Paryžiuje prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu subadyti du žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Paryžiuje penktadienį prie buvusios satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijos surengtas, kaip įtariama, teroristinis išpuolis – jo metu peiliu sunkiai sužaloti du žmonės.
 
Išpuolis surengtas tuo metu, kai mieste buvo teisiami asmenys, bendrininkavę surengus 2015 metų išpuolį žurnalo redakcijoje. Žurnalas sukėlė pasaulio musulmonų įniršį, teismo pradžią pažymėdamas naujų karikatūrų, kuriose vaizduojamas pranašas Mahometas, paskelbimu.
 
2015 metų sausio 7 dieną surengto išpuolio metu žuvo dvylika žmonių, įskaitant kelis žymius Prancūzijos karikatūristus.
 
Paryžiaus policija pranešė, kad penktadienio išpuolio metu buvo „kritiškai sužeisti“ du žmonės, o incidentą tiria specialieji antiteroristiniai prokurorai. Anksčiau buvo skelbiama informacija, kad išpuolyje subadyti keturi žmonės, dviejų aukų būklė – kritinė.
 
Netrukus po išpuolio netoli Bastilijos aikštės buvo suimtas vienas įtariamasis. Jam gresia kaltinimai „su terorizmu susijusiu pasikėsinimu nužudyti“ ir „bendrininkavimu su teroristais“, sakė policija ir prokurorai.
 
Netoli aikštės taip pat buvo suimtas ir antras įtariamasis, naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis. Anksčiau buvo skelbiama, kad būta dviejų užpuolikų, tačiau policija vėliau pabrėžė, kad veikė tik vienas žmogus.
 
„Sužeisti du kolegos“
 
Naujienų agentūros „Premieres Lignes“ darbuotojas sakė, kad išpuolio metu buvo sužeisti du jo kolegos.
Prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu subadyti du žmonės. EPA-ELTA nuotr.
 
„Du kolegos gatvėje rūkė cigaretes. Išgirdau riksmus. Priėjau prie lango ir pamačiau vieną kruviną kolegą, kurį vaikėsi mačete apsiginklavęs vyras, – sakė darbuotojas. – Žinome, kad buvo sužeisti du mūsų kolegos, tačiau šiuo metu daugiau informacijos neturime.“
 
Pranešama, kad buvo uždarytos penkios vietovėje esančios mokyklos. Iš vietovės niekam neleidžiama nei išeiti, nei į ją patekti.
 
„Paryžiuje įvyko rimtas įvykis“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas, turėjęs netrukus kreiptis į žurnalistus vizito šiaurės Paryžiuje metu, tačiau vizitą nutraukė ir išvyko į Vidaus reikalų ministerijos krizių centrą.
 
Jis pridūrė, kad išpuolis surengtas „priešais“ buvusią žurnalo redakciją Paryžiuje. Saugumo sumetimais paslaptimi laikomas dabartinis redakcijos adresas.
 
Informacijosd šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 07:00

Prancūziškos atostogos Vilniuje. Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniuje penktadienį prasidėjusios „Prancūziškos atostogos” tęsis iki sekmadienio vakaro. Bus galima lankyti koncertus, žiūrėti filmus, kartu su gidais pažinti prancūziškas Vilniaus istorijas.
 
Šeštadienį ir sekmadienį prancūziškais delikatesais ir muzika vilios Halės turgus, o kruasanų, prancūziškų blynelių ir austrių bus galima paskanauti Lukiškių aikštėje.
 
Norintys šeštadienį praleisti romantiškai, klausantis prancūziškos poezijos, kviečiami po pietų užsukti į K. Sirvydo skverą, kuriame 17 val. poeziją skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis, o 19 val. prasidės aktorės Birutės Mar poezijos vakaras – koncertas „Po Paryžiaus dangum”.
 
Prancūzų kilmės kompozitorius, šiuolaikinės muzikos ir šokio atlikėjas Phil Von 17 val. pakvies į autentišką prancūzišką elektroninės muzikos ir poezijos pasimatymą „Čia ir dabar” Užupio meno inkubatoriaus kiemelyje.
 
Prancūziškų atostogų akimirka. Sauliaus Žiūros nuotr.

Sekmadienį Bernardinų sode nuo 14 iki 18 val. bus žaidžiama petankė – prancūzų nacionalinis žaidimas. Prisijungti ir išmokti galės kiekvienas. Vidudienį Lukiškių aikštėje laukiami mažieji: čia bus rodomas filmas vaikams „Garsioji meškinų invazija į Siciliją”. Šeimos ir vaikai bus kviečiami į Paryžiaus Bastiliją primenančią Vilniaus gynybinės sienos bastėją, kurioje startuos programa „Bastilijos paėmimo šventė vaikams”.
 
Visą savaitgalį vyks orientacinis žaidimas „Prancūziškas Vilnius”, vyks ekskursijos su gidais.
 
Vilniaus miesto savivaldybės ir „Go Vilnius” paskelbta kampanija „Atostogos Vilniuje” kviečia Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.
 
Kas antrą vasaros savaitgalį Vilnius virsta vis kita šalimi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 06:34

Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Antradienį į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną atvykę kariai minės Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakeliama valstybinė vėliava, skambės „Marselietė“.
 
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, tai jau trečiasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungia prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse.
 
Planuojama, kad visas Prancūzijos kontingentas bus dislokuotas per liepos mėnesį, jo pabaigoje bus pasirengęs dalyvauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje mokymuose ir pratybose.
 
Oficiali naujo kontingento inauguracijos ceremonija Rukloje planuojama irgi liepos mėnesio pabaigoje. Prancūzijos karių kontingentą, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, sudarys beveik 300 karių, iš jų apie 200 karių suformuos mechanizuotąją pėstininkų kuopą ir dar apie 100 karių vykdys administracines ir logistines užduotis. Prancūzijos kariai sudarys vieną iš manevrinių kovinės grupės kuopų, jie taip pat tarnaus kovinės paramos vienetuose, kovinės grupės štabe.
 
Pirmieji prancūzų kariai į Lietuvą atvyko liepos pradžioje. Kariai ir technika atvyksta iš Prancūzijos kariuomenės 5-ojo dragūnų bataliono, kurio kariai ginkluoti geriausia Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų technika. Kaip ir kiti kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabena savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką. Manevrinis vienetas tarnybai naudos pagrindinius kovos tankus „Leclerc“, pėstininkų kovos mašinas VBCI. Prieš atvykstant į Lietuvą visi Prancūzijos kariai buvo patikrinti dėl COVID-19 ir patvirtinti neigiami rezultatai.
 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje sudaro daugiau nei 1 200 karių. Prancūzijos kariai pakeis Kroatijos kontingento karius.
 
Prancūzija savo karius Lietuvoje buvo dislokavusi 2017 ir 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.14; 03:00

Prancūzų kariai. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Antradienį į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną atvykę kariai minės Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakeliama valstybinė vėliava, skambės „Marselietė“.
 
Tai jau trečiasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungia prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse. Planuojama, kad visas Prancūzijos kontingentas bus dislokuotas per liepos mėnesį, jo pabaigoje bus pasirengęs dalyvauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje mokymuose ir pratybose. Oficiali naujo kontingento inauguracijos ceremonija Rukloje planuojama liepos mėnesio pabaigoje.
 
Prancūzijos karių kontingentą, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, sudarys beveik 300 karių, iš jų apie 200 karių suformuos mechanizuotąją pėstininkų kuopą ir dar apie 100 karių vykdys administracines ir logistines užduotis. Prancūzijos kariai sudarys vieną iš manevrinių kovinės grupės kuopų, jie taip pat tarnaus kovinės paramos vienetuose, kovinės grupės štabe.
 
Pirmieji prancūzų kariai į Lietuvą atvyko liepos pradžioje. Kariai ir technika atvyksta iš Prancūzijos kariuomenės 5-ojo dragūnų bataliono, dislokuoto Maji le Kamo, kurio kariai ginkluoti geriausia Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų technika. Kaip ir kiti kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabena savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką. Manevrinis vienetas tarnybai naudos pagrindinius kovos tankus „Leclerc“, pėstininkų kovos mašinas VBCI. Prieš atvykstant į Lietuvą visi Prancūzijos kariai buvo patikrinti dėl COVID-19 ir patvirtinti neigiami rezultatai, pažymima KAM pranešime.
 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje sudaro daugiau nei 1 200 karių. Prancūzijos kariai pakeis Kroatijos kontingento karius.
Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.
 
Pati svarbiausia iš visų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje 2016 metų liepą Lietuvos gautų saugumo garantijų – bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 metų steigti Baltijos šalims ir Lenkijai skirtas priešakines pajėgas. Šis sprendimas, kaip visos NATO laikysenos dalis, skirtas vienareikšmiškai parodyti sąjungininkų solidarumą, ryžtą ir gebėjimą veikti nedelsiant duodant bendrą sąjungininkių atsaką į bet kokią agresiją. NATO valstybių ir vyriausybių vadovai šį sprendimą priėmė kaip atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje ir geopolitinės situacijos pokyčius.
 
Priešakinių pajėgų suformavimas išreiškia Aljanso solidarumą ir įgyvendina patikimo atgrasymo ir gynybos idėją.
 
Prancūzija savo karius Lietuvoje buvo dislokavusi 2017 ir 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.13; 06:00

Paryžiuje – karinis paradas. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Paryžiuje, Eliziejaus laukuose, Prancūzijos nacionalinės šventės – Bastilijos paėmimo dienos – proga buvo surengtas karinis paradas. Jį priėmė šalies prezidentas ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Emmanuelis Macronas.
 
Šįmet pagrindinė parado tema buvo Europos Sąjungos šalių karinis bendradarbiavimas, taip pat ir grindžiamas pernai E. Macrono pasiūlyta Europos intervencine iniciatyva. Šioje programoje, numatančioje bendrus veiksmus nepaprastųjų karinių ir humanitarinių krizių atveju, kartu su Prancūzija dalyvauja 10 šalių.
 
Būtent jų atstovai pradėjo paradą, nešdami Eliziejaus laukais savo karines emblemas.
Prancūzai švenčia nacionalinę šventę. EPA – ELTA nuotr.
 
Tribūnoje kartu su Prancūzijos prezidentu buvo daugelis Europos lyderių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. NATO atstovavo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o Europos Komisijai – Jeanas Claude`as Junckeris.
 
Iš viso Eliziejaus laukais pražygiavo 4,3 kariškių, prajojo 237 raiteliai, pravažiavo 196 šarvuotosios mašinos. Virš svarbiausios Prancūzijos sostinės arterijos praskrido 69 lėktuvai ir 39 sraigtasparniai.
 
Ypač didelį susidomėjimą sukėlė per paradą pademonstruota skraidančioji platforma. Penkių nedidelių reaktyvinių variklių varoma skraidlentė „Flyboard Air“ kelių dešimčių metrų aukštyje praskriejo virš Eliziejaus laukų. Naujovę valdė jos kūrėjas, žinomas prancūzų inžinierius Franky Zapata.
Prancūzai švenčia nacionalinę šventę. EPA – ELTA nuotr.
 
Interviu televizijos kanalui TF 1 jis papasakojo, kad skraidlentė gali būti naudojama aukštyje iki 3-3,5 kilometro. Jos greitis su operatoriumi – iki 195 kilometrų per valandą, be operatoriaus, valdant nuotoliniu būdu, – iki 400 kilometrų per valandą.
 
Baigiantis paradui virš Santarvės aikštės nuskambėjo Prancūzijos himnas – „Marselietė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 03:00