G. Nausėda kreipėsi į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus, JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina NATO šalis bei partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui.
 
Pasak Prezidentūros pranešimo, šalies vadovas kalboje „Bukarešto devynetuko“ viršūnių susitikimo dalyviams akcentavo, kad Rusija, telkdama beprecedentes karines pajėgas prie Ukrainos sienos, tik patvirtino, kad neketina atsisakyti agresyvios elgsenos, o siekdama įbauginti kaimynines šalis, kelia grėsmę jų suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
 
„Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus iššūkius atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.
 
Šalies vadovas akcentavo nepakeičiamą transatlantinio ryšio svarbą. Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.
 
Pasak prezidento G. Nausėdos, augančias Rusijos karines grėsmes gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange. Tai reiškia, kad NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.
 
Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.
 
Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.
 
„Prasidėjęs „NATO 2030“ procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką“, – sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas paragino „Bukarešto devynetuko“ šalis aktyviai remti Sustiprintų galimybių statusą turinčias partneres – Ukrainą ir Sakartvelą, padėti joms įgyvendinti euroatlantines aspiracijas ir tapti NATO narėmis. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai, iki šiol patiriančiai karinę Rusijos agresiją, šiuo metu ypač reikalinga NATO parama ir pagalba.
 
Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.
„Bukarešto devynetuką“ sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.11; 02:00

Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
 
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
 
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
 
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
 
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą.
Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
 
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 04:00