Oslas, vasario 24 d. (ELTA). Norvegijos sostinėje už muštynes buvo sulaikytas buvęs Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ kariškis 26 metų Andrejus Medvedevas, kuris pabėgo iš karo veiksmų zonos Ukrainoje ir paprašė prieglobsčio Norvegijoje.
Tai penktadienį pranešė Norvegijos televizijos kanalas TV2.
Incidentas įvyko naktį į vasario 22-ąją Osle prie aludės „Andy`s“. Pasak policijos atstovų, A. Medvedevas elgėsi agresyviai ir susimušė su kitu užeigos lankytoju.
Jo advokatas pacitavo ginamojo žodžius: „Išėjus į miestą ir pavartojus alkoholio, įvyko nesusipratimas.“
Prokuratūros duomenimis, buvęs „Vagner“ samdinys priešinosi pareigūnams ir spyrė vienam ar keliems iš jų.
Rusas buvo apklaustas, bet savo kaltės nepripažino. Po apklausos jis buvo paleistas.
Šių metų sausio 16 d. Norvegijos valdžia patvirtino, kad A. Medvedevas neteisėtai kirto šalies sieną ir paprašė prieglobsčio. Jis buvo apklaustas Norvegijos pareigūnų kaip galimas Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje liudytojas.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Maskva, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Vyras Pietų Rusijos Rostovo prie Dono srityje netoli Ukrainos sienos apšaudė patruliuojančius policininkus ir vieną pareigūną sužeidė.
„Nusikaltimas įvykdytas šiandien 12.00 val. Novošachtinsko priemiestyje“, – antradienį pranešė policija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
Institucijų duomenimis, vyras vilkėjo kamufliažinius rūbus ir buvo ginkluotas automatiniu ginklu. Tai esą dezertyras, kuris prieš tai buvo nusiųstas į Rusijos karą Ukrainoje. Kitos detalės apie šaulį nepateikiamos. Po susišaudymo su policija vyras pasislėpė, vyksta jo paieška.
Novošachtinsko valdžia sustiprino mokyklų ir darželių apsaugą.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos institucijos savo šalyje registravo smarkiai išaugusį išpuolių panaudojant sprogmenis ir šaunamuosius ginklus skaičių. Remiantis neseniai paskelbta Rusijos vidaus reikalų ministerijos statistika, tokių nusikaltimų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 30 proc.
Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį
Kyjivas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pasienyje sulaikytas slaptosios tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras, mėginęs neteisėtai palikti šalį. Pasienyje su Vengrija generolas penktadienį pateikė suklastotus dokumentus, pranešė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.
Vaizdo įraše naktį į penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad atėmė karinius laipsnius iš dviejų SBU brigados generolų. Jis nedetalizavo, kuo prasikalto aukšti žvalgybininkai. Vienas jų pastaruoju metu buvo SBU vadas Rusijos pajėgų okupuotoje Chersono srityje Pietų Ukrainoje.
„Neturiu laiko užsiimti su išdavikais“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis gyrė kitų SBU pareigūnų darbą Rusijos pradėtame kare.
Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema
Varšuva, gruodžio 17 d. (TASS-ELTA). Lenkijos specialiosios tarnybos iš šalies pabėgusį karį laiko Baltarusijos specialiųjų tarnybų įkaitu, kurio parodymais negalima tikėti. Tai penktadienį Lenkijos spaudos agentūrai pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų darbą koordinuojančio ministro spaudos sekretorius Stanislawas Žarynas.
„Propagandinės tezės, paremtos tarnybą palikusio kario, perėjusio į priešo pusę, pasakojimais ir pozicija, nekelia pasitikėjimo. Teisinė bėglio padėtis paverčia jį Baltarusijos tarnybų įkaitu – jis pabėgo pas agresorių tuo metu, kai agresorius užpuolė jo tėvynę“, – pareiškė S. Žarynas.
Anot jo, dabar bėglys mėgins imtis priemonių, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. „Minėtas karys anksčiau turėjo problemų su įstatymais, taip pat ir susijusių su agresijos apraiškomis, ir ruošėsi palikti kariuomenę. Šiuo metu jo padėtį apsunkina tai, kad jo veiksmai laikytini dezertyravimo aktu, tai baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų,“ – priminė jis.
S. Žaryno teigimu, bėglys pasmerktas bendradarbiauti su Baltarusijos valdžia, todėl visi jo pareiškimai ir veiksmai, kuriuos artimiausiomis dienomis paskleis Minskas, „turėtų būti vertinami kaip visiškai nepatikimi“.
Per pokalbį su Baltarusijos žiniasklaida pabėgęs karys kritikavo Lenkijos valdžią. Visų pirma jis televizijos kanalui „Belarus-1“ sakė, kad jo akivaizdoje kariškiai pasienyje nukovė du savanorius.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį patvirtino, kad jų karys dingo prie rytinės šalies sienos. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas generolas Tomaszas Petrovskis pareiškė, kad Varšuva sieks, jog į Baltarusiją pabėgęs karys būtų patrauktas atsakomybėn už dezertyravimą.
Dezertyras
Minskas, Varšuva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Lenkijos karys, patruliavęs prie Europos Sąjungos rytinės sienos su autoritarine Baltarusija, dezertyravo ir paprašė ten politinio prieglobsčio, penktadienį pranešė Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnai.
Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tvyro jau kelis mėnesius, tūkstančiams migrantų mėginant patekti į ES narę Lenkiją. Dėl šios krizės Vakarai ir Baltarusijos režimas kaltina vienas kitą.
Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad lenkų karį sustabdė jos apsaugos pareigūnai ir kad jis „prašė politinio prieglobsčio šalyje“. Ji teigė, kad kareivis – įvardijamas kaip Emilis Czeczko – buvo sustabdytas ketvirtadienį prie Tušemlos pasienio kontrolės punkto. Režimo kontroliuojama žiniasklaida tada transliavo interviu su kariu, sakiusiu, kad jis „dezertyravo iš armijos per spygliuotą vielą“. „Nusirengiau uniformą ir be drabužių, nuogas, bėgau Baltarusijos link“, – sakė jis, jo žodžiai pateikti išversti į rusų kalbą.
Karys sakė, kad „neįmanoma tylėti apie tai, kas vyksta Lenkijos teritorijoje“. Baltarusijos pasieniečiai teigė, kad jis nepritaria griežtai Lenkijos pozicijai prieš migraciją.
Baltarusijos nacionalinė televizija griežtai kontroliuojama valstybės.
Šių metų pradžioje buvo parodytas interviu su Baltarusijos antivyriausybiniu aktyvistu Romanu Protasevičiumi, priverstinai Minske nutupdžius lėktuvą, kuriuo jis skrido. Jo šeima ir aktyvistai teigė, kad jis buvo priverstas kalbėti, ką reikia.
Vėliau Lenkijos kariškiai paskelbė pareiškimą, patvirtinantį, kad būta „gėdingo, vienkartinio dezertyravimo atvejo“. „Jis kirto Baltarusijos sieną ir įžeidinėjo Lenkijos kariuomenę“, – pranešė jie.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad karys „turėjo rimtų problemų su įstatymais ir buvo pateikęs atsistatydinimo iš armijos pareiškimą“. „Jis niekada neturėjo būti paskirtas į pasienio tarnybą. Paprašiau paaiškinimo, kas už tai atsakingas“, – parašė jis tviteryje.
Vėliau kariuomenė pranešė atleidusi tris viršininkus.
Nuo vasaros Lenkija išsiuntė tūkstančius karių prie sienos, kad užkirstų kelią dideliam migrantų skaičiui patekti iš Baltarusijos. Tarptautinės teisių organizacijos kritikavo Lenkiją dėl jos elgesio su migrantais ir prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties zonos sukūrimo pasienyje.
Pirmadienio rytą,. apie 8.00 val., iš tarnybos Karaliaus Mindaugo husarų batalione savavališkai pasišalino nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karys Mantas Juozas Petkevičiaus (g. 1990 m.). Karys nuo gruodžio 12 d. buvo izoliavimosi patalpoje, nes turėjo kontaktą su COVID-19 sergančiu kariu. Izoliacijos patalpoje gyveno keturi kariai. Paskutinį kartą tarnybos draugai karį matė gruodžio 14 d. 00.10 val.
Karys batalione tarnybą pradėjo gruodžio 7 d. Karys yra 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų, trumpai kirptų plaukų. Vilkėjo kario uniformą. Karys apibūdinamas kaip nekonfliktiškas su savo tarnybos kolegomis. Išskirtinių charakterio bruožų atsižvelgiant į kitus kolegas neturėjo.
Apie pasišalinusį karį pranešta Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pareigūnai intensyviai ieško kario pasitelkdami Panevėžio priešgaisrinę tarnybą, bendrauja su artimaisiais ir draugais.
Kario tėvai buvo informuoti apie jo dingimą tą pačią dieną. Jų teigimu, karys į namus negrįžo. Kario artimieji toliau bendrauja su bataliono vadovybe ir policija, prisideda prie kario paieškos.
Asmenis, galinčius suteikti vertingos informacijos apie M. J. Petkevičius buvimo vietą, prašome pranešti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai Godai Kvedaraitei telefonu 8 678 03 210 arba el. p. goda.kvedaraite@policija.lt.
Prieš keletą dienų Azerbaidžanas oficialiai pareiškė, kad iš armėnų ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Kalnų Karabache, pasitraukė karys Araikas Kazarianas. Eilinio kario laipsnį turėjęs būtinosios karo tarnybos karys perbėgo fronto liniją ir Azerbaidžane paprašė prieglobsčio.
Oficialusis Baku įvardina pagrindines perbėgimo priežastis: nelaimėlis neapsikentė Armėnijos ginkluotosiose pajėgose egzitavusios netvarkos: jį skriaudė tiek karininkai, tiek vadinamieji „seniai“. Pasak į Azerbaidžaną perbėgusio armėnų kario, ginkluotosiose armėnų pajėgose, kur jam teko tarnauji, nėra elementariausios tvarkos – savivaliauja karininkai, paskendę korupcijoje, bei įteisinta vadinamoji „diedovščina“, kada daugiau atitarnavę kareiviai skriaudžia naujokus karius.
Koks tolimesnis šio armėnų kario likimas, – nėra aišku. Greičiausiai Azerbaidžanas neperduos kario Armėnijai. Perbėgėliui bus suteiktas leidimas gyventi Azerbaidžane. Galimas ir kitas variantas: armėnų karį azerbaidžaniečiai perduos tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms, besirūpinančioms žmogaus teisėmis.
Kad iš Kalnų Karabache dislokuoto dalinio pabėgo Araikas Kazarianas, rugpjūčio 12-ąją patvirtino ir oficialusis Jerevanas. Tiesa, apie dezertyravimo priežastis Armėnija nelinkusi garsiai kalbėti. Štai Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas viešai tvirtino, esą A.Kazarianas ne perbėgo į Azerbaidžano pusę, o tiesiog pasiklydo „fronto linijose“.
Bėda ta, kad Armėnijos gynybos ministro D.Tonojano versija netiki net patys armėnai. Atsiverskite armenianreport.com leidinį. Jame Galust Grigiorian itin ironiškai vertina gynybos ministro teiginius dėl neva fronto linijoje pasiklydusio kario.
Pietų Korėjos pajėgos sulaikė šiaurės korėjietį, kirtusį griežtai saugumą sieną tarp abiejų šalių. Dezertyravęs karys demilitarizuotą zoną perbėgo naktį į ketvirtadienį, pranešė Pietų Korėjos generalinis štabas.
Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, pastarąjį kartą Šiaurės Korėjos karys sieną į Pietus kirto gruodį.
Kasmet šimtai šiaurės korėjiečių pabėga į Pietų Korėją. Tačiau tipinis pabėgimo maršrutas eina per Šiaurės Korėjos sieną su Kinija. Perbėgimai per vidinę sieną tarp Korėjų yra reti, be kita ko, todėl, kad ji labai užminuota, apsaugota tvorų ir saugoma kareivių.
Panevėžyje 20-metis šiaulietis E. N. nuteistas pagal retai taikomą baudžiamojo kodekso 323 straipsnį („Dezertyravimas“). Prokurorai šiam profesinės karo tarnybos kariui kaltinimus buvo pateikę už tai, kad nenorėdamas važiuoti į pratybas, be pateisinamos priežasties jis beveik 3 savaites neatvyko į tarnybą.
Šiaulietis E. N. profesionaliu kariu tapo 2014 metų rudenį. Prieš tai dalyvavo maždaug 3 mėnesius trukusiuose baziniuose kario rengimo kursuose, kur jam labai patiko.
Tapęs profesinės karo tarnybos kariu, vaikinas buvo paskirtas tarnauti į šalia Panevėžio įsikūrusį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, į kulkosvaidininko padėjėjo pareigas.
E. N. kartu su kitais šio bataliono atstovais birželį turėjo vykti į tarptautines pratybas Latvijoje, trunkančias 12 dienų. Tačiau likus trims dienoms iki jų, šiaulietis neatvyko į tarnybą dalinyje, o vadams pranešė, kad serga. Karys jiems tvirtino turintis nedarbingumo pažymėjimą.
Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirminkas R. Kaminskas, pavaduotojai A. Malinauskas ir Z. Tamakauskas apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi Madalovu.
Viešojo saugumo tarnyba yra specialiosios parengties valstybės įstaiga. Ji turi atkurti ir užtikrinti viešėją tvarką ypatingų situacijų atvejais, turi slopinti riaušes, grupinius nelegalius veiksmus, masinius neramumus, priešinamasi teisėsaugos pareigūnams. Į šią tarnybą taip pat įeina konvojavimo, apsaugos padaliniai ir judriosios specialios paskirties kuopos.
Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai aktyviai dalyvauja ir stiprinant valstybės sienos apsaugą, vyksta į užsienį dalyvauti taikdarių veiksmuose įgyvendinant paliaubų susitarimus, saugant Jungtinių Tautų personalą ir taikius gyventojus. Šios tarnybos atstovai taip pat dalyvauja Europos Sąjungos policijos pajėgų pratybose.
Ypatingos Lietuvos žmonių pagarbos bei pripažinimo yra susilaukęs minėtos tarnybos kūrėjas, pradžioje vadintos Vidaus tarnybos 1-ju pulku – tuometinis pulkininkas Sergejus Madalovas. Jo vadovaujamas pulkas mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pirmuosiuose žingsniuose daug prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos piliečių saugumo užtikrinimo: neleido sovietiniam okupantui įvykdyti klastingą sumanymą – paleisti iš kalėjimo tūkstančius įkalintų recidyvistų.
