokiose prioritetinėse srityse, kaip kibernetinis saugumas ir strateginė komunikacija”, – sakė viceministras E. Misiūnas.
 
Sakartvelo gynybos atašė Lietuvai plk. Z. Šanava pareigas ėjo nuo 2019 m. kovo mėn. Jis buvo paskirtas gynybos atašė Estijai ir Latvijai, rezidavo Vilniuje.
 
Lietuva visokeriopai remia Sakartvelo siekius tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją, po 2008 m. Sakartvelo karo Rusija, laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijomis.
 
Lietuva ir Sakartvelas aktyviai bendradarbiauja karinėje srityje. Sakartvelo atstovai mokosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos kariuomenės mokykloje, Karo medicinos tarnyboje, Baltijos gynybos koledže Estijoje.
 
Lietuva konsultuoja Sakartvelo kolegas strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos ir kt. klausimais. Sakartvelo kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, o Lietuvos kariai vyksta į pratybas Sakartvele. Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis padeda kurti bendrą NATO ir Sakartvelo mokymo ir vertinimo centrą, jame dirba Lietuvos karininkas. 2017 m. ir 2019 m. Lietuva yra skyrusi finansinius indėlius į NATO patikos fondą, skirtą gynybos gebėjimų stiprinimo iniciatyvoms įgyvendinti.
 
Pastaruoju metu Lietuva ir Sakartvelas intensyvina bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 15:00

Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Estiją. Dviejų dienų vizitu, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą.
 
Estijos gynybos štabe Taline Lietuvos kariuomenės vadas susitiks su Estijos kariuomenės vadu generolu majoru Martinu Heremu, lankysis Estijos gynybos lygoje (Kaitseliit), Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų brigados ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokacijos vietose Tapos kariniame poligone, padės gėlių prie Estijos Nepriklausomybės kovų memorialo.
 
Lietuva ir Estija gynybos srityje bendradarbiauja tiek trišaliame – Baltijos šalių, tiek daugiašaliuose – NATO, ES, NB8 ir NORDEFCO formatuose. Trišaliame formate aktyviausiai bendradarbiaujama oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendro regioninio jūrinio stebėjimo kūrime, Baltijos gynybos koledžo veiklos, karinio rengimo, pajėgumų vystymo ir gynybos planavimo srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 00:30

Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių. Vienu geriausių studentų šiemet pripažintas ir už akademinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Arūnas Dzidzevičius. Kitą, Jungtinių operacijų apdovanojimą, gavo Lietuvos kariuomenės majoras Pavelas Jelkinas. Šis apdovanojimas skiriamas už ypatingai gerą įgautų žinių pritaikymą praktikoje. 

Šiemet Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursą, skirtą karininkų operacinio lygmens rengimui, baigė 18 Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš viso šiame kurse šiemet studijavo 53 studentai iš 11 valstybių. Siekdama padėti Rytų partnerystės šalims užtikrinti kokybišką karininkų mokymą Lietuva taip pat remia dviejų studentų iš Gruzijos ir Ukrainos mokslą koledže.

Aukštesniųjų štabo karininkų kurse studijavo 5 karininkai iš Lietuvos. Šiemet šį strateginio lygmens kursą iš viso baigia 21 studentas iš 13 valstybių. Šiame kurse Lietuva taip pat remia studentų iš Moldovos ir Ukrainos mokslą. 

Baigimo ceremonijoje Baltijos gynybos koledže dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisons, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Estijos mieste Tartu veikiantis Baltijos gynybos koledžas yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų, užtikrinantis aukštesniųjų karininkų parengimą. Kartu tai vienintelė NATO šalių Europoje karinė mokymo įstaiga, organizuojanti operacinio lygmens vadų parengimą anglų kalba. Šis koledžas aukštai vertinamas daugelyje NATO šalių.

Baltijos gynybos koledže mokosi karininkai iš NATO, ES šalių, o taip pat ir iš valstybių dalyvaujančių NATO partnerystės taikos labui programoje. 

Baltijos gynybos koledžui šiuo metu vadovauja Latvijos kariuomenės generolas majoras Andis Dilanas.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai Baltijos gynybos koledžo steigimo sutartį pasirašė 1998 m. birželio 12 d. Briuselyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-22

Liepos 13 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengta iškilminga Suomijos gynybos atašė Lietuvai pasikeitimo ceremonija. Pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. ėjusį komandorą Jussį Parttylį Voutilaineną (Jussi Parttyli Voutilainen) pakeitė pulkininkas leitenantas Antti Edvard Hauvala.

Akreditacijos ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Suomijos ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Naujasis Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala yra baigęs Suomijos karo akademiją ir Nacionalinį gynybos universitetą, taip pat studijavęs Baltijos gynybos koledže, dalyvavęs NATO KFOR operacijoje (angl. Kosovo Force, KFOR) Kosove.

Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala reziduos Taline (Estija).

Suomijos ir Lietuvos kariai bendradarbiauja įvairiose karinėse pratybose. Suomijos kariai yra dalyvavę pratybose „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“), „Gintarinė viltis“ (angl. „Amber Hope“). Nuo 2012 m. Suomijos karinės oro pajėgos prisijungė prie Baltijos karinių oro pajėgumų treniruotės BRTE, kurios nuo 2016 m. pervadintos į „Ramstein Alloy“. Suomijos kariai su naikintuvais šiose treniruotėse dalyvauja kasmet nuo 2012 metais.

2013 m. Lietuvos kariniai instruktoriai prisijungė prie Suomijos vadovaujamos Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupės ir dalyvauja Europos Sąjungos karinio mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali). Taip pat, Lietuvos kariai Suomijoje rengėsi Europos Sąjungos vadovaujamai kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijai „Atalanta“ prie Somalio krantų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:02

Šiandien krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kartu su delegacija lankysis Tbilisyje, Gruzijoje, kur susitiks su Gruzijos gynybos ministru Levan Izoria. Susitikimo metu ministrai aptars Baltijos jūros ir Pietų Kaukazo regioninio saugumo situacijos aktualijas, šalių ginkluotųjų pajėgų reformų eigą, dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir dvišalio karinio bendradarbiavimo perspektyvas.

Po susitikimo ministrai pasirašys bendrą pareiškimą dėl bendradarbiavimo.

Lietuva remia Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius tiek politiškai, tiek praktiškai. Valstybės aktyviai bendradarbiauja gynybos srityje nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas.

Pagrindinės karinio bendradarbiavimo sritys – karininkų rengimas, ekspertinės konsultacijos įvairiose srityse, tokiose kaip kibernetinė gynyba, logistika, finansai ir biudžetas, strateginis planavimas, įslaptintos informacijos apsauga, teisiniai klausimai, kt.

Bendradarbiavimas taip pat vyksta tarp Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Gruzijos nacionalinės gvardijos, Lietuvos ir Gruzijos specialiųjų operacijų pajėgų, Lietuvos karo akademija ir Nacionalinės Gruzijos gynybos akademijos. Gruzijos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir jaunesniųjų štabo ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže, nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus, nuo 2010 m. į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje.

Lietuva kartu su Jungtine Karalyste ir Šiaurės bei Baltijos šalių iniciatyvai priklausančiomis valstybėmis 2009 m. įsiteigė NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programą, skirtą mokyti saugumo ir gynybos sektoriuje dirbančius valstybės tarnautojus. Kartu su Latvija Lietuva 2009–2014 m. vadovavo viešųjų ryšių darbo grupei, įgyvendino įvairius specialistų rengimo projektus. Lietuva finansiškai rėmė NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programą, veikiančią patikos fondo principu.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.12; 05:05