Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 27 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbraukė JAV lyderį Joe Bideną iš sąrašo asmenų, kuriuos sveikins su Naujaisiais metais.
„Šiuo metu abipusis priešiškumas toks didelis, kad sveikinimų tikrai nebus“, – pirmadienį naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą.
Ar sveikinimų iš Maskvos Naujųjų metų proga neturėtų tikėtis ir vadovai kitų šalių, kurias Rusija dėl sankcijų vadina nedraugiškomis ar priešiškomis, atstovas nepasakė.
V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, sausio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nėra tokio dalyko kaip „maži įsiveržimai“, reaguodamas į JAV prezidento Joe Bideno prieštaringai nuskambėjusius žodžius, kad „nedidelė“ Rusijos ataka galėtų paskatinti mažesnį atsaką.
„Norime priminti didžiosioms valstybėms, kad nėra mažų įsiveržimų ir mažų tautų. Lygiai taip pat, kaip nėra mažų aukų ir mažo sielvarto dėl artimųjų netekties”, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
J. Bidenas anksčiau pareiškė, kad „nedidelis Rusijos įsiveržimas“ gali paskatinti mažesnį NATO sąjungininkų atsaką. Baltieji rūmai vėliau sumenkino šios pastabos svarbą.
Kalbėdamas Berlyne, kur vyko JAV ir Europos sąjungininkų derybos dėl krizės, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad Maskva už įsiveržimą į Ukrainą sumokės didelę kainą.
„Mes visą laiką kalbėjome labai aiškiai, – sakė jis. – Jei bet kokios Rusijos karinės pajėgos kirs Ukrainos sieną ir įvykdys naujus agresijos aktus prieš Ukrainą, tai sulauks greito ir griežto atsako iš JAV ir mūsų sąjungininkų bei partnerių“.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo 75-ąjį gimtadienį paminėjo naujais kaltinimais rinkimų klastojimu ir kritika NATO bei G7.
Jis pirmadienį pareiškime rašė, kad JAV praeityje „tiek daug pinigų padovanojo klubui“ – turima omenyje G7 formatą – ir NATO. Jungtinės Valstijos esą daug metų šių šalių buvo „ekonomiškai išnaudojamos“.
„Tai nesąžininga Amerikos ir Amerikos mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – teigė dešinysis populistas. Tačiau jis esą per savo kadenciją tai pakeitė. D. Trumpas praeityje ne kartą kaltino NATO partneres nepakankamai lėšų skiriant gynybai ir kad jos yra išlaikomos JAV.
Buvusio prezidento pareiškimas paskelbtas NATO viršūnių susitikimo Briuselyje dieną, kuriame dalyvavo jo įpėdinis Joe Bidenas. Prieš tai J. Bidenas dalyvavo ir G7 susitikime Didžiojoje Britanijoje.
D. Trumpas savo 75-ojo gimtadienio dieną pakartojo ir savo nepagrįstus kaltinimus dėl didelio masto klastojimų per lapkričio 3 dieną vykusius prezidento rinkimus, kuriuose jis pralaimėjo J. Bidenui. Respublikonas savo pareiškime pareikalavo peržiūrėti rinkėjų balsus Pensilvanijos valstijoje.
Šiuo metu Arizonos valstijoje vyksta labai prieštaringai vertinamas rinkėjų balsų perskaičiavimas. Kritikai kaltina D. Trumpą ir jo partiją taip siekiant pakurstyti sąmokslo teoriją apie tariamą sukčiavimą per rinkimus ir dar labiau pakirsti pasitikėjimą rinkimų sistema.
D. Trumpas lapkritį pralaimėjo ir Arizonoje, ir Pensilvanijoje. Abi šios valstijos buvo labai svarbios. Buvęs prezidentas iki šiol nepripažino pralaimėjimo. 75-erių D. Trumpas ir toliau duoda toną respublikonams. Jis jau yra užsiminęs apie galimą dalyvavimą 2024 metais vyksiančiuose rinkimuose.
D. Trumpas savo gimtadienį išnaudojo ir politinių aukų rinkimui. Elektroniniuose laiškuose ir trumposiose žinutėse šalininkai buvo paraginti įsiamžinti gimtadienio atviruke ir paaukoti pinigų.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė „ieškąs“ galimų atsakomųjų priemonių, kai Baltieji rūmai susiejo Rusiją su kibernetine ataka prieš pasaulinę mėsos perdirbimo milžinę JBS.
Žurnalistų paklaustas, ar imsis veiksmų prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo susitiks Ženevoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vėliau šį mėnesį, J. Bidenas sakė: „Mes atidžiai stebime šį klausimą“.
Kibernetinė ataka reikalaujant išpirkos prieš Brazilijos bendrovės JBS antrinę įmonę JAV vėl paskatino kaltinimus Rusijai, kad ši priglobia ir dengia kibernetinius nusikaltėlius.
Paklaustas, ar V. Putinas jį išbando prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas atsakė „ne“.
Trečiadienį Federalinis tyrimų biuras išpuolį priskyrė „REvil and Sodinokibi“, kurie, pasak ekspertų, yra du tos pačios įsilaužėlių grupės, susijusios su Rusija, pavadinimai ir teigė, jog „kruopščiai dirba tam, kad grėsmę keliantys veikėjai būtų patraukti atsakomybėn“.
Baltieji rūmai teigia, kad J. Bidenas iškels JAV susirūpinimą dėl šio klausimo per aukščiausiojo lygio susitikimą birželio 16 dieną, taip pat prieš tai vyksiančiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose su sąjungininkais G7 grupėje, Europos Sąjungoje ir NATO.
„Tikimės, kad tai bus diskusijų klausimas per visą prezidento kelionę“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, su kuriais susiduria JAV ir Rusija.
Kaip skelbia Baltieji rūmai, JAV vadovas per pokalbį telefonu su V. Putinu „pareiškė susirūpinimą dėl staigaus Rusijos karinių pajėgų telkimo okupuotame Kryme ir prie Ukrainos sienų bei paragino Rusiją deeskaluoti įtampą“.
Pokalbio metu abu prezidentai aptarė įvairius regioninius ir pasaulinius klausimus.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme. Pastarosiomis savaitėmis taip pat suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose.
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį per Baltuosiuose rūmuose vykusią ceremoniją, skirtą pristatyti naujas ginklų kontrolės priemones, įvardijo su ginklais susijusį smurtą JAV „epidemija“ ir „tarptautine gėda“.
„Dėl Dievo meilės, tai yra epidemija, ir ji turi liautis“, – teigė jis, pavadindamas šaudynes „visuomenės sveikatos krize“.
„Tai – tarptautinė gėda“, – Baltųjų rūmų rožių sode Kongreso nariams ir ginklų kontrolės aktyvistams sakė demokratų prezidentas, kurio pašonėje stovėjo viceprezidentė Kamala Harris ir generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.
„Pakaks maldų, – teigė J. Bidenas. – Laikas imtis veiksmų.“
Kongresui nepavykus susitarti dėl naujų plataus masto priemonių, kaip griežtesnių ginklų pirkėjų patikrų, J. Bidenas paskelbė apie šešias priemones, kurios, pasak jo, padės sušvelninti krizę.
Be gana kuklių priemonių suvaldyti politiškai itin jautrią problemą, J. Bidenas per rožių sode pasakytą kalbą taip pat paskelbė apie ginklų kontrolės šalininko ir buvusio teisėsaugos pareigūno Davido Chipmano kandidatūrą tapti Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų kontrolės biuro (ATF) vadovu.
Į šešias J. Bideno pristatytas priemones įskaitoma taisyklė, „skirta užkirsti kelią plisti ginklams vaiduokliams“ – taip vadinami ginklai, kuriuos galima sukonstruoti namų sąlygomis. Baltųjų rūmų teigimu, šie savadarbiai ginklai kelia itin daug nerimo, nes jie neturi serijinių numerių ir jų neįmanoma atsekti, po to kai šie panaudojami vykdant nusikaltimą.
Į kitas priemones, be kita ko, įskaitoma didesnė parama agentūroms, kurios yra įsitraukusios į kovą su smurtu bendruomenėse, ir sprendimas užsakyti pirmą išsamią ataskaitą apie šaunamųjų ginklų prekybą JAV nuo 2000 m.
Amerikoje per šaudynes kasmet žūsta beveik 40 tūkst. žmonių.
Nors tokios masinės šaudynės, kaip pastarosios Kolorade, Džordžijoje ir Kalifornijoje, pritraukia daugiausiai dėmesio, daugiau kaip pusę metinio aukų skaičiaus sudaro savižudybės.
Teksasas žiemą. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas, lydimas kelių aukšto rango respublikonų ir demokratų politikų, penktadienį lankėsi Teksaso valstijoje, kuri praeitą savaitę išgyveno žiemos audrą, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kai krizė smogia mūsų valstijoms, kenčia ne respublikonai ar demokratai – kenčia mūsų tautiečiai amerikiečiai, – J. Bidenas sakė vizito Hiustone metu. – Po audros meldžiuosi už jus. Būsime ištikimi partneriai ir padėsime jums apmokėti už audros ir pandemijos sukeltus padarinius.“
Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Teksaso valstija nepasiruošusi kelias dienas trunkantiems šalčiams, kurie nusinešė 50 gyvybių, o milijonai liko be elektros ar geriamo vandens.
Teksaso nepriklausoma elektros tinklų sistema susidūrė su gedimais. Ji aptarnauja didžiausius valstijos miestus ir nėra prijungta prie kitų didžiųjų JAV elektros tinklų.
JAV prezidentas Joe Bidenas su žmona. EPA – ELTA nuotr.
Hiustono meras demokratas Sylvesteris Turneris sakė, kad dėl šaltų orų trūko vamzdžiai ir gyventojų namus apgadino juos užliejęs vanduo.
Maždaug milijonas teksasiečių šią savaitę vis dar neturėjo geriamo vandens, o 57 000 jų gyvena Hiustono mieste. Kai kurie taip pat susiduria su problemomis įsigyjant maistą, nes žiemos audra sutrikdė tiekimo grandines.
Praeitą savaitę J. Bidenas pasirašė deklaraciją dėl stichinės nelaimės, nurodydamas suteikti federalinę paramą Teksasui.
Vasario mėnesį Teksaso universiteto ir „Texas Tribune“ atlikta apklausa atskleidė, kad 45 proc. registruotų rinkėjų J. Bideną vertina teigiamai, o 44 proc. – neigiamai.
Jam pritarė 89 proc. demokratų rėmėjų, o nepritarė 80 proc. respublikonų rėmėjų.
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Po pirmojo mėginimo tapti prezidentu praėjus 34 metams, Joe Bidenas trečiadienį bus prisaikdintas kaip 46-asis JAV prezidentas. Taip jis užbaigs audringiausią prezidentavimo kadenciją moderniojoje JAV istorijoje ir imsis naujos pandemijos valdymo bei tautos vienijimo krypties.
Prieš ketverius metus Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus įžengė kaip drąsus, politikos elitui nepriklausantis milijardierius, dabar jį pakeis kitokia administracija, kurios atsidavimas tarnybai, geras Vašingtono išmanymas ir asmeniniai randai neabejotinai duos naują toną.
78-erių buvęs JAV viceprezidentas ir ilgametis senatorius J. Bidenas bus prisaikdintas vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku) prie JAV Kapitolijaus, toje pačioje vietoje, kur prieš dvi savaites D. Trumpo rėmėjai per šturmą susirėmė su policija.
Nors valdžia bus perduota tokiu pačiu principu kaip ir pastaruosius du šimtmečius, ceremonija vis dėlto smarkiai skirsis nuo ankstesnių.
Dabartinis Vašingtono vaizdas panašėja į karo stovyklą – tam, kad nebūtų organizuojama panašių išpuolių, kaip prieš dvi savaites, miesto centre dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Dėl koronaviruso pandemijos šalyje ceremonijoje nedalyvaus plačioji visuomenė, paprastai sausakimša Nacionalinė alėja inauguracijos dieną – beveik tuščia. Joje susmaigstyta maždaug 200 tūkst. vėliavėlių, kurios simbolizuoja inauguracijoje nedalyvausiančią minią.
Viešumoje visą savaitę nesirodęs D. Trumpas antradienį paskelbė iš anksto įrašytą atsisveikinimo vaizdo įrašą. Pirmą kartą jis paragino Amerikos gyventojus melstis dėl išrinktojo prezidento sėkmės.
Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas taip pat pažadėjo darbo imtis iš karto po inauguracijos. „Siekdami tvarkytis su mus, kaip tautą, ištikusia krize, negalime švaistyti nė sekundės, – antradienio vakarą tviterio paskyroje rašė J. Bidenas. – Todėl rytoj po prisaikdinimo iš karto imsiuos darbo.“
Išrinktojo prezidento inauguracinė kalba truks 20–30 min., skelbia su pasirengimu susijęs šaltinis. J. Bidenas „kreipsis į visus Amerikos gyventojus ir kvies visus piliečius įveikti visiems iškilusius iššūkius“.
J. Bidenas du aukšto rango senatorius – demokratą Chucką Schumerį ir respublikoną Mitchą McConnellą – bei kitus Kongreso lyderius pakvietė trečiadienį kartu su juo dalyvauti mišiose prieš inauguraciją.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdiname iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą. Po to publikuosime J.Šveco interviu iš gordonua.com.
Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
XXX
ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021
Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com
Tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kasdien vis labiau primena tai, kas vyko Vokietijoje lygiai prieš 88 metus, 1932–1933 m. O vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“, vykęs 2021 m. sausio 6 d., vis labiau įgyja 1933 m. vasario 27 d. Vokietijos Reichstago padegimui būdingų bruožų.
Prieš aiškinantis „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimus padarinius, reikia atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.
Klausimas. Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. lapkričio 3 d.?
Atsakymas. Nežinoma.
Jeigu lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų skaičiuojami pagal principą „vienas žmogus – vienas balsas“, tai laimėtojas greičiausiai būtų Joe Bidenas. Kadangi JAV rinkimų rezultatai skaičiuojami pagal atskirose valstijose išrinktų Rinkikų kolegijos delegatų balsų skaičių, o kai kuriose valstijose rinkimų rezultatai sukėlė ginčų, tai kiekvieno kandidato rinkikų skaičius šiuo metu nežinomas.
Klausimas. Kiek amerikiečių nepripažįsta, kad įvykę rinkimai buvo sąžiningi?
Atsakymas. Maždaug 40 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, tarp jų – 72 proc. respublikonų. Toks skaičius piliečių, manančių, kad įvykęs balsavimas buvo nesąžiningas, kai kandidatų rezultatai buvo artimi oficialiems ir visuomenėje įkaito politinės aitros, žinoma yra pakankamas, kad būtų imtasi įstatymo numatytų ir nenumatytų priemonių likviduoti bet kokį pagrindą abejoti rinkimų sistema.
Išsaugoti JAV piliečių pasitikėjimą šalies rinkimų, teisine, politine sistemomis yra nepalyginti svarbesnis klausimas, nei nustatyti, kas konkrečiai laimėjo 2020 metų prezidento rinkimus.
Klausimas. Ar teisinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas. Ne.
Principinę konstitucinę klaidą padarė JAV Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs iš esmės nagrinėti klausimą dėl kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo, nes pagal jų balsavimo rezultatus J. Bidenas nugalėjo Donaldą Trumpą. Jeigu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų šį klausimą iš esmės ir tuo pasiremdamas priimtų sprendimą įteisinti pasikeitusias taisykles ir, vadinasi, įteisintų J. Bideno pergalę ginčytinose valstijose, tai rinkimų kokybės patikros teisiniai ištekliai būtų pasibaigę. Kadangi šių išteklių neprireikė, tai JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir gerokai sustiprintos. Jas dar labiau padidino daugelio demokratų pareiškimai, kad ateityje nebus balsuojama paštu.
Klausimas. Ar politinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas. Ne.
Principinę politinę klaidą padarė JAV Kongresas, atsisakęs lygiateisiškumo pagrindais su vienodu Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų dalyvavimu kurti komisiją, kuri patikrintų ginčytinų valstijų balsavimo kokybę. Jeigu Kongresas būtų įsteigęs tokią komisiją, kuri iš esmės išnagrinėtų šį klausimą ir tuo pasiremdama priimtų sprendimą dėl ginčytinų valstijų rezultatų pagrįstumo, tai Kongreso rinkimų kokybės patikros politiniai ištekliai būtų išsemti. Susidarė įspūdis, kad Demokratų partijai gerokai svarbiau bet kokia kaina pasiekti pergalę.
Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos negali įveikti visuomenės iššūkių?
Atsakymas. Teisė pateikti peticiją, organizuoti demonstraciją, surengti protestą. Būtent šia teise pasinaudojo JAV piliečiai per 2021 m. sausio 6 d. vykusias manifestacijas, kai jose Vašingtone dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.
Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos atsisako priimti visuomenės iššūkius?
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
Atsakymas. Taisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniškame JAV nepriklausomybės deklaracijos tekste: „…visa praeities patirtis patvirtina, kad žmonės linkę kentėti nuodėmes tol, kol jas galima kentėti, nei naudoti savo teisę panaikinti vyriausybės formas, kurios tapo jiems įprastos. Tačiau kai daugybė piktnaudžiavimo ir prievartos, siekiančių to paties tikslo, rodo klastingą kėslą priversti žmones susitaikyti su neribotu despotiškumu, nuversti tokią vyriausybę ir sukurti naujas ateities saugumo garantijas yra žmonių teisė ir pareiga“.
Sausio 6 d. įvykiuose JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net ir nebandė ja pasinaudoti. Paplitę tvirtinimai, neva sausio 6 d. JAV rengiamas valstybinis perversmas, neatitinka realybės.
Klausimas. Ar prezidentas D. Trumpas kvietė – arba savo kalboje prie Baltųjų rūmų, arba kitu metu – „šturmuoti Kapitolijų“, „užimti Kongresą“ arba imtis kitų prievartos veiksmų?
Atsakymas. Ne.
Panašūs tvirtinimai, kuriuos skleidžia D. Trumpo oponentai, neatitinka realybės.
Klausimas. Ar turi piliečiai teisę organizuoti demonstracijas šalia nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Klausimas. Ar turi piliečiai teisę įeiti į nacionalinio parlamento pastatą (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Iki 2021 m. sausio 6 d. tokio klausimo iš principo nekilo. Kaip ir Amerikos, taip ir užsienio piliečiai reguliariai lankėsi Kapitolijuje ir kitose JAV Kongreso patalpose beveik be apribojimų (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai, – net nepateikdami asmens tapatybės dokumento).
Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė vidines Kapitolijaus taisykles dėl lankymosi patalpose, kuriose yra JAV Kongresas?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė JAV konstituciją?
Atsakymas. Be abejonės, ne.
Klausimas. Ar kitose šalyse esama analogiškų parlamento rūmų užėmimo (įsibrovimo į parlamento pastatą) atvejų asmenimis, protestavusiais prieš oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus?
Atsakymas. Taip.
Pastaruosius du dešimtmečius asmenys, prieštaravę dėl oficialių prezidento arba parlamento rinkimų rezultatų, buvo užėmę kelis parlamentų pastatus (buvo įsibrovę į tokius pastatus):
Jugoslavija, 2020 m. spalio 5 d. – Buldozerių revoliucija;
Sakartvelas (Gruzija), 2003 m. lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;
Kirgizija, 2005 m. kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;
Moldova, 2009 m. balandžio 7 d. – Vynuogių revoliucija;
Kirgizija, 2010 m. balandžio 6 d. – Melionų revoliucija;
Moldova, 2016 m. sausio 20 d. – Chrizantemų revoliucija.
Daugeliu šių atvejų po tokių įsiveržimų šių šalių valdžia (rinkimų komisijos, aukščiausieji (konstituciniai) teismai, parlamentai, prezidentai) arba „tikslinosi“, kokie pirminiai rinkimų rezultatai, arba paskirdavo naujus rinkimus, arba skirdavo naują antro rinkimų turo balsavimą, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. Ukrainoje, Oranžinės revoliucijos metu. Šių atvejų atžvilgiu šiuo metu egzistuoja konsensusas, kad paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai šiais atvejais buvo sufalsifikuoti. Nė vienas iš šių parlamentų užėmimo atvejų nebuvo pripažintas ir nepripažįstamas kriminaliniu aktu arba valstybinio perversmo požymiu (aktu).
Klausimas. Ar yra atvejų, kad kitų šalių veikianti valdžia atsisakytų atlikti ginčytinų balsavimo rezultatų falsifikacijos (iškraipymo) tyrimus nepaisydama masinių piliečių protestų?
Atsakymas. Taip.
Štai keli tokie atvejai:
Baltarusija – 2006, 2010, 2015 m., 2020 m. rugpjūtis – 2021 m. sausis.
Iranas – 2009 m. birželis.
Azerbaidžanas – 2011 m.
Rusija – 2011–2012 m.
Venesuela – 2018–2019 m.
Kazachstanas – 2019 m. birželis.
Visose šiose šalyse valdžia priklauso autoritarinėms diktatūroms, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti valstybinę valdžia savo rankose nepaisant faktinių piliečių balsavimo rezultatų.
Dabar prie šio sąrašo šalių, kurių vadovybės atsisako tirti ginčytinus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį prisijungė ir JAV.
14. klausimas. Ar sausio 6 d. Vašingtone manifestantai buvo ginkluoti, kovodami su policija (savo oponentais)?
Atsakymas. Ne.
Vašingtono policijos tarnautojų pranešimai nedviprasmiai – neužregistruota nė vieno atvejo, kad manifestantai naudotų šaunamuosius arba šaltuosius ginklus susiremdami su savo oponentais (policija).
15. klausimas. Ar policija naudojo ginklus susiremdama su manifestantais?
Atsakymas. Taip.
Dėl šaudymo prisitaikius Kapitolijaus apsaugos darbuotojas mirtinai sužeidė Ashli Babbitt, 35 metų JAV karinių oro pajėgų veteranę. Iš viso žuvo 4 manifestantai ir vienas policininkas (nuo smūgio gesintuvu).
16. klausimas. Ar galima lyginti sausio 6 d. Vašingtono manifestacijos prievartos mastą su 2020 m. vasarą–rudenį „Black Lives Matter“ (BLM) ir „Antifos“ narių organizuotų žudynių prievartos mastu?
Atsakymas. Be abejonės, ne.
Žmogžudysčių, puolimų sunkinančiomis aplinkybėmis ir puolimų naudojant šaunamuosius ginklus pradedant 2020 m. gegužės pabaiga (BLM ir „Antifos“ žudynių pradžia) skaičius gerokai išaugo palyginti su atitinkamais praeitų metų laikotarpiais.
Žmogžudysčių skaičius, palyginti su 2019 metų vasara ir rudeniu, padidėjo: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. 21-ame JAV mieste, pateikusiam 2020 m. vasaros ir rudens žmogžudysčių duomenis, buvo įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tokiu pat laikotarpiu 2019 m.
17. klausimas. Ar pasitvirtino stebėtojų, po 2016 m. prezidento rinkimų prognozavusių, kad išrinktas prezidentas D. Trumpas sunaikins svarbiausias JAV politines ir teisines institucijas, prognozės?
Atsakymas. Ne, jos subliūško.
Prezidento kadencijos metu D. Trumpas veikė arba neviršydamas savo konstitucinių įgaliojimų, arba – tais atvejais, kai jis, teisinės sistemos arba JAV Kongreso nuomone, peržengdavo jų ribas, teismai ir JAV Kongresas priimdavo sprendimus, blokuojančius tokius D. Trumpo sprendimus.
18. klausimas. Ar pastaruoju metu buvo naikinamos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Per pastaruosius mėnesius nustojo galioti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa žodžio laisvės srityje. Pastaruosius mėnesius sporadiškai, o nuo sausio 6 d. – nuolat socialinių tinklų tviterio, feisbuko, instagramo vadovybė cenzūruoja paskyras, pridėdama prie užblokuotų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų ir prezidento D. Trumpo paskyras.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį įdiegus balsavimą paštu padaryta nepataisoma žala JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, dėl kurios anksčiau nekildavo jokių rimtų abejonių.
2021 m. sausį nustojo galioti pirmoji JAV konstitucijos pataisa dėl susirinkimų laisvės – Vašingtono merės Murielės Bowser (Demokratų partijos atstovės) sprendimu mieste 15 parų įvesta komendanto valanda, Kapitolijaus rajonas aptvertas betono blokais, vos ne kiekvienoje miesto sankryžoje patruliuoja policininkai.
Pastaruosius mėnesius įsibėgėjo beprecedentė kampanija dėl antros JAV Konstitucijos pataisos – teisės nešioti ginklą – panaikinimo.
19. klausimas. Kas šiandien griauna svarbiausias politines ir teisines JAV institucijas?
Atsakymas. JAV demokratų vadovybė, siekianti įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą.
20. klausimas. Kam JAV Demokratų partijai būtina įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą?
Atsakymas. Kad būtų įgyvendintos ne vieną kartą J. Bideno, Kamalos Harris, BLM paskelbtos radikaliojo socializmo, juodojo rasizmo, žaliojo totalitarizmo programos.
O dabar keli žodžiai apie sausio 6 d. specialiąją operaciją „Spąstai“
Spąstų parengimas
Sausio 4 d. Vašingtono merė Murielė Bowser pareiškė, kad miestui patruliuoti dėl tikėtinų manifestacijų sausio 4–6 d. ji pasitelkia Nacionalinę gvardiją. Kartu buvo paskelbta, kad iš 340 pasitelktų darbuotojų gatvėse patruliuos tik 115 žmonių, beje nė vieno iš jų – manifestacijų vykdymo vietose Nacionalinės alėjos teritorijoje ir Kapitolijaus rajone. Palyginkite: beveik pirmomis BML žudynių dienomis 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo nusiųsta 1 900 JAV Nacionalinės gvardijos karių, kurių skaičius vėliau dar padidintas. Šie pareiškimai iš karto pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai kuria išskirtinio teisėsaugos pajėgų silpnumo įspūdį ir jų visiško nebuvimo ten, kur tikėtasi daugybės žmonių susibūrimo.
Gandai
Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus, kad kraujo praliejimas neišvengiamas ir kad jis būtinai įvyks kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė iš karto keli žmonės, kurie reguliariai kontaktuoja su demokratais. Tai atrodė ganėtinai keistai anksčiau vykusių panašių įvykių fone. Tuomet susidūrimai – jeigu jų ir būdavo, jie įvykdavo netikėtai, kai iš anksto, juolab prieš parą, niekas nežinojo ir juo labiau neįspėjo nei apie galimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Sausio 6 dieną Vašingtono protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Manifestantai užėmė didžiąją miesto centro dalį. Beveik visur eitynės ir mitingai vyko be prievartos. Jie buvo taikūs net tuomet, kai mažos BLM grupuotės demonstratyviai ir specialiai bandė provokuoti juos daug kartų skaičiumi lenkiančius protestų dalyvius, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos aveniu, ko tiesioginiu liudininku tapo ir šių eilučių autorius.
Provokavimas
Trys BLMistai provokuojamai mosikavo savo vėliava (už jos nuplėšimą nuo afrikietiškos bažnyčios prieš tai buvo areštuotas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukdami įžeidinėjo pro juos praeinančius dešimtis tūkstančių protestuojančiųjų. Šie susivaldydami jiems atsakydavo „Prisijunkite prie mūsų!“ ir griežtai kartojo savo kolegoms: „Tik be prievartos! Nelieskite jų! Jie tik ir trokšta muštynių!“
Spąstai
Vienintelė vieta, kur buvo panaudota prievarta, – tai užpakalinė (manifestacijos su milijonu dalyvių atžvilgiu), t. y. rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios priartėjo keliasdešimt gerai ekipiruotų ir ryžtingai nusiteikusių asmenų. Kongreso policija jiems nepasipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą, nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio jų nebuvo jokios apsaugos. Todėl šie aktyvūs kariai turėjo galimybę išlaužti kelias spynas, sudaužyti stiklus ir be kliūčių patekti į pastatą, kuriame jų judėjimui iš pradžių niekas nepasipriešino.
Kas vyko toliau, visiems gerai žinoma.
Spąstai suveikė.
2021 m. sausio 6 d. „Kapitolijaus šturmas“ primena: pagal pritaikytą metodą – vadinamąjį 2010 m. gruodžio 19 d. „Vyriausybės rūmų šturmą“, specialiųjų tarnybų provokaciją, kurią panaudojo Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos opozicijai sutriuškinti, o pagal realų sumanymą – 1933 m. vasario 27 d. „Reichstago padegimą“, kurį panaudojo Hitleris, kad įvestų Vokietijoje nacistinę diktatūrą.
„Echo Moskvy“; ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021
Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ketina išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos dieną palikti Baltuosius rūmus sraigtasparniu, o paskui lėktuvu „Air Force One“ išskristi į Floridą, jis praleis visus oficialius renginius šalies sostinėje.
Tai sekmadienį pranešė portalas „Axios“.
Pasak portalo šaltinių, D. Trumpas nepasveikins J. Bideno Baltuosiuose rūmuose, nedalyvaus inauguracijoje, bet pasakys kalbą dideliame savo šalininkų mitinge Floridoje, kur paskelbs, kad dalyvaus 2024 metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Anot leidinio, D. Trumpas, praeityje – „televizijos žvaigždė“, sąmoningai ketina sudaryti situaciją, kai televizijos žiūrovų dėmesys turės blaškytis tarp naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonijos Vašingtone, kuri vyks laikantis saugaus atstumo, ir jo paties kalbos didžiulei miniai Floridoje.
Baltieji rūmai tokios informacijos apie D. Trumpo planus oficialiai nepatvirtina.
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei. Tačiau antros kadencijos siekiantis respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Tiesa, jis vis dėlto sutiko pradėti valdžios perdavimo procedūrą.
Naujojo JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 d.
Joe Bidenas žadėjo „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas savo pergalės kalboje žadėjo suvienyti šalį. Kalbėdamas Vilmingtone Delavero valstijoje, jis savo pergalę pavadino „aiškia“ ir „įtikinama“. Jis žadėjo būti prezidentas, kuris „vienija, o ne skaldo“.
D. Bidenas paragino Donldo Trumpo šalininkus suteikti jam šansą. Jis pasiūlė kartu dirbti dėl geresnės šalies. Jis išrinktas kaip demokratas, tačiau jis „sunkiai dirbs ir dėl visų, kurie manęs nerinko“, žadėjo J. Bidenas. Jis teigė suprantąs D. Trumpo šalininkų nusivylimą. Jam esą ir pačiam ne kartą yra tekę pralaimėti. Tačiau dabar tikslas yra liautis šiurkščiai kalbėjus. „Sumažinkime temperatūrą“, – sakė jis.
Pasak J. Bideno, atėjo metas „pagydyti“ šalį, „juodinimo era“ turi baigtis. Jam esą nėra demokratiškų ir respublikoniškų valstijų. Yra tik Jungtinės valstijos, pabrėžė jis.
Po kelias dienas trukusio balsų skaičiavimo JAV žiniasklaida paskelbė, kad J. Bidenas yra antradienį vykusių prezidento rinkimų nugalėtojas.
„Turime liautis į savo priešininkus žiūrėti kaip į priešus, – reikalavo J. Bidenas. – Jie nėra mūsų priešai, jie yra amerikiečiai“. Išrinktasis prezidentas pabrėžė istorinę išrinktosios viceprezidentės Kamalos Harris svarbą. Senatorė yra pirmoji moteris šiame poste. K. Harris kalbėjo prieš J. Bideną ir dėkojo visoms pradininkėms, dėl kurių jos pergalė tapo įmanoma. „Aš nebūsiu paskutinė, – sakė ji. – Kiekviena maža mergaitė, kuri žiūri šią naktį, mato, kad tai yra galimybių šalis“.
Be pasiųstos pagrindinės susitaikymo žinios J. Bidenas paskelbė, kad pirmadienį sudarys ekspertų grupę kovoje su koronaviruso pandemija. J. Bidenas sausio 20-ąją bus inauguruotas 46-uoju JAV prezidentu. Tada jis pradės įgyvendinti savo planus.
