Vytautą Daujotį šiandien žino visa Lietuva. Tiesa, pažįsta jį pirmiausia ne kaip Vilniaus universiteto dėstytoją, profesorių, chemiką. Be tiesioginių pareigų – dėstytojavimo aukštojoje mokykloje – jis turi dar kelis užsiėmimus: dalyvauja visuomeninio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ veikloje ir puse etato dirba Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Pastaroji profesoriaus veikla labiausiai ir įsiminė visuomenei. Prof. V. Daujotis išgarsėjo kaip principingas, nepaperkamas ekspertas, priešinęsis nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Būtent jo užsispyrimo dėka keli apsišaukėliai universitetai Lietuvoje nebuvo pripažinti legaliomis aukštosiomis mokyklomis. Tačiau V. Daujotis vis dėlto nesijaučia esąs nugalėtojas.

Prof. Vytautas Daujotis įsitikinęs, kad Jevgenijus Kostinas, bandęs Lietuvoje įkurti nelegalią aukštąją mokyklą, šiandien deramai nenubaustas, kaip nenubausti ir pareigūnai, bet kokia kaina siekę padėti J. Kostinui. G. Visocko nuotr.

Continue reading „Kodėl Vytautas Daujotis nešvenčia pergalės?”

O. Saprun

Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje vykdoma jau nuo nepriklausomybės atkūrimo, tačiau rezultatai rodo, kad buvo einama visuotinio aukštojo mokslo keliu, kuris, beje, kažkiek primena Lenino šūkį, esą valdyti valstybę privalo išmokti kiekviena virėja. Visuotinis aukštasis mokslas iš esmės reiškia, kad kiekvienas turi galimybę gauti aukštąjį išsilavinimą nepriklausomai nuo asmens gabumų, tuo tarpu, kai būtent gabumai turėtų lemti asmens studijas ir tolimesnį kelią gyvenime. Tokia neracionali sistema skatina abiturientus į aukštąsias mokyklas stoti tik dėl menamo prestižo, o ne siekti žinių. Čia galima pateikti tokį pavyzdį – kai pieną imi skiesti vandeniu, tai ilgainiui iš jo nieko nelieka. Tokia lemtis ištiko ir mūsų universitetus, kurių skaičius viršija šaliai reikalingų universitetų skaičių, ir kuriuose studijuojančiųjų studentų daugiau negu reikia šaliai.

  Continue reading „Kodėl parlamentaras Mantas Adomėnas vengia studentės Olgos Suprun?”