Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad elektros kainoms grįžti į buvusias aukštumas nėra galimybių. Pasak jo, tai nėra tikėtina, nes esančios dujų kainų lubos neleis pasiektų tokių kainų, kokios buvo praeitų metų rudens pradžioje.
 
„Be abejo, tendencija yra pakankamai saugi šiai dienai ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė D. Kreivys.
 
„Aš manau, kad taip (elektros krizė kainų praeityje – ELTA). Dujų lubos yra įdėtos ir jos neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pridūrė jis.
 
Ministras taip pat pažymėjo, kad elektros kainos yra kritusios ne tik dėl kritusių dujų kainų, bet taip pat ir dėl vėjuoto oro bei didelio vandens kiekio, tačiau pagrindine priežastimi išlieka žemos dujų kainos.
 
„Praeitais metais vasarį mes dujų kainas turėjome dvigubai didesnes negu dabar. Tai reiškia, kad dujų kainos, kurios nustato aukštutines ribas elektros, yra sumažėjusios, todėl elektros kaina jau negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra tai, kad turime labai daug vėjo, vėjuotas oras, turime daug atolydžių, daug vandens ir tai yra viena iš pagrindžių priežasčių taip pat“, – sakė politikas.
 
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje pasileido visa eilė reaktorių. Jeigu vasarą apie 40 proc. visų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Situacija yra radikaliai pasikeitusi, bet svarbiausia dedamoji yra tai, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose, palyginus su tuo, ką turėjom prieš metus“, – pridėjo jis.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vis tik D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad nors ateities sandoriuose aukšta dujų kaina nėra prognozuojama, tačiau labai sunku prognozuoti, kaip pasikeis situaciją Vokietijai pradėjus pildyti savo saugyklas.
 
„Prognozę šiai dienai matome dujų, ji yra tokia, kad ateities sandoriuose neprognozuojama labai aukšta kaina. Praktiškai yra tame pačiame lygyje. Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija pasidarys, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – aiškino ministras.
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
 
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje paaugo 6 proc. ir siekė 125,21 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc., iki 113,88 Eur/MWh, rašoma bendrovės „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
 
Nepaisant didmeninės elektros kainos augimo, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Elektrum Lietuva“ praėjusią savaitę kainas sumažino vidutiniškai 15 proc., „Ignitis“ – 8 proc., „Enefit“ – 3 proc.
 
Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione mažėjo 23 proc. iki 89,42 Eur/MWh ir tai labiausiai lėmė 56 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusios kuro kainos.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.01.31; 00:30

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų pasiektas politinis susitarimas dėl 180 Eur/MWh sieksiančios dujų kainų viršutinės ribos Lietuvai yra laimėjimas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
 
Pasak jo, šios kainų lubos įsigalios reikiamu metu – kai šalys pradės pildyti ištuštėjusias dujų saugyklas – bei „apmalšins dujų pardavėjų apetitus“.
 
„Pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą“, – pirmadienį žurnalistams po ES Technologijų, transporto ir energetikos ministrų tarybos sakė D. Kreivys.
 
ES šalių energetikos ministrai pirmadienį pasiekė susitarimą dėl gamtinių dujų kainų lubų – sutarta viršutinė dujų kainų riba sieks 180 eurų už megavatvalandę. Ji galios didmeniniams ateities sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Mechanizmas bus taikomas vienerius metus.
 
„Toks rezultatas Lietuvą tenkina. Tai pusė tos kainos, kuri buvo rugpjūčio mėnesį“, – teigė D. Kreivys, anksčiau būtent ir pabrėžęs, kad lubos turi būti tokios, kad Europoje dujų kainos nebepasiektų šio rugpjūčio rekordų.
 
Pasak Energetikos ministerijos, mechanizmas įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina tris darbo dienas viršys sutartas lubas ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė nei kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkis.
 
Ši kainų suvaldymo priemonė pradedama taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d. prieš tai užtikrinus, kad pavyks išvengti su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu susijusių rizikų.
 
D. Kreivys teigė, kad lubos įsigalios „tada, kada reikia“, t. y. pavasarį, kai pradedamos pildyti po žiemos ištuštėjusios dujų saugyklos.
 
„Pavasarį vėl prasidės dujų saugyklų pildymas. Jau nustatytos lubos ne tik apribos galimus kainų šuolius, bet automatiškai apmalšins ir dujų prekiautojų apetitus, kad jie neviršytų (180 Eur/MWh ribos – ELTA)“, – pažymėjo ministras.
 
Už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai dėl šių kainų lubų derėjosi kelis mėnesius, daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, prašius jas įvesti po to, kai šį rugpjūtį didmeninės dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
 
Tokiam dujų kainų apribojimui nebuvo linkusios pritarti keletas šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kurios argumentavo, kad nustačius pernelyg žemą kainų apribojimą, dujų kroviniai iš Europos pajudėtų į pelningesnę Azijos rinką, tad ES kiltų rizika jų pritrūkti.
 
Vis tik Vokietija galiausiai pritarė susitarimui, kuriame turėtų būti numatyti keli saugikliai, užtikrinsiantys tiekimo saugumą ir finansinių rinkų stabilumą.
 
Tarp visų bloko valstybių jo nepalaikė tik Vengrija, Austrija ir Nyderlandai. Pastarosios valstybės, pasak D. Kreivio, susilaikė, o Vengrija balsavo prieš.
 
Europos Komisija lapkričio pabaigoje pasiūlė dujų kainas TTF prekybos taške apriboti ties 275 Eur/MWh, su sąlyga, kad tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites ir 10 dienų būtų 58 eurais didesnė nei palyginamoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina.
 
Po praėjusią savaitę vykusio ES ministrų susitarimo kompromisinį variantą pasiūlė blokui pirmininkaujanti Čekija: 220 Eur/MWh lubas, kurios aktyvintųsi, jei dujų kaina ateinantį mėnesį jas viršytų penkias dienas, taip pat – būtų 35 eurais didesnė už palyginamąją SGD kainą.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.12.20; 06:00

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Gruodžio 1-osios išvakarėse energetikos viceministrė Inga Žilienė patikino, kad derybos su pagrindine elektros eksportuotoja į Lietuvą – Švedija – vis dar tęsiasi. Visgi, Europos Komisija buvo numačiusi, kad šalys, priklausančios nuo elektros importo, privalo pasirašyti dvišales sutartis iki gruodžio 1 d.
 
Nors kitą savaitę numatomas D. Kreivio ir Švedijos kolegos susitikimas, ar bus paskelbta apie konkrečią valstybių sutartį – neaišku.
 
Kodėl vis dar nepavyko pasiekti susitarimo, viceministrė neatsakė. Nė žodžio apie tai nebuvo girdėti ir iš paties energetikos ministro D. Kreivio, stebisi Seimo opozicija. Politikai atkreipia dėmesį, jog ši situacija išryškina Energetikos ministerijos ir jos vadovo darbo spragas. Visgi, nepaisant kritusių elektros energijos kainų, parlamentarai ragina ministrą nedelsti ir užbaigti derybas su Švedija iki Kalėdų.
 
A. Butkevičius: ministrui procesų valdymas yra nesuvokiamas ir nesuprantamas
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tikino, kad informacija apie užsitęsusias derybas su švedais jį nustebino – be to, politikui buvo keista tai sužinoti ne iš ministro, bet iš žurnalistų.
 
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.

„Aš tikėjausi, kad tos derybos vyksta sėkmingai. Jeigu ministerija neinformuoja nei Seimo, nei perkelia diskusijos į aukštesnį lygį, tai mes visada suprantame, kad tos derybos vyksta pagal numatytą terminą. Bet paaiškėjo, kad tos derybos iki gruodžio 1 d. sėkmingai nepasibaigė“, – Eltai komentavo demokratas.
 
Užsitęsusios derybos ir tyla iš ministro lūpų rodo, jog D. Kreivys nesugeba valdyti procesų, tvirtina A. Butkevičius.
 
„Ministras apie tai politikų nėra informavęs. Be to, aš energetikos ministrui praktiškai daugiau klausimų neužduodu, dažniau skambinu kai kuriems ministerijos žmonėms, kuriais pasitikiu – dėl apskritai dėl tam tikrų strateginių energetinių projektų įgyvendinimo ateityje. Nes jo, ko paklausi – jis amžinai įsižeidžia“, – nurodė Seimo opozicijos atstovas.
 
„Matau, kad procesų valdymas šitam ministrui yra nesuvokiamas ir nesuprantamas“, – pridūrė jis.
 
Jis pastebėjo, kad didesnį dėmesį ministro darbui šiuo klausimu turėtų skirti ir parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai – ypatingai Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis energetikos sektorių.
 
„Ekonomikos komiteto pirmininko vietoje kiekvienam posėdyje pirmas klausimas – jo (ministro – ELTA) atsiskaitymas, kaip vyksta derybos, kaip jos sekasi. (…) Toks atsipalaidavimas ar nenoras, dėl to, kad tai mūsų ministras… Negalima taip elgtis iš politikų pusės“, – piktinosi parlamentaras.
 
Ekspremjero manymu, derybų su Švedija eigoje matant, kad ne viskas vyksta taip, kaip Vilnius norėtų ar tikėtųsi, energetikos ministrui reikėjo apsvarstyti galimybę į pokalbius įtraukti ir ES lyderius ar atstovus. Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva turi gerųjų patirčių, kai į dvišales derybas įsijungus Briuseliui buvo pasiekiamas abejoms pusėms tinkamiausias kompromisas.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Ministras turėjo šitą klausimą iškelti ir Europos reikalų komitete, informuoti, pirmiausiai, premjerę, bet jeigu reikia – ir Seimo pirmininkę, ir perkelti derybas į Briuselį. Ir tą padarius, organizuoti trišales derybas. Briuselyje įsijungtų atsakingas už energetiką Europos Komisijos atstovas ir, manau, tada būtų visai kitame lygyje vykusios derybos ir tas susitarimas gal būtų ir įvykęs“, – aiškino politikas.
 
Nepaisant to, kad rinkoje šiuo metu elektros energijos kaina yra gerokai žemesnė, A. Butkevičius pabrėžė – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, kitais metais elektros kaina sieks daugiau kaip 56 ct/kWh, todėl negalima delsti ir vėlinti susitarimų dėl viršpelnių terminus.
 
„Mes parodome, kad sprendžiame problemas, kai yra tam tikros pasekmės. Šiandien nukrito kainos, reiškiasi, gal nebereikia daryt? Mes turime aiškiai įvardinti problemas, priežastis ir užkirsti kelią ateityje, kad neatsitiktų tam tikras kainų padidėjimas“, – svarstė jis.
Todėl, tęsė jis, D. Kreiviui reikėtų iki Kalėdų finalizuoti derybas su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros gamintojų pajamų dalinimosi su Lietuva.
 
„Liaudyje sako – iki Kalėdų reikia užbaigti visus darbus“, – nurodė ekspremjeras.
 
V. Gapšys: buvo naivu tikėtis, kad gruodžio 1-ąją turėsime sutarimą, reikia tikėtis švedų geros valios gesto
 
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys antrina A. Butkevičiui – anot parlamentaro, politikai ne kartą bandė klausti ir domėtis, kaip sekasi derėtis su švedais. Visgi, pastebėjo jis, dar tik prasidedant pokalbiams su užsienio partneriais buvo akivaizdu, kad tikėtis Lietuvai palankaus rezultato nereikėtų.
 
„Mes tada sakėme – tokia formuluotė, kokia yra įdedama į dokumento tekstą, ji per silpna. Ji neduos to rezultato. Šiandien mes tą ir matome. Ministerija turi prisiimti atsakomybę už tai, ką turi. Jie tikėjosi gera valia sutarti, vadovaujantis bendraeuropiniais interesais – galbūt ir pavyks, bet tai užtruks ilgiau“, – Eltai teigė politikas bei akcentavo, kad dabar Lietuvai belieka „tikėtis geros valios gesto iš švedų, kad jie norės su mumis susitarti ir uždaryti tą klausimą“.
 
Jis tvirtino Europos reikalų komiteto posėdyje klausęs ministro, kaip palaikomi Lietuvos ir Švedijos ryšiai, ar jaučiamos kokios nors indikacijos, kokios pozicijos švedai galėtų laikytis. Tačiau, tęsė V. Gapšys, parlamentarai buvo informuoti tik apie oficialius ambasadorių susitikimus, o ministerijos atstovai negalėjo detalizuoti, kokių sutarties sąlygų partneriai reikalauja.
 
„Oficialiai būdavo pasakoma, kad su ambasadoriumi kažkas kažkur kalbėjosi – tokio lygio susitikimai, kai bandoma apsičiupinėti, bet, natūralu, kad to lygio susitikimuose rezultato nepasieksi, gali tik nusibrėžti tam tikras gaires. Neformaliai tie patys aukštesnio lygio Lietuvos pareigūnai nebedėjo jokių didelių vilčių, nes matė, kad pas švedus ir skaičiavimo metodikos gali būti įvairios“, – konstatavo V. Gapšys.
 
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.

„Kai žinojai, kuo tai gresia, buvo labai aišku, kad gruodžio 1 d. tikėtis, kad mes turėsime kažkokį susitarimą – yra tiesiog naivu“, – teigė jis.
 
Reaguodamas į pokyčius elektros energijos kainų rinkoje, V. Gapšys teigė, jog galime laukti kiek tik norime ir neieškoti sutarimo su švedais. Tačiau, pažymėjo jis, tokiu atveju teks atsisakyti minčių, jog dalį susigrąžintų viršpelnių valstybė galės panaudoti kitų metų gyventojų elektros kainų kompensacijoms.
 
„Mes galime nukelti (terminą – ELTA), kiek norime – tai vadinasi, vartotojams kompensuosime iš savo turimų kitų pinigų, surenkamų iš mokesčių, iš kitų lėšų. (…) Laukti galime kiek norime, bet mums tai kainuoja, kiekviena laukimo diena mums reiškia pinigus“, – akcentavo jis.
 
Paklaustas, ko opozicija imtųsi, jeigu D. Kreiviui nepavyktų sėkmingai užbaigti derybų su švedų partneriais, V. Gapšys svarstė, kad tokiu atveju įsikišti turėtų šalies vadovas. Politikas priminė, jog dar šioje rudens Seimo sesijoje parlamento mažuma rengė interpeliaciją energetikos ministrui, todėl imtis to paties nei būtų galima, nei būtų prasmės.
 
„Jis šią sesiją jau ir taip yra saugus, todėl viskas yra prezidento rankose – pasakyti kas, kur ir kaip turi susidėlioti“, – svarstė jis.
 
„Prezidentas energetikos ministrui ne kartą yra formulavęs užduotis ir sakęs, kad čia jo atsakomybės klausimas. Kadangi prezidentas tame procese taip pat dalyvauja – kai kur tiesiogiai, dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybose, kai kur politiškai veikdamas viduje – jis turėtų užkelti tą kartelę“, – aiškino „darbietis“.
 
ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino Europos Komisijos (EK) pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis sumažinti elektros kainas. Ši išlyga aktuali tik dviem ES valstybėms – Lietuvai ir Liuksemburgui.
 
EK taip pat įpareigojo nuo elektros importo priklausančias valstybes ir jos importuotojas pasirašyti dvišales sutartis dėl šių pelnų dalijimosi. Tą Komisija numatė atlikti iki ketvirtadienio, t. y., gruodžio 1 d.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog reikalaus energetikos ministro Dainiaus Kreivio iš šių derybų „atnešti tam tikrus rezultatus“.
 
„Dėl viršpelnių derybos vyksta. Mes reikalausime ir kitų dalykų iš energetikos ministro, tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu. Šiuo metu intensyviai tebediskutuojama dėl kainų kepurės (dujų kainų lubų – ELTA) ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai, numatyti du papildomi posėdžiai energetikos ministrų gruodžio mėnesį, EVT gruodžio viduryje rinksis“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.05; 00:30

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime vyks energetikos ministro Dainiaus Kreivio interpeliacija.
 
Opozicijos parlamentarai rugsėjo viduryje paruošė interpeliacijos projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Ministras Seime atsakys į 23 opozicijos parengtus klausimus – parlamentarai iš ministro nori išgirsti, kaip jis ketina mažinti įtampą dėl aukštų energijos kainų, padėti gyventojams ir verslui.
 
Opozicijos politikai raštu D. Kreivio klausė apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.
 
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
 
Neatmetama, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.27; 10:05

Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerei užsiminus, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas buvusių kadencijų Vyriausybių vykdytos energetikos politikos, valdančiųjų konservatorių atstovas Jurgis Razma sako, kad tokia procedūra bus inicijuojama, jeigu opozicijos atstovai nesiliaus žarstę kaltinimų dabartiniam energetikos ministrui.
 
Tuo metu Seimo mažumai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas kalba priešingai. Anot jo, parlamentinį tyrimą dėl valstybėje anksčiau vykdytos energetikos politikos būtų galima vykdyti po to, kai į keliamus klausimus atsakytų ministras Dainius Kreivys.
 
„Pirmiausia inicijuosime interpeliaciją Kreiviui, užduosime daug klausimų. Gavę atsakymus spręsime, ką darome toliau“, – Eltai teigė A. Sysas.
 
„Greičiausiai interpeliacija nepavyks, nes valdantieji to nenori, bet, gavus atsakymus iš pono Kreivio, galima žengti ir kitą žingsnį“, – svarstė jis.
Nors socialdemokratas pripažįsta, kad ankstesnės vyriausybės vykdant energetikos politiką klaidų neišvengė, toks tyrimas, anot jo, būtų naudingas siekiant pasimokyti iš praeities.
 
„Aišku, tokie tyrimai baigiasi dideliu šnipštu. Neprisimenu nė vieno tyrimo, kuris būtų davęs kažkokį didelį rezultatą, bet, iš principo, galima atlikti tokį tyrimą ir pasižiūrėti, iš kur kojos auga. Kas buvo padaryta blogai, kad tai būtų prevencinė priemonė ateityje“, – tvirtino A. Sysas.
 
J. Razma mato kitokią tyrimo seką: jį verta pradėti, jeigu opozicija nenustos žerti kaltinimų D. Kreiviui
 
Tuo metu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys J. Razma mano, kad parlamentinį tyrimą dėl praeityje vykdytos energetikos politikos verta pradėti todėl, kad visuomenė ir parlamentarai galėtų pamatyti realias susiklosčiusios situacijos priežastis.
 
Nors konservatorius tikina, kad dabar tokios iniciatyvos valdantieji imtis neketina, jis neatmetė, kad, tęsiantis kaltinimų lavinai energetikos ministro atžvilgiu, apie tai būtų tariamasi su koalicijos partneriais ir kitomis Seimo frakcijomis.
 
„Jeigu opozicija nori objektyviau matyti situaciją, o ne tik primityviai atakuoti dabartinį ministrą, tai linkėčiau pradėti nuo platesnio tyrimo. Jeigu jie nori išsiaiškinti, kas kaltas dėl dabartinės situacijos“, – tikino jis.
 
Konservatoriaus nuomone, tyrimas leistų įvertinti, kam konkrečiai tenka atsakomybė dėl to, kad Lietuvoje buvo prarasti ar nebuvo sukurti nauji generaciniai pajėgumai po to, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
 
„Nesu tokių parlamentinių tyrimų entuziastas, nes man svarbiau žiūrėti į priekį, ką galime padaryti kuo greičiau, kad atsirastų generacinių pajėgumų, bet jeigu toliau iš opozicijos pusės bus žeriami kaltinimai dabartiniam energetikos ministrui, tada gal tikrai verta atlikti tokį tyrimą“, – pabrėžė J. Razma.
 
I. Šimonytė: neprieštaraučiau, kad Seimas atliktų parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos priklausomybės nuo elektros energijos importo
 
ELTA primena, kad šeštadienį prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje iš tribūnos kalbėjusi I. Šimonytė užsiminė, kad Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar energetikos ministro pareigas einantis Dainius Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.
 
„Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad šalis yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra? Labai geras klausimas. Aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog jam reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – sakė ji.
 
Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokios idėjos svarstymą parlamente paremtų. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.
 
Ekspremjerai parlamentinio tyrimo idėją paremtų „su malonumu“
 
Ekspremjerai tvirtina neprieštaraujantys tokiai idėjai. Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad, kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
 
„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Galbūt tada ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012–2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.
 
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai. Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą valdantieji tik siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.09.12; 09:23

Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį vieši Briuselyje, kur dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame planuojama aptarti energijos kainų klausimus, bus svarstoma ir tariamasi dėl pasiruošimo artėjančiam žiemos sezonui ir galimų skubių priemonių aukštoms energijos kainoms sumažinti.
 
Kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas Belgijos sostinėje diskutuos visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai. Oficialiu kvietimu – „pasidalinti požiūriais“.
 
Bendrijos politikai turėtų kalbėti, kaip būtų galima pakeisti dabar galiojančią elektros kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią galutinę kainą rinkoje lemia brangiausias tiekimo pasiūlymas (brangiausiai elektra gaminama iš dujų).
 
Tarp galimų veiksmų įvardijamos galimos „lubos“ dujų kainoms elektros gamybai, dėl dabartinės tvarkos didelius pelnus uždirbančių atsinaujinančių energijos šaltinių parkų valdytojų apmokestinimas energijos kainoms subsidijuoti, kiti pasiūlymai.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen praėjusią savaitę pranešė, kad EK rengia „skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą“, itin aukštas elektros kainas fiksuojant visoje Europoje. Anot jos, „sparčiai kylančios“ energijos kainos atskleidžia Europos Sąjungos elektros rinkos struktūros ribotumą.
 
Tuo metu trečiadienį ji pareiškė, kad EK nori ir penktadienio susitikimo metu siūlys apriboti elektros bendrovių, kurios neproporcingai pelnosi iš didėjančių energijos sąnaudų, pajamas, mažinti elektros vartojimą didelės paklausos laikotarpiais ir nustatyti rusiškų dujų importo kainų viršutinę ribą.
 
Elektros kainas Europos rinkoje lemia brangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – šiuo metu tai yra dujomis kūrenamos elektrinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.09; 06:53

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Vyriausybės darbą, teigia, kad kai kurių ministrų veikloje skandalų bei nesusipratimų yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
 
„Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka“, – Delfi televizijai duotame interviu teigė G. Nausėda.
 
„Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų“, – pridūrė jis.
 
Visgi paklaustas, ar nemato poreikio keisti tam tikrus ministrus, prezidentas neskuba pateikti savo pareigas netinkamai atliekančių ministrų pavardžių.
 
„Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad opozicija Seimo rudens sesijos metu taip pat ketina inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, svarstoma galimybė interpeliuoti ir energetikos ministrą Dainių Kreivį bei aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.09.01; 07:12

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentūrai pareiškus, kad elektros rinkoje galimai formuojasi oligopolija, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad esant energetinei krizei natūralu, kad dominuoja didesnio kapitalo ir patirties įmonės, tačiau pabrėžia, kad po 2 ar 3 metų rinka taps konkurencingesnė, o elektra kainuos gerokai pigiau.
 
„Reikia sutikti, kad esant šokui ir sunkiai situacijai, be abejo, dominuos įmonės, kurios turi pakankamo kapitalo, patirties energetikos rinkoje. Tie dominuos, su tuo reikia sutikti. Bet taip pat reikia matyti, kad artėja etapas, kada turėsime daugybę atsinaujinančios energetikos“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
 
Anot jo, per 2–3 metus Lietuvoje turėtų veikti „daugybė“ atsinaujinančios energijos elektrinių parkų, „daugybė pigios elektros“.
 
Savo prognozę ministras argumentuoja žadama sparčia atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) elektrinių plėtra Lietuvoje, kuriai skatinti parengtu „Proveržio paketu“ priimti įstatymo pakeitimai jau galioja kiek daugiau nei mėnesį. Pataisomis visų pirma palengvintos AEI elektrinių plėtros biurokratinės procedūros.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Garantuoju, kad tuomet kaip tik ir atsiras nauji tiekėjai, kurie geromis kainomis siūlys atsinaujinančią energetiką, pasiiminės klientus ir bus visiškai kiti dalykai“, – dėstė jis.
 
„Po 2–3 metų turėsime didžiulį pokytį energijos rinkoje. Toks mūsų tikslas ir yra“, – akcentavo ministras, pridūręs, jog potencialūs AEI jėgainių plėtotojai jau pateikę paraiškų rezervuoti beveik 4 GW galios.
 
„Tai yra milžiniškas kiekis“, – pastebėjo D. Kreivys.
 
Pasak jo, per 2–3 metus gali būti įgyvendinami saulės elektrinių parkų projektai. Tuo metu vėjo jėgainių plėtra gali trukti 3–5 metus, o jūros vėjo parkų – nuo 5 iki 8 metų.
 
Jis vis tik pripažino, kad daugybė galias AEI elektrinių plėtrai rezervuoti prašančių įmonių neturi tinkamų kompetencijų ar kapitalo.
 
„Jas reikia rūšiuoti, kad jos nesusigriebtų tų galių. Ir tada neliktų galių kitiems. Su tuo dirba ir Valstybinė energetikos reguliavo taryba, ji prašo labai aiškiai pateikti žemės nuomos sutartis, visus kitus dalykus, įrodančius, kad statytojai bus pajėgūs pastatyti“, – paaiškino D. Kreivys, tačiau patikino, kad liepą įsigaliojusiuose įstatymo pakeitimuose numatyta „visa eilė“ saugiklių, kad plėtra būtų įgyvendinama tinkamai.
 
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

„Tai leidžia man tvirčiau sakyti, kad po 2–3 metų turėsime didelį kiekį atsinaujinančios energetikos“, – tvirtino ministras.
 
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė įžvelgiantis rizikų, kad Lietuvos elektros rinkoje įsivyraus oligopolija – absoliuti dauguma vartotojų bus tik kelių tiekėjų klientai. Šiuo metu beveik 70 proc. buitinių elektros vartotojų yra valstybės valdomo „Ignitis“ klientai, apie 8 proc. jų sutartis sudarę su „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – atitinkamai Latvijos ir Estijos kapitalo įmonėmis.
 
Antras didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ (elektrą teikiantis apie 15 proc. visų vartotojų) penktadienį paskelbė, kad visi klientų, pasirinkusių fiksuotą kainą, planai bus pakeisti į planus kintama biržos kaina. Dalis įmonės klientų jau nutraukė sutartį, tikėtina, kad ilgainiui jų gali daugėti, o jiems pritraukti „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jau pateikė išskirtinius pasiūlymus.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.08.09; 12:00

Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Energetikos ministras Dainius Kreivys susidariusią situaciją energetikoje vadina tobula audra.
 
Pasak ministro, dabartinė krizė, kaip ir audra, yra intensyvi dėl žaibiškai kylančių kainų pasaulinėje rinkoje ir neturėtų tęstis ilgai, kadangi pavasarį numatomas kainų kritimas bei paklausos augimas.
 
„Situacija, kurią turime šiandien tiek pasaulinėje energetikoje, tiek Lietuvoje, tai vyksta šiandien, turbūt galima apibūdinti kaip tolimą audrą. Tobula audra turi dvi pagrindines savybes: kadangi audra, tai yra aukšto intensyvumo. O antras dalykas, kad audros nesitęsia ilgai“, – Seime kalbėjo D. Kreivys.
 
Ministras parlamentarus tikino, kad energijos kainų krizė ilgai tęstis neturėtų ir pavasarį kainos turėtų kristi dvigubai. Jo teigimu, ateityje turėtų didėti dujų pasiūla iš Norvegijos, Jungtinių Valstijų.
 
 „Matome jau šiai dienai, kad ateities sandoriuose dujų kainos apie balandžio mėnesį yra beveik dvigubai žemesnės, nei dabar turime. Taip pat matome, kad Norvegija yra pasiūliusi ES eksportuoti 20 proc. daugiau dujų. Amerikiečių skalūnų dujų gamintojai vis stipriau pradeda įsijunginėti į rinką. Dujų poreikis per artimiausią pusmetį turėtų susibalansuoti“, – teigė D. Kreivys.
 
Nors situaciją vadina įtempta ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pavasarį krizė turėtų atslūgti, kadangi energijos vartojimo poveikis sumenks.
 
„Pavasarį poreikis žymiai bus mažesnis ir šildymui, ir visiems kitiems dalykams. Taigi turime dabar piką, matome labai stiprius energetinių išteklių ribojimus Kinijoje, matome visą eilę netgi elektrinių, neveikiančių Vokietijoje“, – sakė D. Kreivys.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.10.13; 02:00

Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo tik patvirtina išsakytus nuogąstavimus dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams.
 
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.
 
„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.
 
Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.
 
„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.
 
Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
 
„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.
 
Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei
 
Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.
 
„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
 
„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.
 
Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.
 
„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.
 
Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.
 
„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.
 
„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams.  Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
 
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.
 
„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.
 
508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.
 
Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
 
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.

Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.
 
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.
 
Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 06:12

Seimo narys Dainius Kreivys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovai, šiandien, Minske pristato „Seed“ misijos rezultatus, kuriais tikimasi legitimuoti Baltarusijos Astravo rajone statomą atominę elektrinę, kaip atitinkančią tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų specialusis atstovas Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo klausimais Dainius Kreivys atkreipia dėmesį, kad nereiktų apsigauti manant, jog misijos ataskaita yra tarptautinės bendruomenės žingsnis pripažįstant Astravo AE statybas teisėtomis.

Seimo nario nuomone, turėtume atkreipti dėmesį į faktą, jog „Seed” misija pateikia tik dalinę ataskaitą – buvo tiriamas išimtinai tik elektrinės dizainas ir į jį  nebuvo įtrauktas aikštelės parinkimo kriterijų vertinimas, seisminių tyrimų bei poveikio aplinkai rezultatai. „Tai yra ženklas, jog pastarieji aspektai buvo apeiti dėl to, jog jie akivaizdžiai pažeidžia tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintus branduolinės saugos reikalavimus“, – teigė Seimo narys.

„Aikštelės parinkimo klausimas yra esminis, ypač kalbant apie Astravo AE saugumą ar nesaugumą. Būtent parinkdama aikštelę Baltarusija šiurkščiai pažeidė branduolinės saugos reikalavimus. Šie reikalavimai yra apibrėžti Branduolinės saugos konvencijos 17-ajame straipsnyje”, – pažymėjo D. Kreivys.

Seimo narys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi, o Baltarusijos sutikimas įsileisti šią TATENA misiją tėra bandymas išvengti priekaištų dėl to, jog tokios misijos nepakvietė prieš dešimt metų, kai vyko aikštelės parinkimo procedūros.

Branduolines jėgaines statančios valstybės gali kviestis TATENA misijas parinktų aikštelių tinkamumo patvirtinimui. 2008 metų pabaigoje Baltarusija nusprendė Astravo aikštelę laikyti prioritetine branduolinės jėgainės statybai. Apie tai Baltarusija neinformavo Lietuvos, neatsižvelgė į gyventojų tankį 100 kilometrų spinduliu nuo aikštelės kaimyninėje valstybėje, ir nesuderino su Lietuva pasirengimo galimoms avarijoms bei jų padarinių likvidavimo planų. Visa tai grubiai pažeidžia tarptautinius branduolinės saugos ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Todėl statoma AE nėra ir nebus saugi ir jokie „pagerinimai“ padėties neištaisys.

2017.01.22; 07:32

Dainius Kreivys

Avarijos šalia Lietuvos statomoje Astravo atominėje elektrinėje atveju teks evakuoti milijoną Lietuvos gyventojų. Vilnius atsidurs mirtinai pavojingos radiacinės taršos zonoje.

Nors elektrinė Baltarusijoje dar nepastatyta, joje jau vyksta avarijos.

Nesaugios Astravo AE statybos šalia Lietuvos įmanoma sustabdyti. Dėl to vykdome gyvybiškai svarbią Lietuvos gyventojų parašų rinkimo iniciatyvą.

Šių parašų reikia tam, kad Seime būtų privalomai svarstomas įstatymo projektas prieš Astravo AE.

Įstatymas įpareigos Lietuvos valdžią imtis visų reikalingų techninių, politinių ir diplomatinių priemonių Astravo AE pagamintai elektrai neįleisti į mūsų šalį.

Neturėdama priėjimo prie mūsų elektros energetikos sistemos ir negalėdama uždirbti iš eksportuojamos Astravo AE elektros, Baltarusija į projektą bus priversta papildomai investuoti milijardus. Todėl paskolas Baltarusijos vyriausybei teikiantys bankai iš naujo spręs, ar verta investuoti į nuostolingą ir niekuomet neatsipirksiantį projektą.

Nuoširdžiai kviečiu jungtis į kiekvienam Lietuvos gyventojui gyvybiškai svarbią iniciatyvą: http://www.astravuine.lt/

2016.06.12; 09:42

merkel

Pasižvalgęs po po portalą AIF.ru radau gana įdomios informacijos Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo  ir Rusijos premjero Vladimiro Putino turtus.

Tame portale taip pat aptikau daug įdomios informacijos apie jų šeimas. Ten taip pat esama nemažai naujienų, kaip pasiturinčiai gyvena šių dvejų įtakingų Rusijos politikų aplinkos žmonės. Kitaip tariant, – D.Medvedevo ir V.Putino bendrai. Tikiuosi, portalo Slaptai.lt skaitytojams bus įdomu sužinoti kai kurias smulkmenas apie šių didžiosios  valstybės lyderių finansus. Tarp kitko, šia informacija rusų žurnalistams nebuvo lengva disponuoti.

Continue reading „Turtingiausių pasaulio žmonių sąraše nėra lietuvių, tačiau lietuvaičiai – taip pat ne iš kelmo spirti”