visockas-gintaras-portretas

Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

Prof. Vytautas Daujotis padovanojo ką tik išleistą veikalą “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”, kuriame drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu “įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą.

Bei “argumentais ir faktais parodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštąjame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai”.

Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Būtent šie duomenys leidžia “geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę”.

Continue reading „Nepatogūs klausimai”

zurnalistai_1

Sovietmečiu žinojome, kad visi laikraščiai skelbė partijos tiesas. Ir “Tiesa” buvo partijos tiesa, ir “Komjaunimo tiesa” buvo partijos tiesa. Viena partija – viena tiesa.

Tik mintyse galėjai turėti savo tiesą. Dar virtuvėje, dar artimų žmonių draugijoje. Dar ausį prikišęs prie “Amerikos balso”. Buvo viskas aišku. Dabar žymiai sudėtingiau. Kieno tiesą skelbia, pavyzdžiui, “Lietuvos rytas”, “Respublika”, “Lietuvos žinios”? LNK, Tele 3, BTV?…

Buvome naivūs, kai, siekdami laisvės, ją laimėję tikėjomės skaityti, sakyti tik tikrą tiesą. Ketinome perrašyti viską, kas sumeluota, iškreipta, nutylėta. Nebus draudžiamų temų, laisvai reikšime savo nuomonę, nerizikuodami nukentėti, netekti darbo.

Continue reading „Žiniasklaidos paslaptys”