Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 čigonai (romai)[i]. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę čigonai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje su Vilniaus kraštu Antrojo pasaulinio karo metais galėjo gyventi apie 1500 čigonų kilmės asmenų[ii].

Vokiečių saugumo policijos ir SD (saugumo tarnybos) operatyvinės grupės Vokietijos-SSRS karo išvakarėse ir pirmomis dienomis gavo Vyriausiosios reicho saugumo valdybos (vok. RSHA) nurodymus žudyti ne tik žydus, bet ir čigonus. Pastarieji, kaip ir žydai, buvo persekiojami dėl rasinių priežasčių (dėl to, kad jie buvo čigonai). 

Continue reading „Lietuvos čigonų (romų) persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941-1944)”

Buvęs Berlyno antisemitizmo tyrimo centro direktorius Volfgangas Bencas neseniai savo straipsnyje pareiškė, kad „visų totalitarinių ir autoritarinių režimų“ aukų atminties diena, propaguojama Europos parlamento, nereikalinga, o „bendra atmintis“ niveliuoja skirtumus tarp nacionalsocialistinių persekiojimų ir komunistinio teroro ir „marginalizuoja“ tiek žydų sunaikinimą, tiek ir čigonų genocidą.

Toks požiūris sukėlė kai kurių nukentėjusių grupių protestą, praneša “Tagesspiegel”.Antai tokiam požiūriui paprieštaravo Horstas Schuleris, Nukentėjusiųjų nuo komunistinio režimo sąjungų susivienijimo garbės pirmininkas.

Continue reading „Nacionalsocializmas ir stalinizmas: apie tuos, kas patyrė komunistinį terorą”