Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas ir jo mylimoji Stella Moris ketina susituokti kalėjime liepos 3 d., per jo 50-ąjį gimtadienį, informuoja dpa.
 
Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.
 
Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.
 
„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.
 
Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.
 
Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.
 
Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.
 
J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
 
Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
 
Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.27; 06:30

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
 
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
 
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
 
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
 
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
 
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
 
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 00:05

Eidamas 38-uosius metus, penktadienį mirė programišius Adrianas Lamo, išgarsėjęs suėmus su tinklalapiu „Wikileaks“ bendradarbiavusį JAV armijos kariškį Bradley`į Manningą.

Kaip pažymi BBC, susisiekęs su teismo medicinos ekspertais Kanzaso valstijoje, mirties priežastys kol kas neskelbiamos.

A.Lamo yra įsilaužęs į tokių korporacijų kaip „Yahoo“ ir „Microsoft“ tinklus, be to, jam pavyko įsigauti į laikraščio „The New York Times“ kompiuterių sistemą.

Bet pasaulis apie jį sužinojo dėl B. Manningo, su kuriuo jis susirašinėjo, bylos. B. Manningas pranešė A. Lamo, jog tai jis perdavė „Wikileaks“ slaptą medžiagą, taip pat ir žmonių sušaudymo iš JAV kariuomenės sraigtasparnio Irake 2007 metais vaizdo įrašą.

A.Lamo pranešė JAV pareigūnams, iš kur tinklalapis gavo slaptą informaciją, ir B. Manningas buvo suimtas. Jis buvo nuteistas 35 metus kalėti. Jau kalėjime kariškis nusprendė pasikeisti lytį ir tapo Chelsea Manning. 2017 metais JAV prezidentas Barackas Obama suteikė jai malonę. Dabar Ch. Manning ketina kovoti dėl Merilando valstijai atstovaujančio senatoriaus posto.

Pats A. Lamo 2011 metais pareiškė, jog jis ne savo noru priėmė sprendimą išduoti B. Manningą, bet buvo priverstas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.18; 07:20