Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 12 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį pasipiktinusi Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Stokholmo kurdų grupuotės paskelbto vaizdo įrašo, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavaizduotas pakartas už kojų.
 
Švedijos Rojavos komitetas trečiadienį tviteryje palygino R. T. Erdoganą su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Mussolini, kuris per egzekuciją paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakartas aukštyn kojomis.
 
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė virš vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 m. įvykdytos B. Mussolini egzekucijos nuotraukos, o paskui ant virvės kabaluojantis į R. T. Erdoganą panašus manekenas. „Atėjo laikas Erdoganui atsistatydinti. Nepraleisk šios progos ir pasitrauk, kad netektų kabėti žemyn galva (Stambulo) Taksimo aikštėje“, – parašė grupė tviteryje.
 
Įrašas pasirodė tokiu metu, kai NATO narė Turkija didina spaudimą Švedijai ir Suomijai, siekdama susidoroti su kurdų grupėmis, kurias laiko „teroristinėmis“. Turkija dar neratifikavo abiejų šiaurės šalių paraiškų įstoti į NATO, pateiktų reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
 
Švedija, turinti didesnę kurdų diasporą, ypač supykdė Turkiją. Ankara reikalauja išduoti įtariamus kurdus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokias grupes kaip Rojavos komitetas. Ketvirtadienį Turkija užsipuolė tiek Rojavos komitetą, tiek patį Stokholmą dėl vangios reakcijos į pranešimą tviteryje.
 
„Raginame Švedijos valdžios institucijas nedelsiant imtis būtinų veiksmų prieš teroristines grupuotes“, – tviteryje parašė R. T. Erdogano atstovas Fahrettinas Altunas. Jo žinutė buvo tiesioginis atsakymas į Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billstromo tviteryje paskelbtą pareiškimą, smerkiantį vaizdo įrašą.
 
Stokholmas pasisako už „atviras diskusijas apie politiką“, bet „atsiriboja nuo grasinimų ir neapykantos politiniams veikėjams“, parašė T. Billstromas. Jis prodūrė, kad vaizduoti pakartą išrinktą prezidentą yra „pasibjaurėtina“.
 
T. Billstromo atsakymas nenuramino Ankaros. Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos ambasadorių ir apkaltino Stokholmą nesilaikant duotų pažadų bei pareikalavo surasti kaltininkus. Kiek anksčiau Švedijos vyriausybė leido suprasti, kad jau padarė viską, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.13; 00:02

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50