Azerbaidžano sostinė Baku
Baku, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė norintis, kad etniniai armėnai liktų Karabache, ten Baku surengtam puolimui sužlugdžius atsiskyrusio regiono puoselėtas nepriklausomybės ambicijas.
„Raginame armėnus gyventojus nepalikti savo namų ir tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“, – teigė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, kurios pastabos buvo paskelbtos po to, kai vos per kelias dienas į Armėniją persikėlė daugiau kaip pusė anklavo populiacijos.
Jerevano duomenimis, nuo sekmadienio, kai Azerbaidžanas atšaukė devynis mėnesius trukusią blokadą, į Armėniją atvyko 70 tūkst. iš 120 tūkst. Karabacho gyventojų.
Regiono separatistai ketvirtadienį sutiko išformuoti savo vyriausybę ir pranešė, kad nuo kitų metų pradžios nepripažinta Karabacho respublika nustos egzistuoti. Azerbaidžano sostinė Baku naktį
Baku pranešimas taip pat buvo paskelbtas po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną regione vykdant „etninio valymo“ kampaniją. „Nikolas Pašinianas puikiai žino, kad armėnai gyventojai palieka Karabachą savo noru, – tvirtino užsienio reikalų ministerija. – Tai yra jų asmeninis sprendimas, kuris neturi nieko bendra su priverstine migracija.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija praėjusią savaitę pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tam pasipriešino vienintelė iš Aljanso narių – Turkija. Vyriausybė Ankaroje abi šalis kaltina tariama parama uždraustai kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir kurdų grupuotei YPG Sirijoje. Trečiadienį Ankaroje laukiama delegacijų iš Švedijos ir Suomijos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo nariai linkę pritarti visų įmanomų prekybos kelių uždarymui su Rusija ir Baltarusija, įskaitant tranzitą per Lietuvą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad iš principo palaikytų prekybos blokadą, jeigu tai yra įmanoma, užtikrinant Lietuvos gyvybinius poreikius.
Pasak politiko, ekspertai seniai yra sakę įmonėms, kad darbas šiose rinkose yra pelningas, bet rizikingas, ir riziką turi prisiimti verslas, kuris ėmėsi prekybos ryšių su šiais kraštais.
„Kokios nors įmonės ekonominiai interesai, tiesą sakant, neturėtų čia mūsų graudinti. Mes turime galvoti apie kitus dalykus. Mačiau visokių krizių, pavyzdžiui, 2000-aisiais, 2009-aisiais, verslas labai greitai persiorientuoja. Jis padejuoja, dūsauja, bet tikrai randa kitur prekiauti tomis pačiomis prekėmis“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Liberalas pridūrė, kad sudėtinga situacija dėl prekybos blokados gali kilti „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, nes šioms įmonėms greitai persiorientuoti nebus daug šansų.
„Geležinkeliams dėl uždaryto eismo per Baltarusiją ir Rusiją bus sunku, bet uostas gali laipsniškai atrasti kitų krovinių. O kokia uždaroji akcinė bendrovė, su visa pagarba lietuviškam verslui, laipsniškai persiorientuos ir bus nepriklausoma nuo tų rizikingų rinkų. Dabar patiriamus ar būsimus nuostolius jie turėjo įsivertinti”, – tvirtino parlamentaras. Kelio nebėra. Slaptai.lt foto
Liberalui pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, Lietuva turėtų žengti žingsnius prekybos blokados link, nes tai yra reikalinga Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje kontekste.
„Lenkijos premjeras labai gerai pasakė praeitą savaitę, kad jie pradeda savo ekonomikos derusifikaciją. Manau, kad tai išmintingi žingsniai ir tą reikia galvoti Lietuvoje. Dėl Baltarusijos taip pat pritarčiau, kad reikėtų svarstyti apskritai apie tai, ar su tomis valstybėmis galime kažkokius krovinių ir prekybos santykius turėti“, – sakė S. Skvernelis.
Išskirtinė situacija dėl tranzito į Kaliningrado sritį
Parlamentarai pabrėžia, kad prekybos blokada yra reikalinga, tačiau reikia nepamiršti įsipareigojimų, turimų dėl Kaliningrado srities.
Seimo narys S. Skvernelis tikino, kad reiktų riboti visus įmanomus ryšius su Rusija ir Baltarusija, bet nutraukti tranzitą per Lietuvą nebus paprasta dėl esamų įsipareigojimų tranzitui į Kaliningrado sritį.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes turime tam tikrą specifiką, nepamirškime. Yra ribojimai ir su jais taip paprastai nebus. Yra Karaliaučiaus sritis, yra tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą, dėl to tai yra išskirtinė situacija“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas. Anot jo, Lietuva nėra Rusija ir blokuoti Kaliningrado taip, kaip Rusijos kariuomenė blokavo Mariupolį, negalima. Taip pat, pasak jo, yra tarptautinės sutarys, Europos Sąjungos (ES) susitarimai dėl tranzito į Kaliningradą ir tai turės būti užtikrinta.
„Mes gi nesiekiame, kad Kaliningrado žmonės mirtų badu. Tačiau ne Lietuva turi tiekti savo prekes į Kaliningradą, o Rusija, pasinaudodama tranzitu per Lietuvos teritoriją. Tokia galimybė turi būti išsaugota tol, kol Europos Sąjunga nenusprendė kitaip. Čia sprendžia ne Lietuva, o ES“, – pabrėžė Seimo narys.
ELTA primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kaliningrado simbolis – tankas
Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau, pareiškė jis šeštadienį lankydamasis Liubičove netoli Varšuvos, praneša agentūra PAP.
Tai turėtų apimti draudimą Rusijos laivams su rusiškomis prekėmis įplaukti į Europos jūrų uostus ir draudimą gabenti prekes sausuma, sakė M. Morawieckis.
Ukrainos infrastruktūros ministras Volodimiras Omelianas pranešė, kad Rusija blokuoja laivų įplaukimą ir išplaukimą į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus Mariupolį ir Berdianską. Apie tai jis paskelbė ministerijos facebuko paskyroje.
Ministro teigimu, Kerčės sąsiauriu laivyba vykdoma tik į Rusijai priklausančius uostus. Šiuo metu prie sąsiaurio įplaukimo į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus laukia 18 laivų: 4 – į Berdianską, 14 – į Mariupolį. Taip pat išplaukimo iš Azovo jūros laukia 3 laivai iš Berdiansko ir 6 iš Mariupolio bei dar 8 laivai laukia prisišvartavę uostuose.
Rusijai užblokavus laivų judėjimą iš ir į Ukrainos uostus per Kerčės sąsiaurį, iš viso sustabdytas 35 laivų, turėjusių pasiekti Ukrainos uostus ar iš jų išplaukti, judėjimas.
