Politinės diskusijos

Šalyje paskelbus karantiną, visuomenės dėmesys susikoncentravo į koronaviruso keliamą grėsmę, o artėjantys Seimo rinkimai, kaip ir partijų rengimasis rinkimų kampanijai, buvo nustumti į paraštes. Viešojoje erdvėje pritilus debatams dėl artėjančių parlamento rinkimų, naujai susikūrusioms partijoms kyla iššūkiai ne tik bandant išlikti matomomis bei mobilizuojant savo rinkėjų ratą, tačiau ir steigiant skyrius bei toliau plėtojant savo struktūrą.
 
Naujai įsikūrusių partijų lyderiai pripažįsta, kad koronavirusui užgožus politinius debatus tenka kovoti dėl matomumo viešoje erdvėje, todėl akcentuoja, kad rinkėjus stengiasi pasiekti socialinių tinklų bei nuotolinių priemonių pagalba.
 
Lyderiai taip pat tikina, kad karantino laikotarpiu rengti rinkiminius sąrašus, posėdžius ir atlikti kitą organizacinį darbą tenka nuotoliniu būdu.
 
Laisvės partija savo suvažiavimą planuoja perkelti į elektroninę erdvę
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpis kelia iššūkių ne tik naujosioms partijoms. Pasak Seimo narės, prie šios situacijos reikia išmokti prisitaikyti kiekvienam politikui.
 
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad tikriausiai bet kuriai partijai, netgi bet kuriam politikui ši situacija yra kitokia, negu mes įpratę. Paprastai, jeigu tu esi politikas su pašaukimu, tai tu bendrauji su žmonėmis, organizuoji renginius, juose dalyvauji, galbūt eini nuo durų prie durų. Dabar mes turime visai naują realybę ir matome, kad turime prie jos prisitaikyti“, – Eltai sakė A. Armonaitė.
 
Visgi politikė įsitikinusi, kad daug iššūkių keliančiu krizės laikotarpiu jos vadovaujama Laisvės partija turi pranašumą prieš kitas partijas. A. Armonaitės teigimu, vos prasidėjus karantino laikotarpiui partija daugumą savo veiklų iškėlė į elektroninę erdvę.
 
„Man atrodo, kad Laisvės partija turi labai didelį pranašumą, nes mes iš karto savo daugybę veiklų iškėlėme į elektroninę erdvę. Labai greitai perkėlėme tiek vidinius, tiek išorinius renginius ir matome, kad kol kas jie yra gana sėkmingi“, – teigė A. Armonaitė.
 
„Matome, kad žmonės (nuotoliniu būdu. – ELTA) dar aktyviau dalyvauja negu gyvai, todėl galbūt tai yra ir naujos galimybės“, – pridūrė ji.
 
A. Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpiu sudėtingiausia toms partijoms, kurių nariai iš principo priešinasi technologijų panaudojimui. Pasak politikės, tokioms partijoms koronaviruso keliami iššūkiai gali būti didesni.
 
Laisvės partijos lyderės teigimu, tolimesni partijos strateginiai planai taip pat susieti su elektronine platforma. Politikė teigia, kad partija planuoja elektroninėmis priemonėmis reitinguoti savo rinkiminį sąrašą. A. Armonaitė informuoja, kad netgi partijos suvažiavimą planuojama perkelti į elektroninę erdvę.
 
„Tolimesni planai – sprendimus priimti elektroninėmis priemonėmis. Mes planuojame ir savo rinkiminį sąrašą reitinguoti elektroninėmis priemonėmis, galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir simpatikai. Posėdžius jau darome internetiniu būdu, netgi suvažiavimą svarstome daryti (nuotoliniu būdu. – ELTA) ir nesibaiminame“, – sakė ji.
 
Pasak A. Armonaitės, labai tikėtina, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje internete vyksiantis partijos suvažiavimas.
„Mes planavome gegužės pabaigoje turėti partijos suvažiavimą, tokią didelę šventę. Ir dabar labai rimtai galvojame šią šventę iškelti į elektroninę erdvę. Gali būti, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje partijos suvažiavimas, kuris vyks internete. Tiesiog kiekvienas virtuvėje, svetainėje ar netgi lovoje galės prisijungti ir dalyvauti Laisvės partijos suvažiavime“, – džiaugėsi Laisvės partijos pirmininkė.
 
 Politikė akcentuoja, kad šią dėl koronaviruso kilusią krizę reikia priimti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus.
 
„Yra toks pasakymas: niekada neiššvaistyk geros krizės. Aš suprantu, kad krizė mums visiems yra iššūkis, bet tiesiog turime ją matyti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus. Mums tiesiog nėra kitokios išeities. Mes renkamės nuhakinti šią krizę“, – patikino A. Armonaitė.
 
R. J. Dagys džiaugiasi, kad žmonės karantino metu grįžta prie krikščioniškų vertybių
 
Savo ruožtu naujai susikūrusios partijos Krikščionių sąjunga pirmininkas Rimantas Jonas Dagys taip pat akcentuoja, kad dėl koronaviruso kilusi krizė yra iššūkis visai visuomenei. Visgi politikas pripažįsta, kad naujai susikūrusioms partijoms iššūkių kyla daugiau.
 
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Visada naujai susikūrusioms partijoms yra sudėtingiau, juo labiau kad mes susikūrėme beveik prieš pat rinkimus. Tai mums kelia papildomus iššūkius. Aš manau, kad čia ir išaiškės, kiek partijos yra pasiruošusios tam“, – Eltai teigė R. J. Dagys, pabrėždamas, politinės partijos privalo ieškoti būdų, kaip tokiomis sąlygomis dirbti.
 
Visgi partijos lyderis pripažįsta, kad dėl karantino apribotas socialinis kontaktas trukdo Krikščionių sąjungai formalizuoti ir partijos struktūrą.
 
„Dabar šiame laikotarpyje naudojame nuotolinį bendravimą įvairių konferencijų, pasitarimų forma. Tai, kad susitikimai yra negalimi, mums trukdo formalizuoti mūsų partines struktūras“, – informavo politikas.
 
Pasak Krikščionių sąjungos pirmininko, elektroninė erdvė, kuri anksčiau buvo pagalbinė bendravimo priemonė, dabar tampa pagrindine platforma bendraujant ir su rinkėjais.
 
„Kadangi mes neseniai registruoti kaip politinė partija, tai kol kas naudojame tuos tradicinius kanalus – feisbuke turimas rinkėjų ratas ir elektroninė erdvė, tai yra informacijos siuntimas, bendravimas su žmonėmis žinučių forma. Šie dalykai, kurie anksčiau buvo kaip pagalbiniai, dabar tampa kone pagrindiniais“, – pripažino partijos lyderis.
 
Nepaisant to, kad dėl koronaviruso visai visuomenei kyla iššūkių, R. J. Dagys atkreipia dėmesį ir į teigiamą karantino poveikį. Politiko teigimu, koronaviruso pandemijos kontekste žmonės vis labiau suartėja su šeimomis, grįžta į tėvynę, grįžta prie krikščioniškų vertybių. R. J. Dagys įsitikinęs, kad Krikščionių sąjunga yra labiausiai šias vertybes puoselėjanti (atliepianti) politinė partija.
 
„Ši situacija, kai žmonės vėl atėjo prie šeimų, grįžo iš užsienio, mums tik patvirtino tai, ką mes visą laiką ir kalbėjome, kad būtent prie artimesnio rato bendravimo kartu, tautiškumo, krikščioniškų vertybių žmonės bėdos metu ir sugrįžta. Aš manau, kad žmonės dabar ieško tokių vertybių ir atsakymų, ir tikimės, kad mes atliepsime šitą jų lūkestį“, – kalbėjo R. J. Dagys.
 
Nacionalinis susivienijimas laukia karantino pabaigos, kad galėtų steigti partijos skyrius
 
Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica antrina A. Armonaitei ir R. J. Dagiui, teigdamas, kad karantinas tampa iššūkiu visai visuomenei ir kiekvienai partijai savaip.
 
„Valdantiesiems kyla iššūkis, kaip suvaldyti situaciją, o visiems kitiems tai yra eterio iššūkis“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt labiausiai matomi konservatoriai, nes jie daugiausiai bando eterį sugrąžinti į savo pusę. Bet iš tikrųjų šioje situacijoje belieka tik susitelkti ir ne politines kovas vykdyti, o žiūrėti, kaip situaciją bendrai spręsti… Be abejo, rinkiminiais metais tai yra problema kiekvienai partijai, neišskiriant ir mūsų“, – pripažino politikas.
 
V. Sinica akcentuoja, kad naujai įsikūręs Nacionalinis susivienijimas stengiasi būti matomas socialiniuose tinkluose bei portalų straipsniuose.
 
Visgi, partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, partija laukia karantino pabaigos, kai toliau bus galima įprastai vykdyti kampaniją.
 
„Kol karantino laikotarpis, tai susitelkimas yra į virtualias priemones, į socialinius tinklus, straipsnius portaluose ir panašiai. Bet tikimės ir laukiame, kad pakankamai greitai karantinas baigsis ir bus galima gyvai bendrauti su žmonėmis visoje Lietuvoje“, – patikino jis.
 
V. Sinica taip pat informavo, kad artimiausias partijos uždavinys yra virtualiai, nuotoliniu būdu parengti rinkiminę programą, o karantinui pasibaigus visoje Lietuvoje imtis partijos skyrių steigimo.
 
„Bendroji partijos programa tikrai nesikeis dėl karantino, joje yra principiniai dalykai, kurių aplinkybės nesikeičia. Ji galbūt atlieps tai, į ką iki (koronaviruso krizės. – ELTA) ir nebūtume dėmesio atkreipę, bet apskritai tai nemanau, kad karantinas ilgalaikius dokumentus kažkaip koreguos“, – patikino V. Sinica.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šį savaitgalį Vilniuje vyko pirmasis oficialus Krikščionių sąjungos valdybos posėdis po šio organizacijos įregistravimo.
 
Šiuo metu Krikščionių sąjunga skelbia vienijanti per 2 500 narių, savo atstovus turinti beveik 50 savivaldybių.
 
Krikščionių sąjunga praneša, kad prasidėjo jos skyrių kūrimasis ir valdybos posėdžio metu buvo pristatyti pirmieji susikūrę skyriai – Prienų (pirmininkas Leonas Sakalavičius) ir Marijampolės regiono (pirmininkas Gediminas Akelaitis). Iki gegužės mėnesį numatomo surengti Krikščionių sąjungos suvažiavimo planuojama įsteigti savivaldybių teritorijų pagrindu apie 50 skyrių.
 
Krikščionių sąjungos valdyba priėmė sprendimą dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose ir savo kandidatus kelti visose 71 vienmandatėje apygardoje. Valdyba pritarė planuojamam LKDP prisijungimo prie Krikščionių sąjungos procesui. Valdybos narių nuomone, logiška, kad susivienytų dvi krikščioniškos pakraipos politinės organizacijos.
 
Valdybos posėdžio metu taip pat buvo aptarti rinkimų programos, simbolikos klausimai, priimti dokumentai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 05:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šis klausimas kilo tuomet, kai spauda paskelbė, jog Seimo narys Rimantas Jonas Dagys surengė Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamąjį suvažiavimą.

Duodamas interviu R.J.Dagys patvirtino tvirtai nusprendęs su savo naująja politine jėga dalyvauti 2020-ųjų spalio rinkimuose į Lietuvos parlamentą. Atsakydamas į kai kurių žurnalistų nuostabą, kodėl prireikė trauktis iš TS-LKD partijos, kurioje jau egzistuoja krikščioniškasis sparnas, Seimo narys paaiškino:

„Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“.

R. J. Dagys pabrėžė, kad nė viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. O štai jo kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) požiūriu į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, Stambulo konvencijas…

Bent jau taip agentūrai ELTA pasakojo pats parlamentaras R.J.Dagys. O kaip yra iš tiesų? Ar tikrai konservatoriai tapo užkietėjusiais liberalais, kuriems viskas, kas krikščioniška, svetima? Kuo, sakykim, R.J.Dagio, kadaise buvusio socialdemokratu, po to – konservatoriumi, dabar iš jų bėgančio, politinė jėga skiriasi nuo filosofo Vytauto Radžvilo judėjimo? Kokias turime garantijas, kad dar po ketverių metų šis politikas nepanorės tapti liberalu? Juk jau du sykius pakeitė partijas. Galima prisiminti patarlę, jog trečias kartas nemeluoja?

Beje, kas yra tikras krikščionis? Tas, kuris kiekvieną sekmadienį skuba į bažnyčią, atidžiai klausosi pamokslų, uoliai meldžiasi, bet, sugrįžęs namo, nesivadovauja 10-čia Dievo įsakymų? Ar tikru krikščioniu negali vadintis lietuvis, kuris, vertindamas per šimtmečius sukauptą krikščionybės išmintį, vis tik atsižvelgia ir į daugelį civilizacijos padiktuotų pasikeitimų, kurių tiesiog neįmanoma ignoruoti?

Beje, naujai užgimusios partijos lyderiui R.J.Dagiui norėtųsi pateikti vieną klausimą, kurio, besiginčijant, kas yra tikrasis krikščionis, Lietuvoje dar niekas, regis, nekėlė? Bet šis kausimas – svarbus. Jis taip pat gali tapti lakmuso popierėliu, leidžiančius atskirti vaistus nuo nuodų. Taigi: kaip jis vertina tuos, kurie paišė musulmonų pranašo Mahomedo karikatūras? Požiūris į gyvybę, vaikų auklėjimą – svarbūs kriterijai. Bet ne mažiau svarbu, kaip tikrasis krikščionis turėtų vertinti prancūzų satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“, kuris kryptingai, sąmoningai tyčiojosi iš Islamą išpažįstančių žmonių religinių jausmų ir sulaukė kruvino išpuolio.

Žinoma, teroristai, įsiveržę į redakciją ir išžudę jos darbuotojus, – neverti nei pagarbos, nei užuojautos. Juos būtina smerkti, juos privalu griežtai bausti. Bet nejaugi tikras krikščionis gali abejingai tylėti, kai žurnalistai, prisidengdami spaudos ir žodžio laisve, paišo milijonams musulmonų visiškai nepriimtinas karikatūras?

Dar 2015 metų sausio mėnesį mano tėvas Vytautas Visockas portale slaptai.lt rašė:

Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.

„Kaip jaustis Prancūzijos piliečiams musulmonams, pavarčiusiems satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“? Kaip jaustis tiems musulmonams visame pasaulyje, kurie nori taikiai gyventi su krikščionimis ir kitų tikėjimų žmonėmis? Juk daugelis jų smerkia barbariškas žudynes, gailisi žiauraus teroro aukų.

Žudyti žmonių negalima. Negalima žudyti žurnalistų, skelbiančių tegul ir labai bjaurias karikatūras ar nuomones. Žudikai privalo sulaukti griežtos bausmės. Tačiau tapatintis su šlykščias, religinę nesantaiką kurstančias karikatūras paišiusiais bei platinusiais žurnalistais – taip pat nekyla ranka“.

Ar parlamentaras R.J.Dagys pritaria šiai minčiai? Ar jo bendražygiai smerkia Prancūzijos politikus, kurie tvirtino, esą karikatūristai turi teisę tyčiotis iš musulmonams šventų simbolių?

Youtube.com paskyroje neseniai teko išklausyti Jungtinėse Tautose kalbėjusio Pakistano premjero Imraho Chano (Imran Khan) pastabų apie pasaulyje kilusią ir vis dar gają islamofobiją. Svarbu pažymėti, jog ponas I.Chanas kadaise ilgokai gyveno Vakaruose, todėl jis pažįsta „šias problemas iš vidaus“. Jis įsitikinęs, jog priešiškumas musulmonams kilo po 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios teroro aktų. Tomis dienomis kai kurie Vakarų pasaulio lyderiai tarp islamo ir terorizmo nubrėžė lygybės ženklą. Ir tai buvo pati didžiausia Vakarų klaida. Islamo negalima skirstyti nei į nuosaikųjį, nei į radikalųjį. Islamas yra islamas. Tai – tokia pat taiki, graži religija kaip ir visos kitos religijos. Pavyzdžiui, tamilų partizanai pasaulyje surengė žymiai daugiau teroro aktų nei musulmonų tikėjimą išpažįstantys žmonės. Bet jų religijos niekas nevadina radikalia. Kadaise japonų kamikadzės rengė mirtininkų išpuolius. Bet ar kas nors kaltina jų religiją radikalizmu?

Pakistano premjeras Imran Khan

Bet štai po 2001-ųjų viskas pasikeitė. Vakarai ėmė manyti, jei esi musulmonas, vadinasi, mažų mažiausiai – įtartinas. Islamą išpažįstančių valstybių vadovai, Pakistano Ministro Pirmininko I.Chano teigimu, padarė didelę klaidą, po Rugsėjo 11-osios puolę aklai pritarti visiems Vašingtono, Londono, Paryžiaus ar Berlyno teiginiams apie islamą. Sutrikusios islamą išpažįstančios valstybės nė nebandė tuometiniams NATO ir Europos Sąjungos lyderiams paaiškinti savo požiūrio.

Kalbėdamas iš JT tribūnos Pakistano premjeras teiravosi: kaip Niujorko ar Paryžiaus valdžia pajėgi atskirti radikalųjį islamo išpažinėją nuo nuosaikaus? Argi terorizmas susįjęs su kokia nors religija? Kiekvienas nusikaltėlis turi tautybę. Bet juk dėl nusikaltėlio padarytų nusikaltimų niekas nepuola kaltinti visos tautos. Ta pati dilema – ir dėl religijos. Jei krikščionis surengė teroro auktą prieš musulmonus, juk niekas nekaltina krikščionybės. Bent jau taip elgiasi musulmonai. Kodėl tada krikščionys žvelgia priešiškai į musulmonus?

Pakistano premjeras teiravosi: kodėl nesityčiojate iš žydamas švento Holokausto, o iš musulmonams šventų relikvijų – ne tik tyčiojatės, bet ir skatinate – tyčiokitės kiek geidžia širdis? Pakistano premjeras niekaip nesupranta, kodėl Europoje moterį galima viešai išrengti, palikti be drabužių, bet toje pačioje Europoje musulmonėms draudžiama dėvėti galvos apdangalus?

Šiuos Pakistano politiko klausimus adresuoju naują krikščionišką partiją kuriančiam R.J.Dagiui ir jo bendražygiams – o ką manote jūs, žadantys nuosekliai vadovautis krikščioniškosiomis vertybėmis?

Krikščionių santykiai su musulmonais – taip pat svarbi, aktuali tema…

2020.02.10; 09:00

Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė nemano, kad steigiama nauja Krikščionių sąjungos partija galėtų būti rinkimuose nuožmi konkurentė Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS–LKD). Pasak politologės, naujosios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys nėra tokia autoritetinga bei žinoma asmenybė, galinti pritraukti savo pusėn lojalų TS–LKD rinkėją.
 
„Pasakyti, kad labai reikėtų nerimauti konservatoriams, kurių rinkėjas vienas iš lojaliausių, būtų drąsu. Aš nedrįsčiau to teigti. Galima kalbėti apie žmonių skaičių, kuris pasirinks šitą naujadarą, bet nemanau, kad jis bus reikšmingas (…) Klausimas yra ir paties R. J. Dagio vaidmuo. Jis nėra tas politikas, kuris būtų išskirtinai žibėjęs politinėje arenoje. Išvardinti partijos ir frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi“, – Eltai sakė politologė.
 
R. Urbonaitė klausia, ar apskritai atsiras didelis skaičius žmonių, kuriems imponuotų ir pačios partijos vertybės. Politologė nemananti, kad Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis.
 
„R. J. Dagys, norėdamas turėti savo nišą ir norėdamas tapti svaresniu politikos veikėju, nusprendė kurti politinę jėgą. Agituodamas už tikrąjį konservatizmą, kaip pats jis sako, o ne už liberalią dabartinę konservatorių partiją, imasi iniciatyvos. Žinoma, didžiausia intriga čia, ar Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis, tradiciniu šeimos vaidmeniu ir panašiai. Didelis klausimas, ar tikrai daug žmonių tai atlieps. (…) Lietuviai pagal moralinio liberalizmo ir konservatizmo pjūvį yra labiau konservatoriški, bet ar jie nemato alternatyvų dabartiniame partijų sąraše ir ar jiems reikia dar vieno naujadaro… Tai yra klausimas“, – sakė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad ir kiti partijos nariai nėra gerai žinomi.
 
„Išvardinti partijos frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi. Koks skirtumas, ką partija deklaruos, jei joje nebus žmonių. Juk partija yra žmonės, o šioje partijoje jie dar vis faktorius X ir nežinia, ar jis iš viso suveiks. Klausimas, ar šie žmonės turės tikrų politinių ambicijų, savybių rinkinį, kurio reikia, norint konkuruoti politinėje arenoje. Man čia kyla abejonių“, – teigė ji.
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak politologės, TS–LKD partijai per daug nerimauti dėl didėjančios konkurencijos nereikėtų.
 
„Nežinoma, kaip partija toliau gyvuos. Partiją sukurti yra viena, o ją išgryninti, išvystyti, palaikyti matomumo ir aktyvumo lygmenyje – visai kas kita. Klausimas, ar yra pakankamas skaičius žmonių, kurie bus aktyvūs ir kurie partijoje dirbs ir nebus tik nariais sąraše. Klausimas, ar yra tas aktyvus partijos branduolys, kuris galėtų reikiamai veikti. Jeigu ne, konservatoriams labai čia nerimauti dėl jų nereikėtų. Tuo labiau, kad R. J. Dagys niekad nebuvo vertinamas kaip pirmojo ryškumo politinė žvaigždė“, – sakė ji.
 
ELTA primena, kad šeštadienį įvyko „Krikščionių sąjungos“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininku tapo R. J. Dagys. Partiją įsteigė 2210 žmonių, tarp kurių yra dar vienas Seimo narys, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis bei Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 00:30

Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė” steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį vyksta Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai tvirtina bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei renka partijos valdymo organus.
 
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Rimanto Jono Dagio teigimu, šiuo metu prie partijos prisijungė dar vienas parlamentaras, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis, o su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu diskusija dar vyksta.
 
Taip pat, pasak R. J. Dagio, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
 
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R. J. Dagys.
 
Suvažiavimą steigėjai pradėjo malda, kurią vedė kunigas Robertas Grigas. Toliau buvo giedamas himnas bei choro atliekamos liaudies, patriotinės dainos, taip pat giesmė „Ave Marija“.
Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė” steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
R. J. Dagio teigimu, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nė viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
 
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui, ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
 
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyksta Vilniaus mokytojų namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 07:00

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį numatomas Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai pasitvirtins bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks partijos valdymo organus.
 
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Seimo nario Rimanto Jono Dagio teigimu, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl sulig partijos oficialiu įkūrimu vasarį prasidės naujas itin aktyvus pasirengimo šiems rinkimams periodas.
 
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R.J. Dagys.
 
Pasak R. J. Dagio, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
 
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
 
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyks Vilniaus mokytojų namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.08; 08:58

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį numatomas Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigia, kad palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja.
 
Paklaustas, kiek Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo kuriama krikdeminės krypties politinė jėga vertybiškai skiriasi nuo jo steigiamo politinio darinio, R. J. Dagys atsakė, kol kas komentuoti nenorintis, nes dar nematęs šios partijos programinių nuostatų. Visgi, anot politiko, tam tikrų skirčių yra.
 
„Mes nusprendėme kurti krikščionių sąjungą, o jie įsivaizduoja kitokią ateitį“, – Eltai teigė R. J. Dagys.
 
Politiko teigimu, jo naujai kuriamos politinės partijos misija yra sugrąžinti tradicines vertybes.
 
„Mūsų partijos pagrindinė misija – susigrąžinti vertybes tokias, kokios buvo anksčiau. Ir tas iškraipytas vertybes, kurios atneša žalą mūsų požiūriui į šeimą, požiūriui į gyvybę, tiesiog ištaisyti, kad grįžtume prie Europos Sąjungos kūrimo šaknų“, – akcentavo jis.
 
Visgi, pasak R. J. Dagio, jo kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pasak jo, TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
 
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją išsakė R. J. Dagys.
 
R. J. Dagys džiaugėsi, kad palaikymas Krikščionių sąjungai „Santarvei ir gerovei“ yra didelis.
 
„Kuriant partiją matyti, kad palaikymas yra tikrai labai nemenkas, daug žmonių tikrai (krikščioniškų vertybių – ELTA) pasigenda, nes daugelio žmonių nuomone ir krikščioniškos bendruomenės nuomone, nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja“, – kalbėjo politikas.
 
Šeštadienį Vilniaus mokytojų namuose numatomas politinės partijos Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai pasitvirtins bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks partijos valdymo organus.
 
Pranešime spaudai skelbiama, kad vieno iš naujosios partijos iniciatorių Seimo nario R. J. Dagio teigimu, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl, sulig partijos oficialiu įkūrimu vasarį, prasidės naujas itin aktyvus pasirengimo šiems rinkimams periodas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:30

Chameleonas

Gyventojų Lietuvoje vis labiau mažėja, bet tai netrukdo kurtis naujiems judėjimams bei partijoms. Aplink išspirtąjį ima burtis marga naujų (senų) veidų minia. Lietuvos patriotai, trokštantys jai gera, ar paprasčiausi nevykėliai? O gal tik viena mintis juos gena – kuo arčiau gardo, kuriame dar šio bei to yra likę?

Tokios mintys pirmiausia lenda į galvą po ketvirtadienį Vilniaus Mokytojų namuose prisistačiusio naujo politinio judėjimo. O kokios judėjimo mintys ir ideologija? Likus šiek tiek daugiau nei metams iki naujųjų Seimo rinkimų, atsiveria ne visai akį džiuginantis būsimasis politinis peizažas: idėjų nerasta, ideologijos nėra ir nebus, nes pagrindinis šio judėjimo tikslas – tai tam tikras „nuskriaustųjų“ revanšas esamai politinei sistemai.

Nuskriaustųjų – nepatekusių į Europarlamentą, neišrinktų į Savivaldybių tarybas etc. maršas.

Naujojo politinio judėjimo atstovai sako norintys užpildyti krikščioniškos minties politinę nišą. Ir tarsi maži vaikai džiūgauja bei dėkoja Tėvynės Sąjungai, esą ji krikščioniškosios misijos nevykdo.

Jonas Rimantas Dagys, neseniai išspirtas iš Tėvynės sąjungos, vienas iš šio naujojo politinio judėjimo dalyvių, o gal net ideologinių vadų.

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

19891999 m. jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Vilniaus skyriaus pirmininkas, 19891999 m. LSDP tarybos narys, 19911999 m. LSDP pirmininko pavaduotojas. 19992001 m. partijos „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 m. – Tėvynės Sąjungos narys.

2019 m. birželio 26 d. jis paskelbė stabdąs narystę Tėvynės Sąjungoje, tą pačią dieną jo narystę sustabdė ir Tėvynės Sąjungos Priežiūros komitetas, kuris nurodė, kad sprendimas priimtas dėl to, kad R. Dagys neatšaukė savo parašo dėl vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų, taip veikdamas su Mindaugu Puidoku, kėlė abejonių dėl partijos kandidatės į Prezidentus Ingridos Šimonytės vertybių atitikimo krikščioniškajai demokratijai, teigė, kad socialinių įmonių įstatymo pataisas siūlė partijos nariai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė

R. Dagys teigė, kad konfliktas kilęs dėl to, kad Tėvynės Sąjunga, kaip ir daugelis kitų partijų, atsisakanti aiškios ideologijos, dėl ko kaltino, jo nuomone, liberalių pažiūrų pirmininką Gabrielių Landsbergį.

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Valdžia – saldus vaisius. Dėl jo galima mainytis, verstis kūliais, keisti spalvas ir atspalvius.

Lietuvos politinėje padangėje jau nieko nestebina chameleonai. Jeigu reikia – gali perbėgti iš vienos frakcijos į kitą, o paskui vėl į ją sugrįžti (Agnė Širinskienė).

Gali dantimis ir nagais įsikabinęs laikytis Seimo pirmininko kėdės, net jeigu jau esi ir nužemintas, ir pažemintas (Viktoras Pranckietis).

Ne vertybių mūsų politikams stinga, o paprasčiausios žmogiškos savigarbos ir orumo.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Ilgas buvo tas Baltijos kelias: kuo toliau juo einame, tuo labiau tampame smulkesni, vis menkiau įžiūrimi.

Tarp „nuskriaustųjų“ matome ir filosofą Vytautą Radžvilą. Jis vykusiuose rinkimuose nepateko  Į Europos Parlamentą.

Pasak kito judėjimo dalyvio politologo Vytauto Sinicos, Tėvynės Sąjunga nebedaro to, ką žadėjo daryti, todėl Lietuvos politinėje arenoje atsirado erdvė naujai politinei jėgai, kuri galėtų išpildyti Tėvynės Sąjungos pažadus ir išsikeltus, bet neįgyvendintus tikslus.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje partijos išgyvena krizę, o visuomenė išgyvena nusivylimo partijomis laikotarpį.

Būtent partijų krizė ir nusivylimas partijomis Lietuvoje esą buvo viena iš priežasčių, paskatinusių kurti naują politinį judėjimą.

Visa tai jau kažkur girdėta.

Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau šio judėjimo postulatuose nieko naujo: aptakios frazės apie europinį kelią, NATO (kuriame mes jau seniai esame), krikščionišką šeimą ir pan.

Prieš dešimt metų tautą prikelti (ar prisikelti) žadėjo tūlas Arūnas Valinskas. Kas iš to išėjo, šiandien puikiai matome.

Vedlys tai išliko, vis šmirinėja televizijose, o kur globotinis Antanas Nedzinskas ir į jį panašūs?

2019.08.30; 10:50

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad partijoje už kitamintiškumą nėra persekiojama ir, anot jo, Rimanto Jono Dagio išsakyti kaltinimai partijos vadovybei jį nustebino.
 
„Man gaila, kad taip susiklostė, buvo galima iš abiejų pusių turbūt ieškoti sprendinių, kurie būtų leidę išvengti šios situacijos. Bet vėlgi, nesutinku suversti kažkam kaltę ir tokiomis spalvomis netapau mūsų partijos paveikslo“, – prieš konservatorių partijos prezidiumo posėdį trečiadienį Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Anot jo, jis nėra susidūręs su persekiojimu dėl kitokios nuomonės, nei partijos vadovybė, o R. J. Dagio kaltinimus dėl partijos narių persekiojimo jis atmeta.
 
„Jeigu man kas nors sako, kad mane persekioja partija už mano pasaulėžiūrą, aš iškart atmetu šituos dalykus“, – sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad pavyzdžių, kai frakcija nerado bendro sprendimo, tačiau nariai išlaikė savo autonomiją bei gynė savo vertybes, yra daug.
 
Kaip tokį konservatorių frakcijos narys įvardijo asmenvardžių rašymo pasuose klausimą.
 
„Mes diskutavome, debatavome, ėjome į balsavimą, skirtingai balsavome, ir niekas po to manęs už tai nesmerkė“, – teigė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad, pasak jo, be frakcijos palaikymo jam nebūtų pavykę padaryti darbų informacinio saugumo srityje, taip pat sugriežtinti rusiškos produkcijos apimtis televizijoje.
 
L. Kasčiūno teigimu, R. J. Dagys kartu su partija galėtų pasiekti svarbių tikslų.
 
„R. J. Dagys yra labai darbštus, labai gerai išmano socialinius reikalus, ir esu tikras, kad šioje politinėje organizacijoje galėtų padaryti daug daugiau nei dabar turėdamas kažkokį atskirą kelią“, – sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad, jo asmenine nuomone, kandidatavimo kitų metų Seimo rinkimuose teisės atėmimas iš R. J. Dagio yra perteklinis sprendimas.
 
„Partijoje dabar yra daugiau įvairių nuomonių. Nuo stiprios dešinės, kuriai save priskirčiau, iki tokios liberalesnės pusės. Aš TS-LKD partiją matau kaip daugiabriaunę organizaciją (…), mano įsitikinimu, kregždutė turi du sparnus – liberaliau konservatyvų sparną, bet ir sparną, kuriame aiškiai išreikštas tautinių vertybių akcentavimas bei krikščioniškosios demokratijos tradicija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad antradienį R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
Partijos Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti jam partinės atsakomybės priemones – sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose. Savo ruožtu trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime R. J. Dagys apkaltino partijos vadovybę bendrapartiečių persekiojimu dėl kitamintiškumo.
 
2019.06.27; 09:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos priežiūros komiteto pirmininko Valdas Benkunsko teigimu, trečiadienį Seime vykusiame prezidiumo posėdyje buvo pritarta sankcijų bendrapartiečiui Rimantui Jonui Dagiui įvedimui.
 
Taigi R. J. Dagys rinkimuose kitais metais su konservatoriais kandidatuoti į Seimą negalės.
 
Neatskleidęs tikslių balsavimo rezultatų, V. Benkunskas teigė, jog balsavimas buvo atviras rankų pakėlimu, o rezultatas, pasak jo, buvo akivaizdus.
 
„Ryškia persvara buvo“, – konstatavo V. Benkunskas.
 
Vis dėlto po posėdžio buvo atskleista, jog 18 žmonių balsavo už sankcijos dėl Seimo rinkimų R.J. Dagiui pritaikymą, tris balsavo prieš, o du – susilaikė.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, jog rezultatas jį tenkina, nes, anot jo, jis gerbiąs partijos priežiūros komiteto sprendimą.
 
„Aš pasitikiu priežiūros komitetus. Mes turime instituciją, kuri priima sprendimus, svarsto ir bet kokiu atveju (…) aš pasitikiu ja“, – teigė jis.
 
Anot V. Benkunsko, R. J. Dagio pareikšti kaltinimai partijos vadovybei apie neva persekiojamus bendrapartiečius už jų kitamintiškumą, V. Benkunskas teigė, jog tai yra siekis hiperbolizuoti įprastą partijos narių veiklos priežiūrą.
 
„Partija, kaip organizacija turi savo taisykles, kurios privalomos visiems nariams, asmenys, stodami į partiją su jomis susipažįsta ir įsipareigoja savo laisva valia jų vykdyti. Tokiais atvejais, kai yra nusižengiama toms taisyklėms, tam yra priežiūros komitetas, kuris tuos atvejus ir nagrinėja.
 
Tiesą sakant, daug tų atvejų po rinkimų buvo, kuriuos vienas ar kitas partijos narys buvo užfiksavęs kažkuriuo formatu mes pažiūrėjome, bet didžiąja dalimi pasakėme, kad tai yra faktas, bet be jokių sankcijų. Tai yra bandymas sureikšminti, padaryti juodomis spalvomis viską, sutirštinti, o tas procesas vyko kiek partija gyva, tiek ir vyks ateityje“, – po trečiadienį Seime vykusio TS-LKD partijos prezidiumo posėdžio sakė V. Benkunskas.
 
Tuo tarpu profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, sprendimas neleisti R.J. Dagiui kandidatuoti į Seimą kitąmet yra, nors, kaip teigė po posėdžio jis, blogai suredaguotas, tačiau teisingas.
 
„Čia yra ne krikdemų (problema – ELTA), čia yra pirmiausia vieno žmogaus psichologinė problema, o ji sukelia problemą visai politinei partijai“, – teigė V. Landsbergis.
 
Pasak profesoriaus, R.J. Dagio teiginiai, jog konservatoriai esą nusigręžė nuo krikščioniškų vertybių, anot jo, yra nerimti.
 
„Niekas (kritikuojančių – ELTA) konkrečiai nepasako, kas yra krikščioniškos vertybės, išvardinkite man. Artimo meilė, aš suprantu, yra tokie dalykai, bet kur čia kas išdavė artimo meilę, nusigręžė, pradėjo skelbti fanatišką neapykantą savo artimiesiems? Niekas nepradėjo to skelbti, reikia konkretumo, apie ką kalba tie žmonės“, – konstatavo profesorius.
 
ELTA primena, kad antradienį R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
Partijos Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti jam partinės atsakomybės priemones – sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose. Savo ruožtu trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime R. J. Dagys apkaltino partijos vadovybę bendrapartiečių persekiojimu dėl kitamintiškumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.27; 09:01

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti Seimo nariui Rimantui Jonui Dagiui partinės atsakomybės priemones – sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose.
 
Antradienį pats R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
„Šiandien mes išgirdome, kad ponas Dagys susistabdė narystę. Reikia pabrėžti, kad tai jo teisė, kuri gali būti bet kada atšaukiama. Tai yra šiandien jis sustabdė narystę, o rytoj gali atsišaukti. Šiuo atveju Priežiūros komitetas, įvertinęs aplinkybes, kurias gavo iš pareiškėjų, nustatė, kad ponas Dagys pažeidė partijos įstatus, keturis punktus, ir pritaikė partinės atsakomybės priemones – narystės sustabdymas vieneriems metams ir uždraudimas kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose“, – antradienį žurnalistams sakė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
 
Pasak jo, R. J. Dagys turės praleisti artimiausius rinkimus, bet šią sankciją dar turi patvirtinti partijos prezidiumas.
 
Pasak Priežiūros komiteto pirmininko, R. J. Dagys nesilaikė partijos vadovybės priimtų sprendimų, kalbant apie vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, ir padėtą parašą, kur kiti kolegos atsiėmė parašus ir įvykdė Prezidiumo reikalavimus.
 
Pasak V. Benkunsko, partijos narys R. J. Dagys nesilaikė reikalavimo būti tolerantiškam kitiems partijos nariams.
 
„Tai yra susiję su jo pasisakymais partijos, frakcijos kolegų atžvilgiu. Tai yra nevykdymas partijos programinių nuostatų. Čia yra kalbama apie jo pasisakymus, sulyginant Europos Sąjungą su Tarybų Sąjunga“, – priimtą sprendimą komentavo V. Benkunskas.
 
Pasak jo, taip pat buvo įvertinti ir R. J. Dagio pareiškimai prezidento posto siekusios Ingridos Šimonytės atžvilgiu. „Buvo įvertinta ir ta nuomonė, kad partija turėjo oficialų kandidatą, remiamą prezidento rinkimuose. Pono Dagio pareiškimai, kad kandidatė pralaimėjo rinkimus dėl to, kad nusisuko nuo tradicinių vertybių, supraskite – ir partija nusisuko nuo vertybių, prieštarauja partijos įstatams. Taip partija buvo viešai diskriminuojama, be jokio pagrindo šmeižiama”, – teigė V. Benkunskas.
 
Pats R. J. Dagys Priežiūros komiteto posėdyje nedalyvavo.
Kaip primena ELTA, R. J. Dagys teigia, kad TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą partijoje dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime vertinąs kaip grubų Konstitucijos pažeidimą, siekiant riboti Seimo nario teises, o TS-LKD viduje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą, vengiant atviros diskusijos ir norint priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.
 
Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį“, – sako R. J. Dagys.
 
TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šių metų birželio 12 d. ir TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė šių metų kovo 21 d. kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą dėl R. J. Dagio, kaip Seimo nario, elgesio priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą.
 
Jis kaltinamas, kad nepakluso TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi.
 
2019.06.26; 05:00
 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
R. J. Dagys teigia, kad TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą partijoje, dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime, vertina kaip grubų Konstitucijos pažeidimą, siekiant riboti Seimo nario teises, o TS-LKD viduje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą, vengiant atviros diskusijos ir norint priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.
 
„Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį“, – sako R. J. Dagys.
 
TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šių metų birželio 12 d. ir TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė šių metų kovo 21 d. kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą dėl R. J. Dagio, kaip Seimo nario, elgesio priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą.
 
Jis kaltinamas, kad nepakluso TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi.
 
„Dėl vienos ir tik dėl vienos priežasties tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei. Ši priežastis yra tvirta mano pozicija, skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje. Gyniau šeimos laisvę nuo perteklinio valstybės kišimosi ir diktato, auklėjant savo vaikus.
 
Tačiau TS-LKD vadovybės atstovai mane kaltina, kad nepaklusau TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus“, – teigia R. J. Dagys.
 
R. J. Dagio teigimu, įstatymo projekto tikslai atitiko tiek teisinės valstybės, tiek TS-LKD programos, tiek Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus. Šių pataisų palaikymas nuosekliai išplaukė iš TS-LKD programinių nuostatų, teisinės valstybės principų ir Bažnyčios socialinio mokymo. Ir priešingai, teigia R. J. Dagys, TS-LKD Prezidiumo draudimas palaikyti pataisas niekaip nedera nei su TS-LKD programinėmis nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais, nei su Bažnyčios socialiniu mokymu, nei su Seimo nario sąžinės laisvės principais, nei su didžiosios dalies TS-LKD rinkėjų lūkesčiais.
 
Politikas primena, kad Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai eidami pareigas vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 11:57
kumstis_01

Konservatoriai iškasė duobę pensininkams, kurie nesulauks 2012-ųjų. Panelė Šimonytė tikriausiai yra paskaičiavusi, kiek naudos valstybei atneš tie išeisiantieji iki ateinančių seimo rinkimų.

Nereikės ne tik atstatyti sumažintos pensijos – jos išvis nereikės tiems bėdžiams, kurie leido sau numirti nesulaukę ekonomikos pakilimo. Apie tai pastaruoju metu nekalbėjo nei pozicija, nei opozicija. Man regis, pozicija nesitikėjo, kad opozicija taip atkakliai ir energingai panaudos pensininkų kortą.

Ko gero, dabar gailisi labiausiai suveržę pensininkų diržus. Juk seną, bejėgį žmogų spardyti didelės jėgos ir drąsos nereikia, o iš šalies žiūrint – vaizdzelis nikoks. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: 2012-ųjų vis dėlto sulaukę pensininkai jau žinos, už ką nereikia balsuoti.

Continue reading „Šalin rankas nuo pensininkų ir nuo Amerikos!”