Dešimt eurų. Slaptai.lt foto
Praėjimą iki ežero Vilniuje užblokavusiam Gulbinų kvartalo atstovui skirta 10 eurų dydžio bauda, skelbia portalas „Delfi“.
Anot „Delfi“, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pareigūnai, nustatę, kad varteliai į mišką Gulbinų kvartale, pro kuriuos galima nueiti iki ežero, buvo užrakinti, nutarė, kad buvo padaryta lankymosi miške numatančių teisės aktų pažeidimas ir už tai skyrė pusė numatytos minimalios baudos, kuri sudaro 20 eurų.
Nurodoma, kad bauda šiuo atveju buvo skirta fiziniam asmeniui, kuris apribojo pateikimą į miško žemę. Dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau, kaip skelbė „Delfi“, bauda sumokėta nebuvo, tad administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti ne teismo tvarka.
Tai pat, pasak „Delfi“, AAD nurodė užtikrinti, kad būtų suteiktas nuolatinis laisvas asmenų patekimas į valstybinę miško žemę.
ELTA primena, kad 2021 metais Seimo Antikorupcijos komisija atliko tyrimą ir konstatavo, kad, dokumentuose atvaizduojant Gulbinų kvartalo teritoriją, joje esantis miškas neteisėtai pažymėtas kaip ne miško žemė. Šia situacija susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), dokumentuose teritorijai miško statusas buvo sugrąžintas.
Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti tiek į privatų, tiek į valstybinį mišką.
Tačiau šių metų birželio 7 dieną „Delfi“ portalo žurnalistams ir tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui apsilankius Gulbinų kvartale iškilo sunkumų patekti į šalia ežero esantį mišką. 14,5 ha Gulbinų kvartalo teritoriją juosia tvora, nepaisant to, kad 3,4 ha sklypo pripažinta mišku, kuriame pagal įstatymą gali lankytis visi žmonės.
Žurnalistus pasitikęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tačiau šie varteliai ne visada būna atrakinti.
Žurnalistams iškvietus AAD pareigūnus, birželio 8 dieną AAD pradėjo naują tyrimą dėl visuomenei apribotos galimybės patekti į mišką greta Gulbinų kvartalo.
Birželio 12 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas dėl statinio – tvoros, esančios valstybinės žemės sklype Gulbinų kvartale, statybos teisėtumo.
Parlamentaras Mantas Adomėnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Neblaiviam prie vairo sėdusiam buvusiam užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui skirta 800 eurų dydžio bauda, pusmečiui atimta teisė vairuoti automobilį.
Tokias administracines nuobaudas politikui skyrė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK).
Be numatytos pigininės baudos ir pusmečiui atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, kaip Eltai teigė Utenos AVPK atstovė Asta Šuminienė, politikas metus turės vairuoti transporto priemonę, kurio įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.
ELTA primena, kad rugpjūtį užsienio reikalų viceministras M. Adomėnas pranešė, jog traukiasi iš užimamų pareigų. Politikas prisipažino vairavęs neblaivus (nustatytas 0,62 prom. girtumas) ir todėl nusprendė atsisakyti posto.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė viceministrui priekaištų dėl darbo kokybės pastaruoju metu neturėjęs, tačiau sprendimą atsistatydinti įvertino kaip tinkamą žingsnį.
M. Adomėnas 2008–2020 metais buvo Seimo nariu. 2018 m. konservatoriai jį pašalino iš partijos dėl ryšių su buvusiu „MG Baltic“ koncerno viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, kuris korupcijos byloje jau išteisintas.
2020 m. pralaimėjo rinkimus Raudondvario vienmandatėje apygardoje, tačiau 2021 tapo URM viceministru.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
Malmė, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedijos policija pašalino kovotoją su klimato kaita Gretą Thunberg iš protesto vietos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Tai įvyko po kelių valandų, kai teismas skyrė jai baudą už nepaklusimą policijai per mitingą praėjusį mėnesį.
G. Thunberg ir dar penki asmenys buvo policijos išvežti per protestą prie Malmės uosto. Policija pranešė, kad „iš įvykio vietos buvo pašalinti šeši žmonės“, ir pridūrė, kad bus pranešta, jog jie „nevykdė policijos nurodymų“. Tai toks pats nusikaltimas, už kurį jai ką tik buvo skirta bauda.
Bauda nubausta G. Thunberg sakė, kad veikė iš būtinybės dėl visuotinio atšilimo, ir po kelių valandų prisijungė prie naujos protesto akcijos. 20-metė aktyvistė, tapusi su klimato kaita kovojančio judėjimo veidu, buvo apkaltinta sutrikdžiusi eismą ir atsisakiusi nutraukti birželį vykusį protestą Malmės uostamiestyje.
„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir taip pat tiesa, kad gavau įsakymą, kurio nepaklausiau, bet noriu paneigti padariusi nusikaltimą“, – teisme sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktą kaltinimą. Ji teigė veikusi iš būtinybės, kurią kelia „klimato krizė“.
Per aplinkosaugos aktyvistų grupės „Reclaim the Future“ organizuotą mitingą bandyta užblokuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Malmės uosto protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą. „Mano nuomone, esame nepaprastoje situacijoje, ir dėl to mano veiksmas buvo teisėtas“, – po teismo sakė ji žurnalistams.
Po trumpo bylos nagrinėjimo teismas vis dėlto pripažino ją atsakinga ir skyrė 1500 kronų (144 JAV dolerių) baudą ir sumokėti dar 1000 kronų į Švedijos fondą nusikaltimų aukoms.
Ji buvo nuteistas už nusikaltimą, kuris gali užtraukti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet paprastai skiriama bauda
Po kelių valandų G. Thunberg prisijungė prie panašaus protesto, už kokį jau gavo baudą. Sėdėdama ant kelio į Malmės uostą ji iškėlė ženklą: „Blokuoju autocisternas“.
G. Thunberg išgarsėjo pasauliniu mastu, kai būdama 15 metų pradėjo „Mokyklų streiką už klimatą“ priešais Švedijos parlamentą Stokholme. Ji su maža jaunimo grupe įkūrė judėjimą „Penktadieniai ateičiai“, jis greitai tapo pasauliniu reiškiniu.
Be streikų dėl klimato kaitos, jauna aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus dėl netinkamo klimato problemų sprendimo. „Mes nelauksime, bet padarysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama apie grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.
Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša skyrusi 5000 eurų baudą uždarajai akcinei bendrovei „Definė LT“ už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus bei LRTK sprendimų nevykdymą.
Atvejis pradėtas nagrinėti po to, kai 2022 m. gruodžio 15 d. LRTK gavo skundą, kuriame buvo teigiama, kad UAB „Definė LT“ suteikia galimybę matyti 2440 televizijos programų, kurių dalis yra LRTK sprendimu uždraustų retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Rusijos Federacijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos programų („Mir“, „NTV pravo“, „HTB seryal“, „TNT“, „Piatnica“, „Rodnoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Avto plius“, „ORT“, „Rossija K“).
Be to, UAB „Definė LT“ tokio retransliuojamų programų skaičiaus nėra deklaravusi LRTK, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
LRTK praneša, kad pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ar platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ar atskiras programas, išskyrus atvejus, kai LRTK suteikia leidimą retransliuoti ar platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ar platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
„Dezinformacijos ir propagandos skleidimas yra hibridinių priemonių dalis, kuria Rusijos Federacija siekia savo politinių tikslų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos nacionaliniam bei euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos kontroliuojami kanalai yra vienas svarbiausių jos naudojamų dezinformacijos instrumentų, todėl jų retransliavimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – skelbiama pranešime.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymas tokiu atveju numato retransliuotojui, ar kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, LRTK nurodytų sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų nuo tokio žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes – draudžiamų platinti televizijos programų platinimo trukmę, informacijos, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui platinimo faktą, o taip pat į tai, kad UAB „Definė LT“ pripažino pažeidimo faktą, LRTK skyrė 5000 eurų baudą.
Vašingtonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). „Danske Bank“ pripažino savo kaltę, kad apgaudinėjo Amerikos bankus, siekdamas įnešti į JAV finansų sistemą Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių pinigus, ir sutiko sumokėti 2 mlrd. dolerių baudą, antradienį pranešė Teisingumo departamentas.
Didžiausias Danijos bankas suklaidino JAV bankus dėl savo filialo Estijoje veiklos, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas didelės rizikos klientams ne iš Estijos, įskaitant klientus iš Rusijos, kad jie gautų prieigą prie JAV finansų sistemos, rašoma departamento pranešime.
Google. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Maskvos teismas skyrė interneto paslaugų bendrovei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ši nepašalino turinio, susijusio su Rusijos karine invazija Ukrainoje, pirmadienį pranešė šalies telekomunikacijų reguliavimo institucija.
„Roskomnadzor“ teigė, kad „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „melagingos informacijos“ apie puolimą Ukrainoje, „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ ir turinio, kuriame „nepilnamečiai raginami dalyvauti nesankcionuotose demonstracijose“.
Reguliavimo institucija teigė, kad tai buvo pakartotinis teismo sprendimas dėl „Google“, todėl bauda apskaičiuota pagal metines pajamas Rusijoje.
Kaip ir dauguma jos Vakarų konkurenčių, „Google“ neseniai pasitraukė iš Rusijos rinkos ir pasmerkė karinę invaziją Ukrainoje.
Rusijos naujienų agentūros „Ria-Novosti“ cituojamo eksperto Vladimiro Zykovo teigimu, ši bauda yra didžiausia, kokią Rusijos teismas kada nors skyrė Vakarų technologijų įmonei.
Jis pridūrė, kad Rusijos valdžios institucijos gali skirti „Google“ „tiek baudų, kiek tik nori, pinigų iš jos negaus“, nes įmonė pasitraukė iš šalies.
„Google“ kol kas nekomentavo skirtos baudos.
„Roskomnadzor“ kovo mėnesį „Google“ ir „YouTube“ veiklą paženklino „teroristų“ etikete, todėl atsirado galimybė, kad Rusijoje jos bus blokuojamos, kaip ir „Twitter“, „Instagram“ ir daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viena, lapkričio 29 d. (ELTA). Austrijoje rengiamo įstatymo dėl privalomos vakcinacijos nuo Covid-19 juodraštiniame projekte numatoma, kad atsisakantiems skiepytis žmonėms gali būti skiriama bauda iki 7 200 eurų.
Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Die Presse“, remdamasis šalies vyriausybės rengiamu dokumentu.
Pagal juodraštinį projektą, nuo ateinančių metų vasario vakcinacija nuo koronaviruso bus privaloma visiems Austrijoje gyvenantiems žmonėms. Bauda už atsisakymą skiepytis sudarys 3 600 eurų, o nenorintiems jos mokėti asmenims bus skiriami keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
Didelė 7 200 eurų bauda grės tiems žmonėms, kurie ignoruos du valdžios pranešimus, jog jie privalo pasiskiepyti.
Išimtys bus taikomos žmonėms, kurių gyvybei ir sveikatai skiepai sukeltų pavojų, nėščiosioms ir paaugliams iki 12 metų. Įstatymo projektas turėtų būti pateiktas kitą savaitę. Jam dar turi pritarti abeji Austrijos parlamento rūmai.
Austrijos vyriausybė dėl ketvirtosios pandemijos bangos pareiškė, kad nuo 2022 metų vasario ketinama įvesti privalomą vakcinaciją nuo Covid-19. Šis sumanymas nepopuliarus Austrijos visuomenėje ir sukėlė masines protesto akcijas visoje šalyje, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 21 d. (dpa-ELTA). Lenkijos opozicijos lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas neteks savo vairuotojo pažymėjimo ir privalės sumokėti 120 JAV dolerių dydžio baudą už greičio viršijimą.
Kaip šeštadienį tviteryje paskelbė pats politikas, su bauda jis sutinka „be jokių diskusijų“.
Remdamasi policijos pranešimais, Lenkijos naujienų agentūra PAP paskelbė, kad šeštadienio rytą policijos pareigūnai 64 metų amžiaus D. Tuską sustabdė netoli Mlavos miesto, esančio į šiaurę nuo sostinės Varšuvos. Jis miesto teritorijoje skuodė net 107 km/h greičiu, nors leistinas greitis ten yra 50 km/h.
D. Tuskas vadovauja didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai – liberalių ir konservatyvių pažiūrų Piliečių platformai.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Pastaruoju metu intensyvėjant Lenkijos ir ES institucijų ginčams dėl teisės viršenybės, kyla audringos ES institucijų ir valstybių narių reakcijos į Lenkijos veiksmus. Lenkijos valdžiai teigiant, kad dalis ES teisminių nutarimų yra nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu, ES Teisingumo Teismas (ESTT) Lenkijai nurodė mokėti baudą už tai, kad ji nepaiso ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
Kylant kontraversiškoms diskusijoms dėl aštrėjančios priešpriešos tarp Lenkijos ir ES institucijų, Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų stoti Lenkijos pusėn. Anot jos, valdžia siekia pakeisti teismų sistemą, padėsiančią įgauti pranašumą rinkimuose, todėl Lietuva taptų Lenkijos valdžios žaidimo auka.
„Teismų saugiklis užtikrina, kad nebūtų savavaliavimo ir valstybė būtų teisiškai prižiūrėta. Valdžia neturėjo konstitucinės daugumos, todėl jai buvo be galo svarbu užkariauti teismų sistemą, kad sistema netrukdytų valdyti ir neatsirastų kliūčių šiai valdžiai laimėti kitus rinkimus”, – Eltai sakė R. Menkovska-Norkienė.
Praėjusią savaitę ESTT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už nurodymo sustabdyti reformą, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Be to, dar rugsėjo mėnesį ESTT skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos. Pasak R. Menkovskos-Norkienės, paskirtos baudos Lenkija nepradėjo mokėti, todėl galima tikėtis, kad ir pastarosios baudos likimas bus analogiškas.
„Mes jau turime vieną baudą sumokėti už anglies kasyklą, kurios ir taip nemokame. Tai galiu pasakyti, kad Lenkija nėra pats sąžiningiausias ES partneris, kai kalbame apie sprendimų vykdymą ir teisinę valstybę“, – sakė R. Menkovska-Norkienė bei pridūrė, kad buvo galima numatyti, jog ESTT paskirs baudą dėl ES sprendimų nepaisymo.
„Puikiai žinome, kad baudą turės mokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Bet, tikriausiai, Lenkija nemokės ir šios baudos, tai bus atskaičiuota nuo fondų, kuriuos ES turėtų išmokėti Lenkijai“, – svarstė politologė.
Lenkijos pasitraukimu iš ES politologė abejoja
Pašlijus Lenkijos ir ES institucijų santykiams ir Lenkijai pareiškus, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šios šalies Konstitucija, viešojoje erdvėje kyla diskusijos dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES, kitaip vadinamo „Polexit“. R. Menkovskos-Norkienės nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, tačiau tai pakenktų dabartinei Lenkijos valdžiai, todėl pasitraukti nebūtų logiška.
„Pasekmės būtų tikrai neigiamos: išeitumėme iš bendros rinkos, turėtumėme sutvarkyti migrantų reikalus ir dar daugiau. Tai galėtų sukelti didelę sumaištį ir valdžiai ateitų galas, todėl, greičiausiai, ji to nedarys”, – kalbėjo politologė.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES.Vis dėlto, R. Menkovskos-Norkienės teigimu, jei Lenkija nuspręstų trauktis iš ES, minėtoji statistika sprendimo nepaveiktų, nes valdžia apsispręsti gali be visuomenės pritarimo.
„90 proc. Lenkijos piliečių nori likti Europos Sąjungoje, bet aš noriu pabrėžti, kad tokiam sprendimui nereikia referendumo. Jeigu valdžia nuspręs pasitraukti, užtenka, kad premjeras kreiptųsi į parlamentą ir parlamentas balsuotų už tai“, – komentavo politologė. Gyvenimas – tai amžina kova. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, turint aiškų visuomenės norą pasilikti ES, pasitraukimas šalyje sukeltų dar didesnę sumaištį, galinčią išaugti į protestus. Visgi, R. Menkovskos-Norkienės nuomone, pasipriešinimas valdžios sprendimams Lenkijoje dažnu atveju neatneša rezultatų.
„O jeigu nuspręs pasitraukti, gali būti labai daug pilietinių protestų, tačiau žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų, ir tai nereiškia, kad valdžia puola keisti savo sprendimus. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl aborto. Gatvėse protestavo 1,5 mln. lenkų. Ir kas? Abortas kaip buvo uždraustas, taip uždraustas ir liko”, – svarstė R. Menkovska-Norkienė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai nevertėtų kištis į konfliktą
Lenkijai konfliktuojant su ES institucijomis, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Lenkijai ir ES surasti išeitį. Anot prezidento, jei Lenkijai prireiks tarpininkavimo, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti. Visgi R. Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ES vertybių ir stoti į Lenkijos pusę.
„Palaikyti Lenkiją bet kokia kaina ir iš esmės atsisakyti ES vertybių Lietuvai neapsimoka. Lietuvai reikia finansinės paramos iš ES, todėl vertėtų palaikyti gerus santykius su ES institucijomis“, – sakė R. Menkovska-Norkienė.
„Lenkijos valdžia yra pragmatiška, ir Lietuva tikrai neturėtų bendradarbiauti su ja. Lenkija bendradarbiauja tik su tais, kurie naudingi legimitizuojant nelegalius žingsnius“, – pridūrė politologė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai palaikyti Lenkiją būtų klaida, pakenksianti Lietuvos įvaizdžiui prieš ES institucijas ir ES valstybes nares.
„Santykiai su Lenkija gali sugadinti Lietuvos vardą. Lenkijos ir ES užsienio politika yra priklausoma nuo partinių vidinių santykių, tai Lietuvai neapsimoka dalyvauti tokiose kovose. Lietuva neturėtų tapti auka tokių vidinių žaidimų dabartinės Lenkijos valdžios, čia būtų paprasčiausia klaida“, – teigė politologė. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ESTT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
Vis dėlto praėjusią savaitę Lenkijos teisingumo ministras pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą. Šie sprendimai paaštrino santykius tarp ES institucijų ir Lenkijos valdžios, iškėlusius diskusijas dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES.
Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas. Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų. Pinigai tokiu atveju patektų į ES biudžetą.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, spalio 29 d. (dpa-ELTA). Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas, kurias jai skyrė Europos Teisingumo Teismas (ETT). „Mes turime labai efektyvų mechanizmą“, – penktadienį sakė institucijos atstovas. Prieš tai Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“.
Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų, sakė atstovas. Pinigai tada patenka į ES biudžetą.
ETT trečiadienį nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nepaisė ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas. Jau rugsėjį teismas dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą.
Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobras ketvirtadienį pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“. Lenkijos valstybė esą „negali pasiduoti savivalei“.
Žurnalistika
Seimas svarstys parlamentaro Eugenijaus Gentvilo ketvirtadienį pateiktas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias skirti administracines baudas fiziniams asmenims, kurie trukdo žurnalistams dirbti savo tiesioginį darbą. Skiriamos baudos siektų nuo 20 iki 140 eurų.
„Lietuvos žurnalistų sąjungos Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas sulaukia nuolatinių skundų, jog praktikoje žurnalistams teisėtai rinkti informaciją dažnai trukdo pavieniai fiziniai asmenys, o kartais ir juridiniai asmenys. Ši problema tampa ypač aktuali šiandieninių įvykių fone, kai fiziniai asmenys viešosiose vietose žurnalistams trukdo dirbti savo darbą ir rinkti informaciją mitingų metu, dažnai žurnalistai lieka ne tik ignoruojami, bet ir apstumdomi, kartais gadinama jų darbo įranga, tačiau jokios pasekmės neegzistuoja“, – apie esamą problematiką kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Jo teigimu, žurnalistai privalo turėti teisę laisvai rinkti informaciją viešosiose vietose be trukdžių, o siūlymas skirti administracines baudas asmenims trikdantiems žurnalistų darbą paskatino palikta teisinė spraga.
Pagal siūlomą projektą, „fizinių ar juridinių asmenų trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją, užtraukia baudą fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų”.
Projektą po pateikimo palaikė 76 parlamentarai, prieš buvo 7, susilaikė 27.
Dabar galiojantys teisės aktai administracinę atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams numato valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams, tačiau kiti asmenys neatsako už tokias veikas.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
JAV teismas patvirtino taikos susitarimą ginče dėl privatumo tarp socialinių tinklų milžinės „Facebook“ ir 1,6 mln. jos vartotojų Ilinojaus valstijoje, pagal kurį bendrovė turės sumokėti 650 mln. dolerių.
„Džiaugiamės pasiekę susitarimą, kuris leis užbaigti šį reikalą, o tai atitinka mūsų bendruomenės ir akcininkų interesus“, – pranešime teigė „Facebook“ atstovai.
Čikagos advokatas Jay’us Edelsonas 2015 padavė „Facebook“ į teismą, kaltindamas bendrovę rinkus biometrinius veido atpažinimo duomenis ir taip pažeidus 2008 m. priimtą Ilinojaus privatumo įstatymą. Vėliau J. Edelsono ieškinys perkvalifikuotas į kolektyvinį.
2020 m. sausį „Facebook“ sutiko sumokėti 550 mln. dolerių vartotojams, kurių teisės buvo pažeistos, tačiau bylos teisėjas Jamesas Donatas nutarė, kad ši suma yra nepakankama.
J. Donato teigimu, bylos baigtis yra „ypatingas rezultatas“, kuris esą žymi „didelę vartotojų pergalę itin svarbioje skaitmeninio privatumo srityje“.
„Tai yra viena didžiausių už privatumo pažeidimą sumokėtų sumų istorijoje“, – komentavo teisėjas, pabrėždamas, kad kiekvienas ieškovas gaus mažiausiai 345 dolerius.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Valstietei“ Agnei Širinskienei už praėjusių metų pabaigoje užfiksuotą karantino reikalavimų pažeidimą skirta piniginė bauda, skelbia delfi.lt. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas informuoja, kad parlamentarei penktadienį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta sumokėti minimalią baudą – 250 eurų.
ELTA primena, kad A. Širinskienė nubausta už tai, kad pažeidė įvestą apribojimą judėti tarp savivaldybių: parlamentarė atvyko iš Ignalinos rajono savivaldybės į Visagino savivaldybę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausanti parlamentarė tuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų dėl to, kad, gavusi leidimą užsukti į Visagino savivaldybę įsipilti degalų, be policijos pareigūnų leidimo užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto.
Estijoje registruotam bankui „Luminor Bank“ Lietuvos bankas skyrė 150 tūkst. eurų piniginę baudą už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus.
Bauda Lietuvos banko valdybos sprendimu skirta po Finansų rinkos priežiūros tarnybos atlikto tikslinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos atrinktos kredito sutartys.
Nustatyta, kad „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius dėl techninės klaidos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. 89 klientams taikė didesnį netesybų dydį (0,2 proc.), nei nustatyta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (0,05 proc.), ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo reikalavimus.
Anot Lietuvos banko, pažeidimą dėl netesybų bankas pripažino, dar patikrinimo metu nutraukė teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ištaisė nustatytą pažeidimą ir atlygino nuostolius 89 klientams, todėl už šį pažeidimą poveikio priemonė nebuvo taikyta.
Be to, bankas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. ne visuomet pagal įstatymą elgėsi tais atvejais, kai vartotojams, netinkamai vykdant įsipareigojimus ar jų nevykdant, buvo nutrauktos kredito sutartys.
Kredito sutarčių nutraukimo atvejais bankas nepateikė įrodymų, kad bendradarbiavo su kredito gavėjais ir panaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes, pasiūlydamas galimas priemones, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.
Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir nuostatų pažeidimus poveikio priemonės „Luminor Bank A/S“ iki šiol nebuvo taikytos.
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.
Švedijos drabužių prekybos milžinei H&M Vokietijoje skirta 35,3 mln. eurų bauda už duomenų apie darbuotojų asmeninį gyvenimą rinkimą.
Pasak duomenų apsaugos kontrolierių, bendrovė rinko duomenis apie kelių šimtų darbuootjų, dirbančių Niurnbergo mieste esančiame H&M paslaugų centre, asmeninį gyvenimą.
Hamburgo duomenų apsaugos ir informacijos laisvės komisaro teigimu, nuo 2014 m. H&M Niurnbergo centro vadovybė rinko „išsamius darbuotojų asmeninio gyvenimo duomenis“, įskaitant medicinines diagnozes, šeimos problemas ir religinius įsitikinimus.
Detalės apie darbuotojų asmeninį gyvenimą dažnai būdavo įrašomos ir saugomos sistemoje, kur jas galėjo perskaityti “iki 50 kitų bendrovės vadovų“.
H&M savo ruožtu teigė, esą šis incidentas atskleidė praktiką, kuri „nesutampa su H&M gairėmis ir instrukcijomis“.
Bendrovė atsiprašė darbuotojų ir tikino įvertinsianti duomenų apsaugos kontrolierių sprendimą.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Nuo penktadienio, kai policijai buvo suteikta teisė išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, dėl karantino draudimų nesilaikymo nubausti jau 156 asmenys. Dėl galimų pažeidimų per savaitgalį policija sulaukė 450 pranešimų: šeštadienį – 183, sekmadienį – 267.
„Penktadienį nubausti 26 asmenys, šeštadienį – 69, sekmadienį – 61“, – Eltą informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
R. Matonis pirmadienį patikino, kad pranešimų pobūdis nesikeičia, dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
Policijos departamento atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 5 tūkstančių pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Antrankiai
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įspėja – nuo pirmadienio įsigaliojus karantinui, visiems, kurie nepaisys valdžios įvedamų nurodymų, grės baudžiamoji atsakomybė. Komentuodamas tai, kad šeštadienį Klaipėdoje iš ligoninės savavališkai pasišalino 1988 m. gimęs vyras, kuriam pagal pirminius požymius medikai įtarė galimą koronavirusą, premjeras pažymėjo, kad saviizoliacija nebėra rekomendacija.
Tai, akcentuoja jis, taps privalomu nurodymu.
„Noriu labai trumpai paminėti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui kovo 16 d., 0:00 val., už tokio žingsnio padarymą yra numatyta ir administracinė, o jei tai sukels sunkias pasekmes, kalbant apie ligos plitimą, (numatoma – ELTA) ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų“, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame nutarta nuo pirmadienio įvesti karantiną šalies mastu, sakė S. Skvernelis.
„Tai yra privalomi nurodymai – jau nebe siūlymai ir nebe pageidavimai dėl saviizoliacijos“, – akcentavo ministras pirmininkas.
Iš Klaipėdos ligoninės Liepojos gatvėje šeštadienį buvo pasišalinęs koronaviruso užsikrėtimu įtariamas 1988 metais gimęs pilietis, pats išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą atvežti į ligoninę. Užsikrėtimu įtariamas pilietis policijos surastas ir grąžintas medikams.
Trečiadienį JAV reguliacinės institucijos skyrė „Facebook“ rekordinę 5 mlrd. JAV dolerių baudą dėl privatumo pažeidimų ir pareikalavo atnaujinti privatumo kontrolę bei labiau prižiūrėti savo socialinį tinklą.
Tai yra didžiausia kada nors įmonei už vartotojų privatumo pažeidimus skirta bauda ir viena iš didžiausių sankcijų, kurias JAV vyriausybė kada nors pritaikė už bet kokį pažeidimą.
Federalinės prekybos komisijos (FTC) pirmininkas Joe Simonsas sakė, kad nuobauda buvo tinkama spręsti problemoms, susijusioms su „Facebook“ piktnaudžiavimu asmenine vartotojų informacija.
„5 mlrd. JAV dolerių bauda FTC istorijoje neturi precedento“, – pridūrė jis.
Pagal susitarimą „Facebook“ generalinis direktorius ir darbuotojai turės pateikti FTC ketvirčio ataskaitas apie bendrovės privatumo programą.
„Facebook“ taip pat turės atlikti kiekvieno savo naujo ar modifikuoto produkto, paslaugos ar praktikos privatumo peržiūrą prieš ją įgyvendinant, įskaitant nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėlės, skirtos išmaniesiems telefonams „WhatsApp“, ir nuotraukų bei kitokio vaizdinio turinio dalinimosi socialinio tinklo „Instagram“ paslaugas.
JAV reguliavimo institucijos nusprendė „Facebook“ skirti 5 milijardų dolerių baudą už duomenų apsaugos pažeidimus, o šie pinigai, pagal susitarimą, bus panaudoti tyrimui – išsiaiškinti, kaip „Facebook“ bendrovė susidoroja su įvairiomis vartotojo duomenų ir privatumo problemomis.
Bendrovė į keblią padėtį pateko pernai, kai pasirodė kaltinimų, jog ji dalijosi vartotojų asmenine informacija su „Cambridge Analytica“ grupe.
Penktadienį „Wall Street Journal“ paskelbė, kad Federalinė prekybos komisija (FTC) nutarimą patvirtino – respublikonai sprendimui pritarė, demokratai buvo prieš.
Pagal prekybos komisijos ataskaitą, susitarimą, kuris bus didžiausia FTC komisijos kada nors skirta bauda už privatumo pažeidimus, dar turės patvirtinti Teisingumo departamentas.
Nors daugiau detalių dar nebuvo atskleista, manoma, kad susitarime taip pat bus įtvirtinti apribojimai, kaip „Facebook“ gali naudoti vartotojų asmeninius duomenis.
„Google“ koncernas ketina skųsti kovą jam Europos Sąjungos skirtą milijardinę baudą. Tai paskelbė šaltiniai Briuselyje. Oficialiai „Google“ šios informacijos komentuoti nenorėjo. Europos Komisija pareiškė, kad Europos teismuose gins savo sprendimą.
Komisija 1,49 mlrd. eurų baudą bendrovei skyrė už konkurencijos taisyklių pažeidimus – ji paieškos variklyje „Google” blokavo konkurentų reklamą. Tai buvo jau trečioji ES bauda, skirta interneto milžinei.
2018 metų liepą Europos Komisija „Google“ skyrė rekordinę 4,34 mlrd. eurų baudą už „Android” išmaniųjų telefonų sistemos naudojimą neteisėtam paieškų padidinimui. 2017-ųjų liepą koncernas sulaukė 2,45 mlrd. eurų baudos už konkurentams įvestus apribojimus prekių ir paslaugų kainų palyginimo svetainėse.
