„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Prezidentūra nepriima viešojoje erdvėje pasipylusios kritikos dėl ketvirtadienį dar kartą šalies vadovo parodyto dėmesio „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams ir tvirtina, kad Gitanas Nausėda tiesiog „nebijo bendrauti su žmonėmis“, Seimo lyderiai laikosi kiek kitokios nuomonės. Valdančiųjų liberalų ir konservatorių atstovų teigimu, Prezidentūros dėmesys kontroversiškai vertinamiems ir agresyvia retorika išsiskiriantiems „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams labiau skaldo nei telkia visuomenę.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas net užsimena pastaruoju metu prezidento komunikacijoje girdįs apkaltos būdu nušalinto Rolando Pakso kalbėjimo apraiškų, o konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento patarėjo mitinguotojams Daukanto aikštėje išsakytomis užuominomis apie mėginimą iš G. Nausėdos atimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) funkciją.
 
Tuo tarpu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nors ir nesistebįs Prezidentūros parodytu dėmesiu „Šeimos gynimo maršo“ iniciatoriams, vietų, galbūt reikalaujančių šiek tiek stabtelti ir apgalvoti rodomo solidarumo pasekmes, surandąs. Ekspremjero teigimu, akivaizdu, kad „maršo“ dalyviai siekia sukurti naują partiją, o prezidento rodomos dėmesys šią intenciją tik dar labiau stiprina.
 
ELTA primena, kad kontroversiškai vertinami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, primindami gegužės 15 d. Vingio parke vykusio renginio metu išsakytus reikalavimus valdžiai, šią savaitę nuo antradienio protestavo šalia Seimo ir Vyriausybės. Ketvirtadienį protestuotojai nuvyko prie Prezidentūros, kur juos pasitiko prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Jis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą. Tai viešojoje erdvėje sukėlė ne ką mažesnę kritiką nei prezidento G. Nausėdos įrašytas sveikinimas, kuris buvo parodytas  „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke.
 
Stebisi, kodėl prezidentas toleruoja „gatvės demokratiją“
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E.s Gentvilas neslėpė nusivylimo Prezidentūra. Politikas stebėjosi, kaip šalies vadovas ir jo komanda ignoruoja faktą, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai pamina esminius gyvenimo demokratijoje principus. Pasak E. Gentvilo, agresija ir siekis diskusiją perkelti į „gatvės demokratiją“ yra pavojingas, o tai, kad Prezidentūra tai toleruoja, tęsė jis, primena liūdnai pagarsėjusį R. Pakso komunikavimą jam surengtos apkaltos metu.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Aš labai skeptiškai vertinu patį „Šeimų gynimo maršo“ žodyną. Tai, kad žmonės susiburia – yra puiku, tad gal ir gerai, kad Mačiulis juos už iniciatyvą pagyrė. Bet pasižiūrėkime, ką jie skleidžia. Viskas juk prasidėjo nuo neapykantos kalbos, nuo parašų rinkimo prieš homoseksualų žmogų (Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių – ELTA), į tai niekaip iš Prezidentūros nebuvo sureaguota, sureaguota tik į kunigo Algirdo Toliato menkinimą…“, – Eltai sakė Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
 
Pasak jo, negalima tiesiog ignoruoti fakto, kad „Šeimų gynimo maršo“ dalyviai iš principo veikia pamindami demokratinio žaidimo valstybėje taisykles.
 
„Tie patys žmonės, skleisdami neapykantos kalbą, kelia ir visiškai antidemokratinius lozungus. Sako, kad mes jūsų nerinkome, kad jūs esate neteisėtai išrinkti, tad prašome apleisti patalpas arba mes jus išvarysime. Manau, kad jie pasimokė iš Kapitolijaus šturmo ir jiems tai atrodo labai sektinas pavyzdys“, – teigė jis.
 
„Reikalaujama paklusti jų reikalavimams. Juk demokratinėje valstybėje negali ateiti grupė žmonių ir reikalauti iš Seimo elgtis taip, kaip kad būtent jie galvoja. Kiekvienas Seimo narys turi savo laisvą balsavimo mandatą. Seimo nariai turi įsipareigojimą savo rinkėjui per savo programą. Šitie dalykai atrodo jiems nesuprantami. Pradeda formuotis gatvės demokratija. Aš sutinku, kad žmonės turi tokias nuomones ir jie gali jas išsakyti, bet eiti ir reikalauti sakant, kad jūs privalote paklusti mums… Tai jau nebekvepia parlamentine demokratija“, – sakė politikas.
 
Todėl, teigė E. Gentvilas, tiek savo sveikinimo kalba Vingio parke, tiek P. Mačiulio išėjimu Daukanto aikštėte prezidentas G. Nausėda palaimino nedemokratinę iniciatyvą.
 
„Aš matau šeimų maršą kaip antidemokratinį į rinkimų rezultatus nukreiptą veiksmą, kurį prezidentas palaimina, paglosto galvas, paskui išsiunčia patarėją, kuris dar ir paryškina dėkodamas už pilietiškumą. Tačiau juk vertėjo pasakyti, kad demokratinėje valstybėje yra parlamento rinkimai, bet juk nė vieno tokio pastebėjimo nenuskambėjo“, – sakė E. Gentvilas.
 
„Prezidentas, kuris turi vienyti, jis negali imtis vienos grupės akivaizdaus palaikymo. O dabar jau reikia sakyti, kad prezidentas akivaizdžiai palaiko ne tik žmonių susirinkimą – kas yra normalu – bet ir tą žodyną bei idėjas, kurias šie žmonių susirinkimai skleidžia“, – akcentavo liberalas.
Įžvelgia analogijų su R. Pakso istorija
 
E. Gentvilas neslėpė manąs, kad dabartinės Prezidentūros rodomas dėmesys „Šeimų gynimo maršui“ bei jos dalyvavimas visuomenėje ažiotažą kėlusiosiose diskusijose jam šiek tiek primena ir apkaltos būdu prezidento posto netekusio R. Pakso istoriją. Kai kuriuos tai indikuojančius akcentus, svarstė E. Gentvilas, galima išskaityti ir G. Nausėdos metiniame pranešime.
 
„Ar prezidentas neturi demokratijos pojūčio savyje, ar sąmoningai einama Pakso keliu, kas, beje, nuskambėjo ir prezidento metiniame pranešime. Man dėl to yra labai apmaudu. Paksas prieš beveik 20 metų pasakė: runkeliai ir elitas. Prezidentas dabar pasakė: progresyvieji ir „kaimietukai“. Atseit aš stoju į tos daugumos, kuri yra menkinama ir neįvertinama, pusę. Tai yra visiškas skaldymas“, – teigė jis.
 
„Kad ir kiek noriu būti lojalus ir pagarbus prezidentui, bet šioje vietoje turiu kalbėti kategoriškai kaip liberalas ir demokratinius dalykus suprantantis žmogus“, –  pažymėjo E. Gentvilas kartu apgailestaudamas, kad, jo supratimu, prezidentas ne tik netikslingai remia vieną iš diskutuojančių pusių, bet ir remia galbūt gimstančią nedemokratinę jėgą.
 
„Tai yra pavojingas žaidimas su valstybės stabilumu. Gaila, kad prezidentas dalyvauja tokiuose žaidimuose“, – sakė liberalas.
 
„Tokie Prezidentūros žingsniai… Kai Prezidentūra šitaip elgiasi su demokratijos vertinimu, kai atėjęs prezidentas (metinio pranešimo metu – ELTA) išplūdo valdžią kaip labai blogą, nesiklausančią piliečių, kartu pažymėjęs kad jis vienintelis girdi piliečius… Man nepatinka, kai šitaip atsistoji kažkur greta. Tas greta gali būti Viešpaties vaidmuo viršuje, bet tas greta gali būti ir užribis“, – apibendrino E. Gentvilas.
 
S. Skvernelis sako Prezidentūros žingsniu nenustebęs, bet pats būtų daręs kitaip
 
Opozicijos lyderis S. Skvernelis sako nenustebęs Prezidentūros sprendimu dar kartą parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ iniciatyvai. Pasak jo, keista būtų buvę, jei gegužę Vingio parke tiems patiems mitinguotojams dėmesį parodęs prezidentas šį kartą būtų pasielgęs priešingai.
 
Tačiau, nepaisant to, ekspremjeras neskuba Prezidentūros sprendimo įvertinti kaip teisingo. Anot jo, reikia pripažinti, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai brandina planus kurti politinę jėgą, todėl bet koks aukščiausių šalies pareigūnų palaikymas, pažymi opozicijos lyderis, tokias iniciatyvas tik dar labiau skatina. Prisiminęs dar neseną savo premjeravimo patirtį, S. Skvernelis užsiminė manąs, kad tikrai buvo ir kitokių būdų, kaip šioje situacijoje reikėjo elgtis.
 
Prie Seimo. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Manęs tai nenustebino. Vingio parke vykusiame šeimų marše buvo juk paskelbtas prezidento sveikinimas, tai dabar būtų keista, jei nebūtų jokios reakcijos iš Prezidentūros. Mačiulis išėjo ir perteikė prezidento mintis, prezidento poziciją. Aš to labai nesureikšminu, prezidentas ar jo patarėjai išeina į visus tokius renginius“, – sakė S. Skvernelis, kaip pavyzdį įvardindamas tai, kad praėjusių metų vasarą pusšimtis profesoriaus Vytauto Landsbergio vedamų žmonių, Daukanto aikštėje raginusių imtis priemonių užkirsti kelią Astravo atominės elektrinės paleidimui, prezidento dėmesio taip pat susilaukė.
 
„Kažkada buvo profesoriaus Vytauto Landsbergio organizuotas antiastravinis mitingas ir tuomet prezidentas išėjo. Prezidentas bendrauja. Manau, kad jei susirinktų ir kitą nuomonę turintys žmonės, pavyzdžiui, LGBT bendruomenės nariai – prezidentas taip pat išeitų. Be to, jis juk pažadėjęs ženkliuką įsisegti“, – juokaudamas sakė S. Skvernelis.
 
Įžvelgia „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių planus kurti politinį darinį: prezidentas tai skatina 
 
Visgi panašu, kad S. Skvernelis nėra linkęs prezidento skirtą dėmesį „Šeimų gynimo maršui“ sugretinti su dėmesiu, kuri šalies vadovas skyrė kitiems mitingams. Opozicijos lyderis sutinka, kad „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams rodomas Prezidentūros dėmesys skatina dar vienos politinės jėgos kūrimosi inerciją.
 
„Be abejo, tai yra tam tikra parama ir būtų keista, kad tai būtų kitaip vertinama. Bet ar tai kažkuo virs… Manau, kad, ko gero, taip. Nereikia būti naiviu, manau, kad artėjama politinio judėjimo ir politinės partijos link. Yra mūsų istorijoje pavyzdžių, kai partijos susikurdavo rezonansinėse istorijoje. Prisiminkime Drąsos kelio partiją… Tokia tikimybė tikrai yra“, – sakė jis.
 
„Todėl toks prezidento palaikymas organizatoriams, šiuo atveju, yra labai svarbus, motyvuojantis kurti kažką toliau“, – pažymėjo S. Skvernelis ir neskubėjo spręsti, ar būtinai iš „Šeimos gynimo maršo“ išsivysčiusi politinė jėga kenktų Lietuvos politinei sistemai. Visgi, jo teigimu, bet kas, kas artėja prie kraštutinumų, be abejonės, nerimą kelia.
 
„Tai, kas artėja prie kraštutinumų, kur skiedžiama daug neapykantos, tai kelia tam tikrą nerimą“, – sakė S. Skvernelis.
 
Mitingo organizatorius reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą, o ne eiti į aikštę
 
Ekspremjeras gana atsargiai įvertino Prezidentūros pasirinktas formas parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršui“. Pasak jo, ko gero, geriausia būtų buvę, jei mitingo organizatoriai būtų pakviesti į Prezidentūrą aptarti rūpimus klausimus. Tokios praktikos, teigė S. Skvernelis, buvo laikomasi jam vadovaujant Vyriausybei.
 
„Į tribūną mes niekada nelipdavome ir nevarydavome populistinių kalbų, kad patiktume susirinkusiems žmonėms“, – pažymėjo S. Skvernelis.
 
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą atstovus ir tada išklausyti jų mintis, reikalavimus, diskutuoti. Diskusijos minioje tikrai nėra, yra tik politinės deklaracijos, pareiškimai, emocijos. Jei nori išgirsti nuomonę bei reikalavimus ir pasakyti savo… Manau, kad geriausias dalykas yra pasikviesti atstovus“, – sakė Eltai ekspremjeras, pažymėdamas, kad ypač „neskaniai“ jam pasirodė P. Mačiulio sprendimas susirinkusiems mitingo dalyviams užsiminti ir apie diskusiją dėl EVT.
 
„Turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – apie konservatorių trintis su Prezidentūra keliančią  iniciatyvą ketvirtadienį mitinguotojams priminė P. Mačiulis.
 
„Pigus turgelis išeina, kai EVT klausimą palietė. Tai labai neskaniai atrodė“, – taip P. Mačiulio užuominas įvertino S. Skvernelis.
 
Valdančiųjų konservatorių atstovė ragina neaudrinti visuomenės
 
Konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat stebėjosi P. Mačiulio mitingo dalyviams išsakytomis užuominomis apie tai, kad iš prezidento norima atimti atstovavimo EVT funkcijas. R. Morkūnaitei-Mikulėnienei tai pasirodė panašu į Prezidentūros skundą.
 
„Išklausyti žmonių nuomonę yra viena, bet kalbėti racionaliai ir argumentų kalba yra kita. Man keistas toks skundas iš vienos pagrindinių Lietuvos institucijų, kad kažkas iš kažko gali ar nori atimti. Nereikėtų audrinti visuomenės, kad kažkas iš kažko nori atimti“, – teigė ji ir kaip koalicijos kolega E. Gentvilas deklaravo nusivylimą, esą prezidentas, rodydamas dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ mitinguotojams neišvengiamai tapatinasi ir su agresyvia jų retorika.
 
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

„Nuomonių įvairovė yra svarbu, žinoti, ką žmonės galvoja taip pat yra svarbu. Šeimų marše yra įvairių žmonių, bet yra ir tokių, kurie naudoja agresyvią retoriką, siūlo Seimo kolegoms pastatyti vos ne kankinimo įrenginius. Aš nežinau, ar tikrai yra noras prezidentui tapatintis su tokio pobūdžio retorika. Tačiau tas ženklas, kurį mes matėme iš prezidento patarėjo, jis kelia dviprasmiškų jausmų“, – teigė ji.
„Susidaro įspūdis, kad ta retorika (prezidentui – ELTA) yra priimtina. Man bent jau neteko išgirsti kažkokio atsiribojimo. Tai kelia nerimą… Ar tikrai šaukimas, kad šiandien reikia vienus išvaikyti, yra ta visuomenės nuomonė, kurią reikia prezidentui remti“, – sakė konservatorė, pažymėdama, kad iš prezidento pati tikisi visuomenės vienijimo, o ne skaldymo.
 
„Tikėčiausi iš prezidento institucijos vienijimo, o ne atverti dar didesnius pleištus“, – apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.19; 08:15