Prancūzijos žvalgybos DGSE emblema

Prancūzija kaltina du buvusius slaptuosius agentus išdavyste. Buvę užsienio žvalgybos darbuotojai teikė „informaciją vienai užsienio šaliai“, – stočiai „CNews“ sakė gynybos ministrė Florence Parly. Dėl to teisėsauga pradėjo tyrimą dėl įtarimų išdavyste.

Agentai dirbo Kinijai, sakė su tyrimu susipažinęs šaltinis.

Užsienio reikalų ministerija Pekine per savo atstovą pareiškė, kad nieko nežino apie šį atvejį. Prieš abu buvusius Prancūzijos užsienio slaptosios tarnybos DGSE agentus, Gynybos ministerijos duomenimis, vyksta tyrimas dėl „labai rimtų nusikaltimų“.

Gali būti, kad su jais susiję ir vieno agentų sutuoktinė, sakė ministrė. Ji kol kas nenorėjo komentuoti, kokią informaciją įtariamieji perdavė kitai šaliai.

Tyrimas pradėtas jau gruodį. Abu buvę agentai nuo tada yra kardomajame kalinime. Televizijos stoties TMC duomenimis, vienas jų anksčiau yra dirbęs Pekine. Ministerija to kol kas nepatvirtino.

Žvalgyba, pasak ministerijos, pati atskleidė aferą ir kreipėsi į prokuratūrą Paryžiuje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.27; 03:00

Liukas Gardingas, Stefani Kirhgesner, Nikas Hopkinsas

Britų leidiniui „The Guardian“ tapo žinoma, kad Didžiosios Britanijos žvalgybų darbuotojai suvaidino lemiamą vaidmenį perspėdami kolegas Vašingtone dėl galimų Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabo ryšių su Rusijos žvalgybų agentais.

Britų žvalgyba GCHQ pastebėjo 2015-ųjų metų pabaigoje įtartiną bendradarbiavimą tarp asmenų, susijusių su D.Trampu, ir žmonėmis, kurie įtariami esą Rusijos slaptųjų tarnybų dabuotojai arba Rusijos įtakos agentai.

Šią versiją laikraštis skelbia remdamasis šaltiniu, artimu Didžiosios Britanijos žvalgybai. Beje, slaptieji duomenys surinkti ir perduoti Amerikai ne specialiai, o besikeičiant kasdiene, niekuo neišsiskiriančia informacija.

Vėliau, iki 2016-ųjų metų vasaros, Vakarų žvalgybos su kolegomis iš JAV pasidalino jau papildoma informacija apie D.Trampo aplinkos atstovų susitikimus su rusais. Elektroninės žvalgybos duomenų apie įtartinus ryšius Vašingtonui perdavė Vokietija, Estija ir Lenkija. Svarbių duomenų pateikė ir Australija, Nyderlandai ir Prancūzijos Vyriausioji išorės žvalgybos valdyba DGSE.

Remiantis turimomis žiniomis tampa akivaizdu, kad GCHQ specialiai nesidomėjo D.Trampo rinkimų štabo žmonėmis. Britų šnipai neturėjo tikslo sekti būtent D.Trampo patikėtinius ir specialiai neieškojo duomenų apie D.Trampą. Įtartini pokalbiai su įtartinais Rusijos žmonėmis buvo užfiksuoti atsitiktinai. Tiesiog britai rutiniškai analizavo Rusijos žvalgybų žingsnius, kai ėmė ryškėti dėsningumai, galintys dominti amerikiečių žvalgus.

Tiek amerikiečių, tiek britų šaltiniai leidiniui „The Guardian“ pranešė, kad būtent GCHQ pirmąjame etape atliko svarbiausius darbus, kai 2016-ųjų metų vasarą FTB pradėjo rimtai žvelgti į temą, kokie iš tiesų D.Trampo ir Kremliaus santykiai. Vienas iš leidinį informavusių šaltinių pabrėžė, kad britų žvalgyba – svarbiausia informacijos tiekėja.

Leidinio „The Guardian“ šaltiniai taip pat pabrėžė, kad JAV slaptosios tarnybos FTB ir CŽV dirbo per daug lėtai, analizuodamos, kodėl D.Trampo komanda palaiko ryšius su Rusija. Lėtumą galima paaiškinti: JAV įstatymai draudžia Amerikos žvalgyboms nagrinėti asmeninius amerikiečių pokalbius be teismo sankcijos. Todėl tikrai gali susidaryti įspūdis, kad amerikiečių „džeimsai bondai“ kai kada snaudžia.

Laikraščio duomenimis, tuometinis GCHQ vadovas Robertas Henigenas perdavė slaptus popierius CŽV vadovui Džonui Brenanui dar 2016-ųjų vasarą. Klausimas buvo toks delikatus, kad informaciją įteikė pats tarnybos vadovas. Ši misija nepatikėta niekam kitam.

Šiuo metu atliekami net keli tyrimai dėl D.Trampo rinkimų štabo darbuotojų bendravimo su galimais rusų įtakos agentais. Manoma, kad šį subtilų klausimą nagrinėjantys specialistai sparčiai pasistūmėjo į priekį. Dabar jie neva turi konkrečių duomenų, kad sąmokslo vis tik būta. Omenyje turimi slapti D.Trampo rinkimų štabo vadovų ir rusų įtakos agentų susitarimai. Taip pat žinoma, kad rusai naudojosi konfidecialia informacija, gauta įsilaužus į amerikiečių kompiuterius.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“.

2017.04.17; 09:11

Majoras Pjeras-Anri Biunelis pirmą sykį areštuotas 1998 metų spalio mėnesį. Jis apkaltintas tuo, kad serbams perduodavo slaptus duomenis prieš pat NATO bombardavimus (šios išdavystės padėjo serbams ir spausti Kosovo albanus, o amerikiečius, sumaniusius jėga sutramdyti karinguosius serbus, pastatė į keblią padėtį).

Pasaulis ėmė rėkti, kad amerikiečiai nemoka kariauti ir bombarduoja ne tiek karinius, kiek civilius serbų objektus). Mjr. Pjeras-Anri suėmimo išvakarėse priklausė Prancūzijos delegacijai, dirbusiai karinėje NATO komisijoje. Manoma, kad slaptus duomenis apie numatytus karinius amerikiečių veiksmus prieš Serbiją prancūzas perduodavo Briuselyje veikusiam serbų agentui majorui Jovanui Milanovičiui.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: prancūzų majoras Pjeras-Anri Biunelis”

DGSE – Direction Générale de la Sécurite Exterieure – Vyriausioji išorės saugumo valdyba. Prancūzijos specialioji žinyba, 1981 metais pakeitusi nešlovę pelniusią Išorės dokumentacijos ir kontržvalgybos valdybą – SDECE (Servise de Documentation Extérieure et de Contrespionage).

Tapęs Prancūzijos prezidentu, socialistas Fransua Miteranas paleido CDECE (bent jau panaikino šitą pavadinimą) ir vietoj jos įkūrė DGSE. Naujos organizacijos vadovu paskyrė Pjerą Marioną, buvusį kompanijos Air Frances direktorių.

Po pusantrų metų P.Marionas atsistatydino, o į jo vietą atėjo admirolas Pjeras Lakostas, pirmasis jūrų karininkas, stojęs vadovauti nacionalinei Prancūzijos specialiajai tarnybai.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Prancūzijos slaptųjų tarnybų veiklos specifika”