Ispanijoje vyko demonstracija prieš amnestiją katalonų separatistams. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Tūkstančiai ispanų sekmadienį protestavo prieš galimą amnestiją katalonų separatistams, kurie 2017 m. nesėkmingai siekė Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos, informuoja dpa.
 
Teigiama, kad laikinojo Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Socialistų darbininkų partija (PSOE) svarsto pasiūlyti katalonų separatistams amnestiją mainais į jų paramą formuojant vyriausybę.
 
Protestuotojai rinkosi į Pilypo II aikštę Madride, kad išreikštų savo nepritarimą bet kokiems susitarimams su katalonų separatistais. Žmones protestuoti sukvietė konservatyvi Liaudies partija (PP), vadovaujama opozicijos lyderio Alberto Nunezo Feijoo.
 
Liaudies partija paskelbė, kad demonstracijoje dalyvavo daugiau nei 30 000 žmonių. Tarp jų buvo A. N. Feijoo ir buvę Ispanijos premjerai – Mariano Rajoyus ir Jose Maria Aznaras. Jie teigia, kad bet kokia separatistų amnestija prieštarautų konstitucijai ir įstatymo viršenybei. Tačiau laikinasis Ispanijos premjeras P. Sanchezas sako, kad konservatorių opozicija tiesiog nepatenkinta tuo, kad šalies vyriausybei ir toliau vadovauja socialistai.
 
„Atleiskite, bet ir toliau bus socialistų vyriausybė“, – P. Sanchezas, užimantis premjero postą nuo 2018 m., sakė renginio metu katalonų mieste Pineda de Gava netoli Barselonos.
 
Protestas Madride surengtas likus trims dienoms iki balsavimo žemesniuose parlamento rūbuose dėl Liaudies partijos lyderio A. N. Feijoo kandidatūros į premjero postą.
 
Tačiau manoma, kad jis netaps premjeru, nes nesugebėjo užsitikrinti pakankamai paramos. Dabar PP neva sutelkė dėmesį į tai, kaip sutrukdyti P. Sanchezui suformuoti koaliciją.
 
Po liepos mėnesį vykusių rinkimų PP užsitikrino daugiausiai vietų parlamente, tačiau nei viena frakcija neturi akivaizdaus kelio link vyriausybės suformavimo.
 
Beveik neabejotina, kad P. Sanchezo Socialistų darbininkų partijai reiktų katalonų partijų paramos, įskaitant separatistų lyderio Carles‘o Puigdemont‘o partiją „Kartu už Kataloniją“ (Junts).
 
C. Puigdemont‘as išvyko gyventi į Belgiją, kad išvengtų kriminalinių kaltinimų Ispanijoje dėl savo vaidmens 2017 m. nesėkmingai siekus Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos.
 
Jo partija reikalauja amnestijos ne tik savo lyderiui, bet ir kitiems politikams, kurie nesėkmingai siekė Katalonijos nepriklausomybės.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.09.25; 08:42

Belgijos policija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį keli šimtai Belgijos policijos pareigūnų surengė demonstraciją, kuria siekė pareikšti nepasitenkinimą dėl esą nesąžiningos kritikos ir spaudimo, kurį jie turėjo patirti pastarųjų prieš rasizmą nukreiptų protestų metu.
 
Pareigūnai dėvėjo daugiausiai civilinius drabužius. Besirikiuodami priešais Teisingumo rūmus Briuselyje, jie simboliškai sudėjo savo antrankius ant žemės.
 
Prieš rasizmą ir policijos smurtą nukreipti protestai JAV prasidėjo gegužę. Juos lėmė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. Vėliau protestai išplito visame pasaulyje, taip pat ir Belgijoje.
 
Mažiausiai vienas protestas Briuselyje, kurio metu demonstrantai susirinko prie karaliaus Leopoldo II statulos, virto smurtine demonstracija.
 
Belgijos policijos pareigūnai tvirtino nesielgią taip, kaip jų kolegos JAV, tačiau jiems esą taip pat tenka būti apkaltinamiems rasizmu ir nusistatymu prieš šalyje gyvenančias imigrantų mažumas.
 
Panašus protestas penktadienį vyko ir Lježe, jį organizavo feisbuko grupę turinti „Policijos susivienijimo iniciatyva“.
 
„Belgijos policija nėra Amerikos policija, – pabrėžė protesto dalyvis inspektorius Vincentas De Clerqas. – Turėtume nustoti generalizuoti. Dauguma policijos pareigūnų savo darbą atlieka gerai. G. Floydo žūties atvejis yra skandalingas, tačiau tai buvo susiję su (policininkų) mažuma.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.20; 06:00

Ketvirtadienį prie Ukrainos prezidentūros Kijeve susirinko šimtai žmonių, protestuojančių dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš aktyvistus. Demonstracija surengta po to, kai savaitgalį per išpuolį buvo sunkiai sužeistas su korupcija kovojantis šalies aktyvistas.

Šeštadienį įvykęs prieš korupciją pasisakančio politiko Olego Mychailyko užpuolimas – naujausias incidentas virtinėje panašių, prieš Ukrainos aktyvistus ir vyriausybės kritikus nukreiptų atakų.

O. Mychailykas, partijos „Žmonių galia“ Odesos skyriaus vadovas, šeštadienį nežinomų užpuolikų buvo pašautas ir kritinės būklės paguldytas į ligoninę.

Jis ne kartą yra organizavęs protestus prieš Odesos merą Genadijų Truchanovą, kurį kaltino korupcija.

Ukrainos aktyvistų skaičiavimais, nuo 2017-ųjų pradžios prieš valdžios kritikus buvo įvykdyta daugiau kaip 50 išpuolių. Nė vieno iš jų vykdytojai nebuvo nubausti.

„Reikalaujame greito ir veiksmingo išpuolių prieš aktyvistus tyrimo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė dešimčių Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 04:00