Didysis septynetas

Trumposios naujienos

Didysis septynetas ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Didžiojo septyneto valstybės (G7) – Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija ir Vokietija – ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad pastaroji nutrauktų karą Ukrainoje ir išvestų savo pajėgas, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Tokios mintys išsakytos komunikate, kuris buvo priimtas šeštadienį per G7 viršūnių susitikimą Hirošimoje, Japonijoje.
 
Dokumente Kinija raginama „remti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri būtų grįsta teritoriniu vientisumu ir Jungtinių Tautų Chartijos principais ir tikslais, įskaitant tiesioginį dialogą su Ukraina“.
 
Iki šiol Kinija ne tik nepasmerkė Rusijos agresijos, bet ir parėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Tuo pačiu metu G7 atmetė bet kokias vienašališkas Kinijos pretenzijas Taivanui ar bandymus pakeisti esamą status quo naudojant jėga ir prievartą.
 
„Patvirtiname taikos ir stabilumo abiejose Taivano sąsiaurio pusėse svarbą kaip būtiną tarptautinės bendruomenės saugumo ir klestėjimo sąlygą“, – rašoma dokumente.
 
G7 valstybės pabrėžė, kad jų pagrindinės pozicijos dėl Taivano ir „vienos Kinijos“ principo nesikeičia. Šalys paragino nesutarimus tarp Kinijos ir Taivano spręsti taikiai.
 
Remiantis „vienos Kinijos“ principu, Pekinas pripažįstamas vienintele Kinijos valdžia. Komunistų vadovybė Pekine Taivaną laiko Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) dalimi ir grasina užimti salą jėga. Tuo metu Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika, daugiau nei septynis dešimtmečius yra valdomas demokratiškai ir nepriklausomai nuo KLR.
 
Didžiojo septyneto šalių požiūriu, KLR teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje neturi jokio teisinio pagrindo. G7 taip pat smerkia Kinijos vykdomą militarizaciją regione ir primena, kad 2016 m. tarptautinis arbitražo teismas Hagoje Kinijos teritorines pretenzijas pripažino neteisėtomis ir tai buvo teisiškai įpareigojantis sprendimas, kurį Kinija iki šiol ignoruoja.
 
Kinija siekia kontroliuoti beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant strategiškai svarbias ir gamtinių išteklių gausias teritorijas į kurias pretenduoja Indonezija, Malaizija ir Filipinai. G7 išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl padėties tiek Pietų, tiek Rytų Kinijos jūroje, dėl kurios Kinija taip pat nesutaria su Japonija.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.05.21; 07:00
Trumposios naujienos

O. Scholzas ir V. Zelenskis susitinka Hirošimoje: „Visada malonu“. EPA-ELTA nuotr.

Hirošima, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiko antrą kartą per savaitę šeštadienį Japonijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
 
Beveik prieš savaitę O. Scholzas priėmė V. Zelenskį per trumpą vizitą Berlyne. Abu pasaulio lyderiai vėl susitiko šeštadienio vakarą Hirošimos viešbutyje „Grand Prince“, kuriame vyksta aukščiausiojo lygio susitikimas.
 
„Malonu jus matyti, taigi susitinkame gana dažnai“, – į V. Zelenskį kreipėsi O. Scholzas. „Visada malonu“, – atsakė V. Zelenskis.
 
Abu lyderiai kalbėjosi apie 20 minučių viešbučio 22-ajame aukšte. O. Scholzas ir V. Zelenskis pirmą kartą viešai neoficialiai kreipėsi vienas į kitą vardais.
 
V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G-7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.05.21; 02:00
Gordijo mazgas

G7 viršūnių susitikimas Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Bavarijos regione sekmadienį prasidės tris dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderių susitikimas. Daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje ir jo pasekmėms aptarti, praneša dpa.
 
Vidurdienį Alpėse prasidėsiančiame susitikime dalyvaus JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovai. Jie aptars pasaulio ekonomikos, infrastruktūros ir investicijų reikalus, taip pat užsienio ir saugumo politiką.
 
Bus diskutuojama apie pasiūlymus didinti spaudimą Rusijai, tiekti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir aptariama karo įtaka energetikos resursų ir maisto kainoms.
JAV prezidento lėktuvas. EPA – ELTA foto
 
Šįmet Didžiojo septyneto valstybėms pirmininkauja Vokietija. Prieš oficialią renginio pradžią įvyks dvišalis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimas.
 
Dar prieš G7 renginį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Didžiojo septyneto valstybės įves draudimą aukso iš Rusijos importui.
 
Argentina, Indija, Indonezija, Senegalas ir Pietų Afrika buvo pakviestos dalyvauti atskirose G7 sesijos dalyse, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į valstybių vadovus tiesioginės vaizdo transliacijos metu.
 
Kalbėdamas Vokietijos parlamente prieš G7 susitikimą O. Scholzas ragino sukurti „Maršalo planą“ ir finansuoti Ukrainos atstatymą po karo. Tai bus aptarta su V. Zelenskiu.
 
Taip pat bus kalbamasi apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją.
 
G7 susitikimo metu saugumą užtikrina 18 000 pareigūnų.
 
Visi G7 lyderiai, išskyrus Japonijos premjerą Fumio Kishida, vėliau vyks į Madridą, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime aptarti Aljanso gynybos politiką.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.06.27; 08:00
Trumposios naujienos

G7 lyderių karikatūros. EPA – ELTA foto

Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Vokietijos policija keturiems protestuotojams prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bavarijoje pateikė kaltinimus dėl kūno sužalojimo, praneša dpa.
 
Vėliau visi keturi stos prieš teismą, kuris spręs dėl jų suėmimo.
Protestuojama prieš G7 susitikimą. EPA – ELTA foto
 
Žmonės sulaikyti šeštadienį Miunchene kilus susirėmimams tarp protestuotojų ir policijos.
 
Teisėsauga pradėjo tyrimą šešių žmonių atžvilgiu dėl jėgos panaudojimo prieš uniformuotus policijos pareigūnus.
 
Policijos duomenimis demonstracijoje dalyvavo apie 4 000 protestuotojų, o organizatoriai teigia, kad dalyvių buvo 6 000.
 
Viešąją tvarką užtikrino 3 000 Miuncheno policijos pareigūnų po to, kai demonstracijos organizatoriai paskelbė besitikintys sulaukti mažiausiai 20 000 dalyvių.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.06.27; 07:40
Be kategorijos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
 
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
 
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
 
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2022.06.27; 07:50
Trumposios naujienos

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė nematąs galimybių Rusijai greitu metu grįžti į Didįjį septynetą (G7).
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę sugrąžinti Rusiją į G7, tačiau, pasak H. Maaso, Maskva pirmiausiai turi dėti daugiau pastangų sprendžiant konfliktą Ukrainoje.
 
„Priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta, yra Krymo aneksija ir intervencija Rytų Ukrainoje. Kol nebus sprendimo, nematau galimybės Rusijai sugrįžti“, – interviu sakė H. Maasas.
 
H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu santykiai su Rusija yra sudėtingi daugelyje sričių, tačiau pridūrė, „kad mes taip pat žinome, jog mums reikia Rusijos sprendžiant konfliktus Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje“.
 
JAV vadovas siūlė išplėsti G7 grupę ir teigė norįs pakviesti Australiją, Indiją, Rusiją ir Pietų Korėją į kitą susitikimą, kurį jis planuoja surengti rugsėjį.
 
G7 grupę dabar sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 10:00
Trumposios naujienos

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
 
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
 
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 07:30
Trumposios naujienos

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, susitinkantys Prancūzijos mieste Bjarice, apsvarstė grįžimo prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai klausimą. Tai sekmadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Japonijos vyriausybės atstovas agentūrai sakė, kad G7 lyderiai aptarė šį klausimą, bet diskusijos turinys „jokiu būdu nebus atskleistas“.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabar Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto viršūnių susitikime 2020 metais.
 
Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas.
 
Didysis septynetas – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 09:00
Trumposios naujienos

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Trumposios naujienos

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai šeštadienį dviejų dienų susitikimo Kanadoje pabaigoje bendrame pranešime pasižadėjo užtikrinti, kad Irano branduolinė programa išliktų taiki ir išsakė kitų pasižadėjimų.

Griežtai atmetę JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą leisti sugrįžti Rusijai į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, G7 lyderiai taip pat parėmė Didžiosios Britanijos kaltinimus, kad Rusija yra atsakinga už buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą ir pareikalavo, kad Rusija stabdytų savo pastangas kenkti demokratinėms sistemoms.

„Smerkiame išpuolį Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Sutinkame su Didžiosios Britanijos vertinimu, jog labai tikėtina, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už išpuolį (…)“, – skelbiama bendrame pranešime.

Be kita ko, G7 susitikimo metu išsakyti pažadai skirti 3 mlrd. dolerių pažeidžiamų moterų ir mergaičių, įskaitant pabėgėles, išsilavinimui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-11

Trumposios naujienos

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

Trumposios naujienos

Vakarų aljansą skaldant „Brexit“ ir Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimui Europa savo likimą privalo paimti į savo rankas, sekmadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša naujienų agentūra AP.

„Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas“, – Miunchene vykusiame mitinge sakė A. Merkel.

„Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas“, – pridūrė ji.

Nors Vokietija ir Europa su JAV ir Didžiąja Britanija stengsis palaikyti gerus santykius, „mes turime kovoti už savo likimą“, toliau kalbėjo A. Merkel.

Vokietijos kanclerės teigimu, ypač svarbu ypatingą dėmesį skirti šiltiems Berlyno ir naujai išrinktojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) santykiams.

A.Merkel neseniai grįžo iš Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, pasibaigusio JAV ir likusioms šešioms šio klubo narėms taip ir nesusitarus, kad šios laikysis 2015-aisiais pasirašyto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Diskusijos „šeši prieš vieną“ rezultatą A. Merkel šeštadienį pavadino labai sunkiu ir netenkinančiu.

Tuo tarpu D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ savo pirmąjį vizitą užsienyje sekmadienį įvertino pozityviau: „Ką tik grįžau iš Europos. Kelionė buvo labai sėkminga Amerikai. Sunkus darbas, bet dideli rezultatai!“

JAV prezidentas kiek anksčiau tame pačiame socialiniame tinkle informavo sprendimą dėl to, ar JAV laikysis pasaulinio susitarimo dėl išmetamų teršalų kiekio sumažinimo, paskelbsiąs tik ateinančią savaitę. Prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trampas šį susitarimą kritikavo ir žadėjo, kad JAV iš jo pasitrauks.

Ankstesnėje savo vizito dalyje D. Trampas dar kartą sukritikavo NATO sąjungininkes dėl šių nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apžvalgininkai taip pat pastebėjo, kad jis viešai nepatikino sąjungininkių, kad aktyvuotų penktąjį NATO straipsnį, garantuojantį, kad užpuolus vieną aljanso narių, likusios sąjungininkės jai padėtų.

Sekmadienį vykusiame renginyje, kuriame išsakė šias mintis, A. Merkel prieš rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus atnaujino ryšius su jos vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) artima Bavarijos partija Krikščionių socialine sąjunga (CSU).

Apklausos rodo, kad kanclerė, valdžioje esanti nuo 2005-ųjų metų, turėtų būti perrinkta ketvirtajai kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.29; 11:03