Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai atstovaujantys parlamentarai sako nepalaikantys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Luko Savicko pasiūlymo įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas kliento pageidavimu kartu su tiekiamu maistu nemokamai pateikti geriamąjį vandenį.
 
„Viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį“, – rašoma Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekte.
 
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas laikosi pozicijos, kad įstatymu paskelbus, jog vienas ar kitas produktas turėtų būti nemokamas, nereiškia, kad produktas apskritai išliks rinkoje. Parlamentaras skeptiškai vertina tokių iniciatyvų prasmingumą, kadangi praktiškai bet kokį daiktą galima pasiūlyti padaryti nemokamu.
 
„Šiandien kolegai Lukui atrodo, kad vandenį reikia padaryti nemokamu, o aš rytoj sugalvosiu, kad lietuvišką mišrainę reikėtų padaryti nemokamą, nes o kodėl ne“, – Eltai teigė G. Paluckas.
 
Socialdemokratas mano, kad įpareigojimas tiekti vieną ar kitą produktą nemokamai, nebūtinai reiškia, jog maitinimo įstaiga tą produktą turės ir galės jį pasiūlyti vartotojams.
 
„Gali sakyti, kad ne tik vanduo, bet ir kepsnys bus nemokamas. Bet tiesiog atėjęs į restoraną tu to kepsnio išvis nerasi meniu, nes niekas tau jo nenorės tiekti nemokamai. Sakys, kad nėra ir viskas. Nepaisant to, kad įstatymu tu gali nustatyti visą sąrašą nemokamų dalykų, bet vis tik pas mus yra rinkos ekonomika, o ne planinė“, – tikino jis.
 
Tokiam įstatymui poreikio sako nematantis ir valdančiosios Laisvės frakcijos parlamentaras Vytautas Mitalas. Pasak jo, tokie klausimai neturėtų būti reguliuojami įstatymu.
 
„Tokie dalykai neturi būti sprendžiami įstatymu, nes nemokamo vandens, tokio dalyko nėra, kai jis išgaunamas iš žemės gelmių, valomas ir kitaip patiekiamas ateina į restoraną ar kitą maitinimo įstaigą, tai daugybė žmonių prie to prisideda ir aišku, kad tai kainuoja“, – įsitikinęs V. Mitalas.
 
„Apskritai, įstatymais bandyti mažus klausimus reglamentuoti yra netikslu. Tai bloga teisėkūros praktika“, – pridūrė jis.
 
V. Mitalas: politiškai pigus pasiūlymas
 
Laisvės frakcijos narys mano, kad toks klausimas, kaip nemokamo vandens patiekimas restorane priklauso nuo tradicijų ir pačios įmonės požiūrio, todėl jis tokį L. Savicko pasiūlymą vadina politiškai pigiu.
 
„Daugybė dalykų priklauso nuo tradicijų, sektoriaus supratimo ar desertą pavaišina kavinės vadovas nemokamai, ar dar kažkas. Tai suteikia šarmo. Tikrai daugybėje šalių tai priimta, kaip vienokia ar kitokia tradicija, bet įstatymais reguliuoti sektorių ir dar nuo jo nusukinėti papildomus pinigus tokiu metu, kai sektorius apskritai patyręs daug ekonominių sunkumų dėl kovido krizės, nei yra tikslu, nei pasieks kažkokį rezultatą, nes ir šiaip daugybė kavinių ir restoranų tą daro. Pigus pasiūlymas“, – tvirtino V. Mitalas.
 
Panašaus požiūrio laikosi ir G. Paluckas, manantis, kad sprendimas klientams pasiūlyti nemokamo vandens priklauso nuo kiekvienos maitinimo įstaigos pasirinktos strategijos.
 
„Ten, kur patiekalai meniu yra brangesni, tiesiog tau ten įpila ir vandens nemokamai. Ten, kur yra ekonominės klasės kavinė, restoranas, kur patiekalų kainos yra sąlyginai mažos, ten už kiekvieną papildomą duonos riekę ar vandens litrą iš krano reikia susimokėti. Toks yra verslo modelis, principas“, – aiškino socialdemokratas.
 
Be to, politikas įsitikinęs, kad to, kas vienam ar kitam žmogui rinkos ekonomikoje kažką kainuoja, įstatymais padaryti nemokamu apskritai neįmanoma, kadangi tokio produkto tiesiog nebeliks apyvartoje.
 
„Sakys, mes turime buteliuose – pirkite, nes to vandens iš krano, kuris turėtų būti „nemokamas“, nėra dėl kokybės abejonių, neatlikti tyrimai, nerizikuosime klientų sveikata. Aš būdamas verslininku sugalvočiau kokias dvidešimt septynias priežastis, kodėl pas mane nėra nemokamo stalo vandens, jeigu nenorėsiu jo duoti“, – mano G. Paluckas.
 
Projekto autorius atmeta kritiką: jeigu restoranas vandentiekio vandenį naudoja maisto ruošimui, vadinasi jis yra saugus gerti
 
Tačiau Seime įregistruoto Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte iniciatyvos autorius L. Savickas atmeta kritiką, kad viešojo maitinimo įstaigos vienaip ar kitaip galėtų vengti vykdyti tokį įpareigojimą. Politiko nuomone, tai, kad restoranas negalėtų savo klientui pasiūlyti nemokamo vandens, apskritai reikštų, jog tokia įmonė negali teikti maitinimo paslaugų.
 
„Argumentai, kad geriamasis vanduo iš čiaupo yra nesaugus ir nekokybiškas yra nepagrįsti, nes priešingu atveju tokios viešojo maitinimo įstaigos negalėtų jo naudoti maisto ruošimui, t. y. plauti daržovių, virti sriubą ir pan. Jei viešojo maitinimo įstaiga maisto ruošimui naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi jis yra taip pat tinkamas bei saugus gerti klientams. Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti“, – rašoma dokumente.
 
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras tokio įstatymo reikalingumą grindžia pirmiausiai gyventojų sveikatos ir saugumo argumentais.
 
„Lietuvoje tik nedidelėje dalyje viešojo maitinimo įstaigų vyrauja gastronominė tradicija klientams pateikti nemokamai vandentiekio geriamojo vandens. Geriamasis vanduo klientams reikalingas bendrajai sveikatos būklei saugoti ir palaikyti, o šiltojo sezono metu yra būtinas siekiant išvengti dehidratacijos. Taip pat viešojo maitinimo įstaigose, kuriose leidžiama lankytis kartu su augintiniais, geriamasis vanduo reikalingas pagirdyti augintinį“, – projekto aiškinamajame rašte tvirtina L. Savickas.
 
Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektas Seimui turėtų būti pateiktas šį ketvirtadienį.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.11.11; 07:30

Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad sprendimai dėl lauko terasų atidarymo turėjo būti priimti jau seniai. Jis taip pat pažymi, kad ruošiantis atsidarymui labiausiai kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
 
„Tikimės, kad bent jau lauke leis dirbti normaliomis, objektyviomis ir adekvačiomis sąlygomis. Jau seniai reikėjo tai leisti, labai sunku suvokti, kodėl dar to neleido. Vėl buvo pareikštas nepasitikėjimas mumis kaip verslu. Kiekvieną savaitę tikimės, kad leis veikti, kad pagaliau protingai pradės priiminėti sprendimus“, – Eltai teigė jis.
 
Anot R. Prankos, kavinės ir barai jau įrodė galį užtikrinti saugumą plėtodami savo veiklą.
 
„Mes jau esame kreipęsi į Vyriausybę, pateikėme galimybes, kaip mes galime dirbti pasitelkę tinkamus atstumus, teikėme pasiūlymus dėl to, kiek žmonių galėtų būti prie stalo ir t. t. Iš esmės taikytume panašias priemones, kaip prieš antrą karantiną. Tuomet patikrinimų metu policija nerasdavo pažeidimų, įrodėme, kad mokame dirbti saugiai, ir užsikrėtimo židinių nekildavo“, – tikino jis.
 
R. Pranka taip pat pabrėžė, kad barų ir kavinių asociacijos nariams itin kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
 
„Labiausiai bijome, kad sugalvos taikyti darbo laiko ribojimus. Nesuprantame šios nuostatos pagrindo, tačiau panašu, kad ji gali būti taikoma. Manome, kad toks ribojimas nėra pagrįstas, ir Sveikatos apsaugos ministerija persistengė su tokia mintimi. Tikimės, kad to nebus“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 00:05

Barų, restoranų ir naktinių klubų darbuotojų akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
 
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
 
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
 
„Pirmas paketas labai vėluoja dėl biurokratinių priežasčių, antras paketas – iki šiol neaišku, kas ten bus. Mes prašome, kad jei mums neleis dirbti, kad iš anksto būtų suplanuotas trečias pagalbos paketas”, – teigė R. Pranka.
 
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
 
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
 
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 17:45

Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kavinių tinklų atstovai teigia, kad įvedus antrąjį karantiną jų apyvartos krito kone perpus. Visgi šio verslo sektoriaus atstovai pažymi, kad dėl laisvesnių antrojo karantino sąlygų pardavimai išlieka didesni nei karantino pavasarį metu.
 
„Caffeine“ kavinių tinklo direktorius Aurimas Šavelis Eltai teigė, kad antrojo karantino metu pardavimai, lyginant su rugsėju, krito ženkliai.
 
„Pardavimai krito apie 50 proc. nepriklausomai nuo to, ar tai yra senamiesčio kavinės, ar tie patys prekybos centrai. Tad pardavimų dinamika gerokai prastesnė nei buvo rugsėjį. Lyginat su pirmu karantinu pavasarį, pardavimai šiek tiek geresni, turbūt dėl mažesnių apribojimų tam tikriems sektoriams. Aišku,stengiamės išlaikyti visus reikalavimus ir veiklą vystyti toliau“, – sakė jis.
 
A. Šavelis taip pat pridūrė, kad dėl sumažėjusio klientų srauto tinklui teko uždaryti kelias kavines, įsikūrusias verslo centruose.
„Kavinių uždarę esame pakankamai nedaug, tik ten, kur yra verslo centrai, kadangi daugelis žmonių dabar dirba iš namų. Tiesiog nebeliko poreikio toms kavinėms dirbti“, – tikino jis.
 
Anot „Caffeine“ tinklo direktoriaus, pardavimus siekiama skatinti vystant elektroninę prekybą.
 
„Skatiname įsigyti kavą į namus, elektroninę prekybą pradėjome ne tik su kavos pardavimais, bet ir su plačiu maisto asortimentu. Tad stengiamės pardavimus didinti kitais kanalais“, – teigė A. Šavelis.
 
„Huracan Coffee“ kavinių tinklo direktorius Vytautas Kratulis taip pat teigė, kad tinklo pardavimai įvedus antrąjį karantiną krito kone perpus.
 
„Pardavimai yra sumažėję stipriai, kone perpus. Ši tendencija prasidėjo įvedus karantiną. Prieš jį jau buvome pasiekę savo normalią apyvartą. Visgi šis karantinas, lyginant su pirmuoju, kiek geresnis (…). Žmonės elgiasi drąsiau“, – sakė V. Kratulis.
 
„Šiemet uždarėme dvi kavines, likome su 7-iomis. Visgi tai įvyko dar prieš šį karantiną, o per karantiną nieko daugiau nebeuždarinėjome“, – komentavo jis.
 
Anot V. Kratulio, dar per pirmąjį karantiną pavasarį tinklo pradėta vykdyti elektroninė prekyba šiuo metu sugeneruoja kiek mažiau apyvartos.
 
„Per pirmąjį karantiną buvome gerai pasiruošę vykdyti elektroninę prekybą, ir ji davė savo rezultatų. Fizinėse kavinėse pardavimai buvo kritę labiau nei dabar, o internetinė prekyba padėjo. Bet antrojo karantino metu matome, kad (internetiniai– ELTA) pardavimai yra beveik proporcingi kavinių apyvartai: ji nėra tokia maža kaip per pirmą karantiną, todėl nėra tokia didelė ir internetinė apyvarta“, – tikino V. Kratulis.
 
Tuo tarpu kavinių tinklo „Vero Cafe“ pardavimų vadybininkas Tautvydas Sinkevičius įvardino, kad „Vero Cafe“ pardavimai smuko 45 proc., o pagrindinė to priežastis, anot jo – galimybė tiekti gėrimus tik išsinešimui.
 
„Pardavimai „Vero Cafe“ tinkle įvedus antrąjį karantiną sumažėjo drastiškai – 49 proc. Jau keleri metai matome tendenciją, kad klientai vis labiau mėgsta kavą gerti kavinėje iš keraminių puodelių. Mūsų manymu, didžiausią įtaką pardavimų apimties sumažėjimui padarė įvestas apribojimas viešojo maitinimo įstaigoms teikti paslaugą tik išsinešimui“, – Eltai teigė jis.
 
T. Sinkevičius pažymėjo, kad reaguodamas į karantino situaciją tinklas nuo gruodžio 1 dienos pradėjo ir elektroninę prekybą.
Vyriausybė šalyje nuo lapkričio 7 dienos įvedė visuotinį karantiną. Jo metu įsigaliojo papildomi ribojimai viešojo maitinimo įstaigoms, kurios negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą ir gėrimus leidžiama tiekti tik išsinešimui.
 
Karantino režimas Lietuvoje galios iki gruodžio 17 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 17:00

Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo bei papildomų ribojimų jo metu.
 
„Visoje Europoje turime itin sparčiai prastėjančią COVID-19 situaciją. Kasdien augantys susirgimų ir netekčių skaičiai aiškiai signalizuoja, kad privalome imtis griežtesnių veiksmų. Kaip tą daro ir didžioji dauguma Europos šalių.
 
Kai Lietuvoje turime apie 1000 užsikrėtusių žmonių per parą, priemonių pasirinkimas, deja, nėra didelis. Arba vakcina, arba karantinas. Vakcinos kol kas nėra. Lieka priemonės, kurios yra griežtos, tačiau būtinos“, – antradienį feisbuke rašė S. Skvernelis.
 
Jei siūlymams būtų pritarta, viešojo maitinimo įstaigų darbas būtų nutraukiamas, maistą būtų leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebūtų, kitos parduotuvės turėtų užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
 
Judėjimas tarp šalies miestų būtų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nebūtų.
 
Vestuvėse ir laidotuvėse galėtų dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių.
 
Bažnyčiai bus siūloma nutraukti tiesiogines pamaldas ir pereiti prie nuotolinio bendravimo.
 
Taip pat siūloma stabdyti sporto klubų, baseinų, SPA veiklą, drausti šokių, dainavimo ir kitus kontaktinius užsiėmimus.
 
Viešbučių veikla nebūtų draudžiama, tačiau nebūtų leidžiama teikti grupinių paslaugų, būtų privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat siūloma riboti maitinimo paslaugas viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
 
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
 
Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 00:01