Baltijos kelyje su mama. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais. Šiai svarbiai istorinei datai paminėti Lietuvoje skirta daugiau kaip pusantro šimto renginių.
 
„30 metų. Padarėm. Susiėmėm už rankų ir padarėm. Po to jau svarbu tik neprapilti, nepaleisti ir vesti tolyn ir tolyn. Tai nėra lengva, tai nebuvo lengva ir tai lieka mums užduotis rytdienai ir ateičiai – nepražudyti, kas pasiekta, kas padaryta. Pasižiūri į tas nuotraukas ir matai jėgą – geros valios žmonių jėgą. Jie neatėjo kautis, nugalėti. Jie atėjo būti ir skelbti tiesą, širdį, teisingumą, ateitį, kokios žmonės yra verti. Būkime verti tų, kurie ir galvas, ir jėgas, pastangas dėjo, aukojo tam, kad būtų Lietuva. Kad vėl būtų ir visada būtų“, – pabrėžė Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
 
Baltijos kelias įrašytas į UNESCO pasaulio atminties sąrašą kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys, kuris pademonstravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių pasiryžimą siekti nepriklausomybės ir atkreipė pasaulio dėmesį į taikią kovą už laisvę.
 
Prieš 30 metų rugpjūčio 23 d. lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, gyva žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline.
Albumas BALTIJOS KELIAS. Sudarytojas – Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.
 
Spėjama, kad iš viso 650 km ilgio kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas.
 
Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Molotovo–Ribentropo paktas – Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai.
 
Penktadienį Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje.
 
Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į šventinį koncertą „Vienybės banga“ Katedros aikštėje. Koncerte bus galima išgirsti Sauliaus Petreikio ir „Baltic/World Orchestra“, Andriaus Mamontovo ir kitų žinomų Lietuvos atlikėjų kūrinius. Vilnių, Rygą ir Taliną sujungs specialios muzikinės sąšaukos, bus fiksuojamas didžiausios radijo imtuvų instaliacijos rekordas, skelbia Vyriausybės kanceliarija.
 
Koncerto žiūrovai išvys radijo imtuvų instaliaciją, prilygstančią penkiaaukščiam namui, ir išgirs finalinį akordą – daugiau nei 2 000 radijo imtuvų suskambės vienu „Vienybės bangos“ ritmu.
 
Penktadienį Vilniaus Katedros aikštė taps centrine Baltijos kelio renginių vieta. Rytą ,,Jeep Club Lithuania“ visus norinčius skleisti žinią apie ypač svarbų trims Baltijos šalims įvykį ir ypatingai paminėti Baltijos kelio sukaktį kviečia į simbolinį žygį Vilnius–Ryga–Talinas. Jo metu bus fiksuojamas ir pasaulio Gineso rekordas – planuojama, kad iš įvairių transporto priemonių sudarytoje kolonoje bus net 5 000 dalyvių.
Kiek vėliau startuos ir tradicinis – jau XXVIII estafetinis bėgimas Vilnius–Ryga–Talinas.
 
Nuo vidurdienio iki vakaro Lietuvos moksleivių sąjunga kvies susitikti prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, paminklo Karaliui Mindaugui, kur bus įgyvendinama iniciatyva „Ateities banga“. Jos dalyviai galės susipažinti su Lietuvos jaunimo organizacijomis ir jų veikla, dalyvauti karjeros ugdymo užsiėmimuose, o mažiesiems bus parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai.
 
Baltijos keliu. Vytauto Visocko nuotrauka (Slaptai.lt)
Nuo rugpjūčio 23 d. Gedimino pilies bokšte veiks interaktyvi Baltijos kelio instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“. Interaktyvi instaliacija kvies patirti, ką jautė kiekvienas, mažas ir didelis, ištiesęs savo ranką kitam – pažįstamam ir ne, bet vienodai siekiančiam laisvės. Autentiškos emocijos, dainos, istorijos – visa tai išgirsite prisilietę ir tapę ekspozicijos dalimi.
 
Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirti renginiai – fotografijų parodos, filmų peržiūros, diskusijos, konferencijos, meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai – vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Prie atminimo ženklų Baltijos kelyje rinksis žmonės iš visos Lietuvos.
 
Rugpjūčio 23 d. Druskininkuose organizuojamas 30 000 žingsnių atminimo žygis – druskininkiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami susikibti rankomis simbolinėje gyvojoje grandinėje, muzikinis fontanas pradžiugins šviesų ir vandens pasirodymu, suprogramuotu pagal legendinę dainą „Bunda jau Baltija“, vakare vyks kino filmų peržiūra ir kiti renginiai.
 
Kelmės miesto ir rajono gyventojai jungsis prie bendros tautinės juostelės pynimo akcijos Kelmės miesto Atgimimo aikštėje.
 
Biržų rajono savivaldybė kviečia susitikti Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie Baltijos keliui skirto paminklo, kur vakare vyks mėgėjų kolektyvų koncertai.
Rugpjūčio 24 d. vyks intelektualus kultūrinis mototuristinis ralis po Lietuvą „Ryterna Modul Mototourism Rally“. Pradėti ralį bus galima iš bet kurios Lietuvos vietos, o finišuoti – Birštone.
Baltijos šalių vėliavos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
 
Rugpjūčio 31 d. 21 val. Baltijos jūros valstybes vėl suvienys tęstinis projektas ,,Senovinė ugnies naktis“. Organizatoriai kviečia prisiminti Baltijos kelio herojus ir Baltijos jūros pakrantėje uždegti simbolinius Baltijos jūros valstybių vienybės ir draugystės laužus. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį visų Baltijos valstybių bendrai uždegti simboliniai laužai simbolizuos šalių bendrą istoriją ir kultūros paveldą. Skaičiuojama, kad Lietuvos pakrantėje suliepsnos daugiau nei 20 simbolinių laužų.
 
Rengiantis minėti šią istorinę datą, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA inicijavo specialaus grojaraščio, skirto Baltijos kelio 30-mečiui, sudarymą. Baltijos kelio laikmečio ir populiarių pirmųjų nepriklausomybės metų dainų grojaraštį galima išgirsti internetinėje muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“, kuri suteikia galimybę mėgautis lietuviška muzika didžiausioje legalios lietuviškos muzikos duomenų bazėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 09:30