Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“, esą bankas yra susijęs su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, yra labai rimti, pareiškė Švedijos finansų inspekcija (FI), o žymus kovotojas su pinigų plovimu, raginęs iškelti bylas „Danske“ bankui, Billas Browderis patvirtino į teismą paduosiantis „Swedbank“, praneša „Reuters“.

svedbank
Swedbank

FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

„Atskleista informacija yra labai rimta ir bus įtraukta į dabartinius ir ateityje įgyvendinamus FI priežiūros veiksmus“, – pranešime teigė Finansų inspekcijos direktorius Erikas Thedeenas.

„Artimiausiu metu bankų priežiūrą aptarsime su trijų Baltijos šalių priežiūros institucijomis“, – sakė E. Thedeenas.

Tuo tarpu B. Browderis, investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ generalinis direktorius, anksčiau aktyviai raginęs valstybes iškelti bylas dėl pinigų plovimo „Danske“ bankui, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino paduosiantis į teismą „Swedbank“.

„Mano tikslas yra paduoti „Swedbank“ į teismą“, – „Reuters“ sakė B. Browderis, tačiau neatskleidė, kada jo skundas bus pateiktas teisėsaugai.

Analitikų teigimu, viena didžiausių grėsmių „Swedbank“ yra kriminalinis skundas iš B. Browderio, kadaise vieno didžiausių turto valdytojų Rusijoje. Dabar B. Browderis yra vienas aršiausių kovotojų su pinigų plovimu ir korupcija.

Investicijų banko „Jefferies“ analitikai tvirtino, kad „Swedbank“ gali sulaukti tiek B. Browderio skundų, tiek ir Jungtinių Valstijų institucijų tyrimo.

Tuo tarpu „Alecta“, trečias pagal dydį „Swedbank“ akcininkas su 5 proc. akcijų paketu, ketvirtadienį pareiškė susisiekęs su „Swedbank“ vadovybe ir sulaukęs patikinimų, kad bankas mano, jog elgėsi tinkamai.

„Sekame įvykių eigą ir nuolat bendraujame su „Swedbank“, – sakė „Alecta“ verslo valdymo pareigūnas Ramsay Bruferis.

„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje 13.35 val. vietos laiku (14.35 val. Lietuvos laiku) krito net 8,82 proc. iki 166 Švedijos kronų. Skandinavijos konkurentų – SEB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ – akcijų kaina taip pat smuko atitinkamai 2,9, 0,3 ir 2,9 proc.

Trečiadienį Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas teigė, kad kaltinimai „Swedbank“ gali pakenkti Švedijos bankininkystės sektoriaus reputacijai.

Su P. Bolundu visiškai nesutiko „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri patikino esanti tikra dėl banko veiksmų kovojant su pinigų plovimu.

„Kai aptinkame įtartinus mokėjimus ar įtartinus bet kokio pobūdžio veiksmus, atliekame atidžius patikrinimus ir, kur tai yra reikalinga, pranešame apie veiksmus atitinkamoms institucijoms“, – teigė ji.

Tačiau, pripažino B. Bonnesen, jis negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.

danske_bankas
Danske bankas. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 00:03

„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų tarp 2008 ir 2015 m., cituodama Estijos centrinio banko pranešimą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Estiją krečia skandalas dėl įtarimų, kad bankai, tarp jų – „Danske“ bankas, plovė pinigus iš Rusijos, Moldovos ir Azerbaidžano per žmonių, negyvenančių Estijoje, banko sąskaitas. Iš viso, įtariama, galimai pinigų plovimo tikslais vykdyti Estijos užsienio mokėjimai 2008-2015 m. laikotarpiu sudarė apie 200 mlrd. eurų.

„Statistika akivaizdžiai rodo, kad didžiąją dalį šalyje vykdytų užsienio mokėjimų vykdė būtent „Danske“ bankas“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Pasak centrinio banko, daugiausia užsienio mokėjimų Estijoje „Danske“ bankas įvykdė 2013 m. Šie mokėjimai sudarė 29,8 mlrd. eurų, arba 41,3 proc. visų užsienio mokėjimų tais metais.

Anksčiau spalį Estijos centrinis bankas skelbė, kad iš viso tarp 2008 ir 2017 m. bankai Estijoje įvykdė užsienio mokėjimų už daugiau nei 1 trln. dolerių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22

Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

Ingrid Meissl Arebo / Neue Zürcher Zeitung

Stambiausias Danijoje finansinis institutas – Danske Bank (DB), kaip spėjama, dalyvavo išplaunant pinigus – 53 mlrd. Danijos kronų (daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, –red. past.). Tad paties didžiausio Europoje pinigų plovimo skandalo mastai padidėja dvigubai – išplautos lėšos iš pradžių  buvo vertinamos 25 mlrd. Danijos kronų (apie 3,9 mlrd. dolerių, – red. past.), praneša šveicarų leidinio Neue Zürcher Zeitung žurnalistė Ingrid Meissl Arebo. Naujuose demaskavimuose danų laikraštis Berlingske remiasi maždaug 20-ies įmonių, turėjusių sąskaitas DB Estijos filiale 2007–2015 metais, dokumentais.

DB Pabaltijo filialas atsidūrė pernai laikraštyje Berlingske paviešinto skandalo centre. Kaip tada pranešė insaideris, Pabaltijo filialui buvo žinoma, kad už kai kurių sąskaitų, per kurias buvo vykdomi abejotini mokėjimai, slypėjo „įtartini klientai“. Tarp jų neva tai buvo Putino šeimos narių, o taip pat Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos, – red. past.) atstovų. Konkrečiai minimas prezidento pusbrolis Igoris Putinas. Informavęs asmuo daro prielaidą, kad Estijos bankas pats buvo įsipainiojęs į nusikalstamas machinacijas ir aktyviai dalyvavo pinigų plovime, rašoma leidinyje.

Pasak naujų laikraščio Berlingske paviešinimų, Rusijos pareigūnai ir kriminalinių sluoksnių atstovai naudojo DB Estijos filialą tam, kad išvestų iš šalies nusuktas nuo mokesčių pajamas. Be klientų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų, viena Naujosios Zelandijos kompanija plovė Estijoje pinigus, gautus iš nelegalaus Šiaurės Korėjos ir Irano ginklų pardavimo sandėrio.

Danijos ekonomikos ministras Rasmusas Jarlovas incidentą pavadino „gėdos dėme Danijos banko sektoriui“ ir pareiškė, kad naujais demaskavimais, susijusiais su DB skandalu, užsiims finansų kontrolės įstaiga. Kaip praneša žiniasklaida, DB iš machinacijų uždirbo apie pusę milijardo Danijos kronų, o tai dabar paaiškina, kodėl DB Estijos filialas metų metus gaudavo neproporcingai didelį viršpelnį, pažymi žurnalistė.

Šiuo metu Danske Bank‘e atliekamo vidaus tyrimo rezultatai bus žinomi vėliausiai rugsėjį, rašoma leidinyje.

Šaltinis: Neue Zürcher Zeitung

2018.07.07; 19:00

Įvyko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamo konkurso „Creative Shock’13” finalas, kuriame varžėsi 5 komandos. Jos visą naktį laužė galvas kurdamos strateginį planą, kaip lietuviškas socialinis verslas „Socialinis taksi“ galėtų pagerinti savo paslaugų tinklą.

Geriausią planą sugalvojo ir konkurso „Danske Bank” įsteigtą pagrindinį prizą – 1500 eurų – laimėjo Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje komanda „Kur Ir Nauda?“ (liet. „Kur pinigai?). Antroji vieta ir daugybė konkurso rėmėjų prizų atiteko komandai „Catolica Consulting“, atvykusiai iš Portugalijos Católica Porto verslo mokyklos. Trečiosios vietos nugalėtoja, Klaipėdos tarptautinio LCC universiteto komanda „YED”, keliaus į susitikimą su tarptautinės Verslo taikos premijos laureatu dr. Vladu Lašu. Iš viso konkurse dalyvavo daugiau nei 300 studentų iš 42 pasaulio universitetų.

Continue reading „Socialinio verslo konkursą „Creative Shock 2013“ vėl laimėjo latviai. Lietuviai – treti”

VioletaKlyviene_2

Lėtėjanti pasaulio ekonomika yra ženklas, kad Lietuvos, o kartu ir visos Rytų Europos augimas taip pat lėtės. Lietuvos BVP rezultatai šių metų II ketvirtį buvo šiek tiek prastesni nei prognozuota, tačiau spartūs mažmeninės prekybos bei eksporto augimo tempai leidžia tikėtis pakankamai gerų rezultatų. Visgi rizika, kad besiplečianti valstybių skolų krizė ir mažėjanti išorinė paklausa privers visas Rytų Europos ekonomikas įjungti žemesnę greičio pavarą, šiuo metu yra padidėjusi.

Pastarojo mėnesio svyravimai pasaulio finansų rinkose, JAV skolos rizika ir kiti nuviliantys makroekonomikos rezultatai kelia vis didesnes abejones pasaulio ekonomikos atsigavimu. Akivaizdu, kad šios lėtėjimo tendencijos nutemps žemyn ir Rytų Europą, tačiau taip pat mažės ir infliacijos spaudimas.

Continue reading „Globalios ekonomikos lėtėjimo tendencijos tempia žemyn ir Rytų Europą”

danske bank

„Danske Bank” pagal pirmo lygio kapitalą yra 25-oji tarp Vakarų Europos ir 42-oji tarp viso pasaulio bankininkystės grupių. „Danske Bank” priklausantys bankai užima pirmaujančias pozicijas Skandinavijoje, taip pat veikia Airijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. „Danske Bank” grupėje dirba daugiau nei 24 tūkst. žmonių. Beveik prieš metus prie „Danske Bank” makroekonomikos ir finansų rinkų analitikų komandos prisijungė ir lietuvė. 37-erių metų finansų rinkų ir makroekonomikos analitikė Violeta Klyvienė kuruoja Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją bei Estiją. Ji dirba Lietuvoje gerai žinomo „Danske Bank” vyriausiojo analitiko Larso Christenseno komandoje.

  Continue reading „„Danske Bank” analitikų prognozės nėra optimistinės”