Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Belgijos valdžia trečiadienį atliko kratas vienuolikoje vietų, įskaitant tris kareivines, vykdydama tyrimą dėl karių, įtariamų ryšiais su kraštutiniais dešiniaisiais, pranešė prokurorai. Operacija surengta po šoko, kurį valstybė patyrė dėl radikalizuoto kario Jurgeno Coningso, kuris birželį buvo gaudomas visą mėnesį, kai dingo su kariniais ginklais ir grasino nusitaikyti į valstybės pareigūnus ir žinomą virusologą. J. Coningso kūnas vėliau buvo rastas miške po savižudybės šaunamuoju ginklu.
 
Trečiadienio reidai surengti dėl nepakankamo stebėjimo, ar Belgijos kariuomenėje nėra radikalizmo, kaip paaiškėjo J. Coningso byloje. Gynybos ministerija pradėjo keletą vidinių tyrimų, siekdama nustatyti tokias problemas, kol jos neišplito.
 
Kratos buvo atliktos trijose kareivinėse ir aštuoniuose karių namuose pagal jų adresus. „Galimai susiję asmenys įtariami platinę visuomenei pranešimus, kuriais buvo siekiama pakurstyti su terorizmu susijusį nusikaltimą“, – sakoma prokuratūros pranešime. Jame teigiama, kad tiriami „įtariami ryšiai su kraštutiniais dešiniaisiais“.
 
Belgijos žiniasklaidos priemonė RTBF pranešė, kad trečiadienio operacija nebuvo skirta areštuoti asmenis, o labiau surinkti įrodymus analizei.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.04; 03:00

Rukloje susitiko Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trečiadienį Rukloje kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu, aptarė šalių karinį bendradarbiavimą, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veiklą, pratybas ir ateities planus, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
„Susitikimo metu kalbėjomės apie saugumo situaciją, galimus bendrus projektus, aktualius iššūkius, kylančius skiepijant karius ir kovojant su propaganda. Padėkojau Belgijos kariuomenės vadui už siunčiamus karinius sausumos ir oro pajėgumus, kurie stiprina karinį atgrasymą Lietuvoje. Nuoširdžiai tikiu, kad nauda abipusė, nes Belgijos kariams tai galimybė tobulinti karinius įgūdžius ir pažinti mūsų šalį. Jie yra savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Grįžę į namus, papasakoja apie Lietuvos kultūrą ir ypatybes. Kai kurie atvyksta čia su šeimomis,“ – po susitikimo sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, Belgijos kariuomenės vadas savo ruožtu pasidžiaugė ilga bendradarbiavimo su Lietuva gynybos srityje istorija. Jis dėkojo už galimybę Belgijos kariams treniruotis ir veikti kitoje aplinkoje, taip stiprinant karių įgūdžius ir keliant moralę.
 
Dvišalis kariuomenės vadų susitikimas yra Belgijos krašto apsaugos vadovybės vizito dalis. Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder ir Belgijos kariuomenės vadas admirolas Michelis Hofmanas atvyko aplankyti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuotų savo karių.
 
Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimas gynybos srityje vykdomas įvairiose srityse. Ypač aktyvus NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione.
 
Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvė ir buvo pirmoji NATO valstybė, kuri vykdė šią operaciją 2004 m., Lietuvai tapus Aljanso nare. Iki šiol Belgijos kariai Šiauliuose oro policijos misiją vykdė šešis kartus.
 
Nuo 2017 m. Belgija dalyvauja NATO Priešakinių pajėgų bataliono misijoje. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ integruota tarptautinė kovinė grupė yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 18:00

Trečiadienį trys Belgijos ir Liuksemburgo kariuomenių karinės technikos konvojai, pasipuošę Vyčiu ir NATO vėliavomis, iš Klaipėdos jūrų uosto keliais Klaipėda-Kaunas-Jonava judės į NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės nuolatinės dislokacijos vietą Rukloje.

Tai naujos Belgijos ir Liuksemburgo karių pamainos, skirtos NATO kovinei grupei Lietuvoje. Kovinę grupę papildys 65 karinės technikos vienetai. Savaitgalį lėktuvu į Lietuvą atvyko ir Belgijos bei Liuksemburgo kariai.

Belgija prie NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje šį kartą prisideda skirdama motorizuotąją pėstininkų kuopą, kurią sudaro 250 karių. 2017 m. Belgijos karinių pajėgų atstovai sudarė Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės logistinės paramos pagrindą.

Belgijos kariai su Lietuvos teritorija yra susipažinę, nes į Lietuvą atvykusio Belgijos bataliono kariai 2016 m. spalio mėnesį dalyvavo tarptautinėse pratybose „Baltijos Piranija“.

Nuo 2017 m. pradžios Rukloje atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių dalį jai skiria Vokietija. Šiuo metu Lietuvoje dislokuotą kovinę grupę sudaro apie 1200 karių iš aštuonių NATO šalių. Jiems vadovauja vadu paskirtas Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Renė Braunas.

Tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Tai atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 06:00