Kyjivas, rugpjūčio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto Rusijos kariuomenė masiškai atakavo Ukrainos teritoriją iš oro ir jūros paleidžiamomis raketomis ir Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“. Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos.
„Per pirmąją atakos bangą 2023 metų rugpjūčio 5-osios vakarą priešas panaudojo 14 iš jūros paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir tris iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kh-47 Kinžal“. Oro gynybos daliniai sunaikino 12 iš 14 „Kalibr“ raketų. Informacijos apie raketas „Kinžal“ atskleisti negalima“, – sakoma pranešime.
Rugpjūčio 6-osios naktį rusai toliau atakavo Ukrainos teritoriją iš pietryčių krypties dronais „Shahed 136/131“, iš Juodosios jūros – sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, o iš Kaspijos jūros – strateginių bombonešių Tu-95MS paleistomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101/Kh-555.
Bendradarbiaudami su kitais Ukrainos gynybos pajėgų daliniais, oro gynybos pajėgų daliniai sunaikino visus 27 dronus „Shahed 136/131“, penkias iš šešių raketų „Kalibr“ (antrosios atakos bangos metu) ir 13 iš 20 iš oro paleistų sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh555.
Iš viso per praėjusią naktį Rusija prieš Ukrainą panaudojo 70 oro atakos ginklų.
„Ukrinform“ primena, kad sekmadienį šalyje minima Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų diena.
Irano – Rusijos vėliavos
Kyjivas, gegužės 29 d. (Ukrinform-ELTA). Priešas gavo iš Irano naują ginkluotės partiją, todėl galimos naujos atakos.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
„Labai tikėtinos naujos atakos, kadangi jie gavo papildomą paramą iš Irano ir papildomos partijos jau pristatytos į paleidimo vietas. Tikėtina, kad bus rengiamos ir vien tik dronų „Shahed“ atakos, ir mišrios – raketų ir dronų“, – sakė pareigūnė.
Kaip jau buvo pranešta, naktį į gegužės 28-ąją okupantai surengė masinę ataką prieš Ukrainą, naudodami Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“. Jos gynėjai numušė 58 iš rekordinių 59 paleistų dronų.
Pastarąją parą Ukrainos oro gynyba sunaikino 47 sparnuotąsias ir balistines raketas bei 30 dronų „Shahed“.
Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kyjivas, kovo 17 d. (ELTA). JAV svarsto tolesnių žvalgybos operacijų naudojant dronus virš Juodosios jūros tikslingumą. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.
Rusams numušus bepilotę skraidyklę „MQ-9 Reaper“, amerikiečiai nenutraukė dronų skrydžių virš Juodosios jūros, bet dabar kruopščiai parenka jų maršrutus ir stengiasi sumažinti eskalacijos su Rusija riziką, sakoma pranešime.
JAV kariškiai lygina misijų naudojant bepiločius orlaivius pliusus ir minusus. Be to, pažymima pranešime, Jungtinės Valstijos turi ir alternatyvių priemonių žvalgybos duomenims rinkti, pavyzdžiui, palydovų šnipų.
Antradienį Rusijos naikintuvas „Su-27“ numušė JAV droną „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.
Rusai teigia neturį nieko bendra su bepilotės skraidyklės kritimu.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!
Seulas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėja apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji pirmadienį paleido „kelis“ bepiločius orlaivius per savo sieną, todėl Seulo kariškiai dislokavo karo lėktuvus ir paleido įspėjamuosius šūvius, kad juos atbaidytų.
„Mūsų kariuomenė pirmą kartą aptiko Šiaurės Korėjos nepilotuojamą orlaivį aplink Gimpo oro erdvę 10.25 val.“, – sakoma Jungtinio štabo viršininkų (JCS) pranešime. „Keli Šiaurės Korėjos nepilotuojami orlaiviai įsiveržė į mūsų oro erdvę“ pasienio zonose aplink Kiongi provinciją, priduriama jame.
Dėl įsibrovimo Seulas paleido įspėjamuosius šūvius ir dislokavo naikintuvus bei atakos sraigtasparnius. Vienas iš karo lėktuvų, lengvasis kovinis lėktuvas KA-1, vėliau sudužo Hoengseongo apygardoje, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
JCS prašymu, maždaug valandai buvo sustabdyti skrydžiai Gimpo ir Inčono tarptautiniuose oro uostuose netoli sostinės, nurodė „Yonhap“, agentūra citavo Pietų Korėjos transporto ministerijos pareigūną.
Tai pirmas kartas per penkerius metus, kai Šiaurės Korėjos dronai įsiveržė į Pietų Korėjos oro erdvę, Pchenjanui šiais metais atliekant precedento neturinčius ginklų bandymus ir didinant įtampą.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maskva, lapkričio 28 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo Norvegijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasakiusi Norvegijos ambasadoriui Robertui Kvilei, kad Oslas turi liautis persekioti „Rusijos piliečius dėl jų tautybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje vienas rusas buvo nuteistas kalėti 90 dienų už tai, kad skraidino bepilotį orlaivį virš Norvegijos teritorijos, pažeisdamas draudimą, priimtą reaguojant į Maskvos puolimą Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimta daugiau kaip dešimt rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti jautrius objektus, šaliai sustiprinus strateginės infrastruktūros saugumą. Draudimas apima ir dronų naudojimą.
„Pabrėžėme, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir neturi nieko bendra su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Norvegija, tapusi svarbiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, paskelbė padidintą budrumą, kai pastarosiomis savaitėmis paslaptingi nepilotuojami orlaiviai buvo pastebėti netoli strateginių objektų, įskaitant naftos ir dujų platformas toli nuo kranto. „Mūsų ambasadorius pasinaudojo galimybe pranešti (Rusijai) apie Norvegijos įstatymus“, – ambasadoriaus iškvietimą žiniasklaidai komentavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Larsas Gjemble.
Susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi įvyko kito teismo proceso išvakarėse. Jis pradėtas šiauriniame Tromsės mieste, jo dalyvis yra Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu, sūnus.
Didžiosios Britanijos ir Rusijos pilietis kaltinamas skraidinęs droną Svalbarde per kelionę po strateginį Arkties salyną. Jo advokatas pareiškė, kad jis ketina pasinaudoti savo Didžiosios Britanijos pilietybe ir prašyti išteisinimo.
Praėjusį mėnesį Rusijos ambasada Osle kritikavo, jos žodžiais, „psichozę“ Norvegijoje, NATO narėje, tolimoje šiaurėje turinčioje su Rusija 198 kilometrų ilgio sieną.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Rusija pirmadienį į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, iš kurių 43 buvo numuštos, pranešė „Ukrinform“, remdamasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, patikslintais 14.00 val.
Pažymima, kad Rusija panaudojo 84 sparnuotąsias raketas, 24 bepiločius orlaivius, iš kurių 13 buvo Irano „Shahed-136“. Buvo sunaikinti 56 taikiniai, iš jų – 43 sparnuotosios raketos ir 13 nepilotuojamų orlaivių (iš jų 10 – „kamikadzių“ tipo).
Generalinis štabas paragino ukrainiečius išlikti ramius ir neignoruoti oro pavojaus signalų.
Pirmadienį Rusijai įvykdžius teroristines atakas keliuose Ukrainos regionuose, žuvo 11 žmonių, dar 64 buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram” pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, paskelbusi operatyvinę informaciją apie Rusijos raketų apšaudymo padarinius iki 14 val.
„Apšaudymai smogė svarbiausiai infrastruktūrai (daugiausia elektros energijos tiekimo objektams) 8 regionuose ir Kyjive, kur kilo daugiau kaip 30 gaisrų. Per teroro atakas žuvo 11 žmonių, o 64 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė pastebi išaugusį pažeidimų skaičių, kai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai be leidimo skraido virš karinių teritorijų.
Užfiksuotų neteisėtų skrydžių padaugėjo per pastaruosius kelis mėnesius, suaktyvėjus karo veiksmams Ukrainoje, o šį aktyvumą puikiai atskleidžia skaičiai: viename iš karinių objektų per 2021 metus užfiksuota 15 neteisėtų skrydžių, tuo tarpu tik per 2022 m. balandžio mėnesį – jau 21 skrydis.
Lietuvos kariuomenė primena, kad Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsniu apibrėžtos nuobaudos už draudžiamus skrydžius.
Bepiločių orlaivių skrydžiai virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, galima skirti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, taip pat galimas bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Esant įtarimui, kad bepiločiai orlaiviai galimai naudojami kaip ginklai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti panaudota karinė jėga, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime. Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skrydžių virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu aplink šias teritorijas bei jų filmavimo ar fotografavimo leidimo išdavimo tvarka apibrėžiama krašto apsaugos ministro įsakyme. Rasti paraiškų formas dėl leidimo vykdyti skrydžius ar filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karinę teritoriją bei jas pateikti konkrečių teritorijų kontaktams galima tinklalapyje www.kariuomene.lt
Taip pat šiame puslapyje galima pasitikrinti karinių teritorijų draudžiamas ir ribojamas zonas, kuriose negalima skraidyti be leidimo.
Norint filmuoti ir fotografuoti karines teritorijas, leidimas būtinas ne tik bepiločių orlaivių valdytojams, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui ar žiniasklaidos atstovui, pažymima pranešime.
Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. Už pakartotinį nusižengimą bepilotis orlaivis gali būti konfiskuotas.
Tokią administracinę atsakomybę bei sankcijas už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus nustatė Seimas, priimdamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
Už tokį sprendimą balsavo 73 Seimo narys, nė vieno nebuvo prieš, 7 susilaikė.
Kodekse taip pat nustatyta, kad bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtintos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d.
Teroristai Donbase atlierka nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą bepiločiais orlaiviais (dronais). Tačiau 2016 metų vasario viduryje smogikų bepiločiai orlaiviai perėjo prie atakų – ir ne fronte, o užnugaryje.
Jau seniai nebe paslaptis, kad Rusijos teroristinė kariuomenė vykdo nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą Donbase, taip pat ir bepiločiais orlaiviais. Ukrainos kariškiai ne tik daugybę kartų fiksavo dronų skrydžius virš dislokuotų dalinių ir sandėlių, bet net yra ir numušę „žvalgų“.
