Bistrampolio aereodrome. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.

Įprastai Panevėžio pašonėje esantis Bistrampolio dvaras gegužės mėnesį alsuodavo šventinėmis nuotaikomis – kasmet tuo pačiu metu istoriniame dvare vyksta tradicija tapęs festivalis. Ir nors šįmet visuotinis karantinas kiek pakoregavo planus, laužyti tradicijų organizatoriai neketina – kviečia XVIII festivalį sutikti kino bei muzikos švente dvaro aerodrome, po atviru dangumi.
 
Jau gegužės 8-10 dienomis dvaro aerodromas taps kino bei muzikos sale po atviru dangumi, sako organizatoriai. Per savaitgalį bus parodyta net 13 kino filmų, kasdien lankytojams skambės ir projekto „Lietuvos balsas“ laureato Lauryno Sičiūno atliekamos lietuviškos dainos.
 
Dvaro valdytojas, kunigas Rimantas Gudelis pasakoja, kad vieną kino seansą mobiliame, ant sunkvežimio įmontuotame ekrane, galės stebėti apie 60-80 automobilių. Iš viso aerodrome vienu metu gali tilpti arti keturių šimtų mašinų. Norintiems mėgautis kokybišku garsu lankytojams prireiks tik susireguliuoti radijo bangas, o muzikinių pasirodymų metu akis nukreipti į skrydžių valdymo balkoną.
 
Šių metų festivalį lydi romėnų filosofo Cicerono žodžiai: „Historia est magistra vitae“ (liet. Istorija yra gyvenimo mokytoja). Todėl didžiausias dėmesys bus skirtas istoriniams filmams, sakoma Bistrampolio dvaro pranešime.
 
Jau kurį laiką Bistrampolio dvaras bendradarbiauja su žymiu lenkų režisieriumi, dvaro statytojo Karolio Bistramo provaikaičiu Tadeušu Bistramu, sukūrusiu ne vieną istorinį filmą. Festivalio metu bus parodyti du šio režisieriaus ir Bistrampolio dvaro bendros kūrybos filmai.
 
Pirmasis, 2016 metais sukurtas dokumentinis filmas „Lietuviški „Tvano“ keliai“, menantis 1655 metų įvykius, kada Lietuva buvo okupuota švedų ir rusų, o mūsų krašto Laudos bajorai sukilo, vedė pirmuosius būrius, kurie ir pradėjo LDK išvadavimą. Šis filmas sukurtas pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus romaną „Tvanas“. Būtent Bistrampolio dvare H. Senkevičius rašė šį vieną iš garsiausių savo kūrinių.
Bistrampolio dvaras. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
 
Pastarasis filmas iki šiol dar nebuvo pasiekęs plačiosios auditorijos, tad festivalio lankytojams bus suteikta išskirtinė proga jį pamatyti drive-in seansų metu.
 
Antrasis režisieriaus darbas – praėjusiais metais sukurtas dokumentinis filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Jame pasakojama apie du nestandartinius dvasininkus – Antaną Mackevičių ir Tėvą Stanislovą, – kurie įėjo tiek į lietuvių, tiek į lenkų istorijos puslapius.
 
Neatsitiktinai vienu iš festivalio filmų pasirinktas ir skausmingą lietuvių istoriją menantis ,,Tarp pilkų debesų“. Kunigas R. Gudelis jau šešerius metus kartu su bendraminčiais tvarko lietuvių tremtinių kapus Sibire: Irkutsko, Novosibirsko, Buriatijos srityse.
 
Kol didžioji dalis kultūros įstaigų ar turistinių objektų karantino metu išgyvena tikrą stagnaciją, Bistrampolio dvaras išlieka veiksnus – rengia drive-in ir fly-in mišias, jas transliuoja socialinėje erdvėje.
 
Kunigas sako žinojęs, jog didžioji dalis jo parapijiečių, nors ir yra vyresnio amžiaus, naudojasi kompiuteriu, socialiniais tinklais, todėl netrukus mišias jis ėmęs transliuoti socialinėje erdvėje.
Bistrampolis. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
 
„Buriatijos lietuviai rašo, jog dėl karantino taip pat negali lankytis bažnyčioje, todėl Bistrampolio aerodrome laikomos mišios – vienintelės, kurias jie stebės vietos laiku“, – sako kunigas.
 
Palaikymo žinučių R. Gudelis teigia sulaukiantis ir iš Čikagos, Market Parko parapijos – vietos lietuviai taip pat jungiasi bendrai, kunigo virtualiai laikomai maldai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.02; 18:00

Scena iš dokumentinio filmo apie 1863 metų sukilimą
Šeštadienį Bistrampolyje pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie 1863 metų sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių.
 
Filmą sukūrė Lenkijos dvarininkų palikuonis režisierius Tadeuszas Bistramas, jam talkino  Bistrampolio dvaro komanda, lietuvių ir lenkų aktoriai bei aplinkinių miestelių parapijiečiai.
 
Filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ fiksuoja A. Mackevičiaus gyvenimo įvykius – nuo išėjimo į sukilimą iš Palėvėnės bažnyčios, pritraukus kelis šimtus sukilėlių, iki mirties bausmės įvykdymo Kaune.
 
„Apie šį kunigą sužinome ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos istorijos vadovėlių, Varšuvoje jo vardu yra pavadinta gatvė. Lietuvoje jis buvo sukilimo simbolis: pats vadovavo savo suburtam kelių šimtų sukilėlių būriui, o kai jį vedė pakarti, visas Kaunas išėjo atiduoti jam pagarbos. Tam tikra prasme ir dabar, sukurdami šį filmą, atiduodame jam pagarbą. Dalyvaudami kūrybos procese – taip pat“, – sakė Bistrampolio dvaro vadovas kun. Rimantas Gudelis.
 
Filme Antaną Mackevičių vaidina Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Giedrius Arlauskas, jau ragavęs vaidybos panašios tematikos, bet kito žanro filme „Disidentai. Laisvės kaina“.
 
„Tikrai nežinojau tiek daug apie šį sukilimo vadą, prieš pradėdamas vaidinti. Mane nustebino, kad jis gal 15 metų ruošė ir skatino gyventojus sukilti, ir tik pajutęs, kad žmonės jau morališkai pasiruošę, ėmėsi rinkti būrį. Jis turėjo būti ypač drąsus: buvo akivaizdu, kad žmonių kiekiu caro valdžios nugalėti neįmanoma ir kad sukilimo baigtis – aiški“, – sakė aktorius, režisieriaus atsirinktas kaip išoriškai panašiausias į filmo herojų.
 
1863-iųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“.
 
Antroji filmo „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ premjera – sekmadienį Palėvėnės bažnyčioje.
 
Planuojama, kad ateityje filmą bus galima pamatyti per LRT televiziją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.05; 01:00