Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį artėjančios Diplomato dienos proga Prezidentūroje pasveikino šios profesijos atstovus – Lietuvos diplomatus ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojus.
 
Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavo ir pareigas einantys Lietuvos ambasadoriai užsienio šalyse.
 
Šalies vadovas, kreipdamasis į Lietuvos diplomatų bendruomenę, apžvelgė sudėtingą geopolitinę aplinką bei akcentavo diplomatinei tarnybai kylančias užduotis, įgyvendinant pagrindinius užsienio politikos tikslus ir ginant strateginius šalies interesus.
 
Pasak prezidento, sparčiai kintant tarptautinei aplinkai, Lietuvos užsienio politikos tikslai ir prioritetai, pagrindinės gairės ir nuostatos lieka nepakitusios – tai šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija, neatsiejama nuo mūsų valstybingumo tradicijos, puoselėjant tautos kultūrinę savastį, tapatybę ir unikalumą.
 
Apžvelgdamas saugumo ir gynybos problematiką, šalies vadovas akcentavo sutelkto veikimo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje svarbą, Aljansui rengiantis atnaujinti vieną svarbiausių savo dokumentų – NATO strateginę koncepciją.
 
Tarp svarbiausių diplomatinei tarnybai keliamų uždavinių įvardintas darnus veikimas Europos Sąjungoje, kurioje turi būti užtikrintas prasmingas ir aktyvus dalyvavimas ES politikose – ypač klimato kaitos, Rytų partnerystės, išorinės senos apsaugos, branduolinės saugos ir inovacijų.
 
Prezidentas daug dėmesio skyrė kaimynystės politikai, įvardindamas Rytų partnerystę kaip vieną svarbiausių diplomatinei tarnybai keliamų uždavinių ir prioritetų. Pasak valstybės vadovo, privalome ir toliau remti Rytų partnerystės šalis, ypač asocijuotąjį trejetą – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą.
 
Apžvelgdamas pastarojo meto grėsmes ir iššūkius mūsų kaimynystėje, šalies vadovas priminė Astravo atominę elektrinę, kuri išlieka didžiule nacionalinio saugumo grėsme. Taip pat pabrėžė būtinybę imtis konkrečių veiksmų neįsileisti nesaugiai pagamintos elektros, spartinti sinchronizaciją ir reikalauti saugos standartų, taip pat planuoti veiksmus, siekiant jos uždarymo.
 
Susitikime buvo aptarti ir kiti svarbūs diplomatinės tarnybos uždaviniai – santykiai su Kinija, ekonominė diplomatija, vystomojo bendradarbiavimo politika, darbas su lietuvių diaspora ir Vienos Lietuvos idėja, taip pat diplomatijos vaidmuo daugiašalėse tarptautinėse organizacijose.
 
„Diplomatijos efektyvumas matuojamas ne dirbtinai kuriamų konfliktų skaičiumi, o gebėjimu siekti savo tikslų kantriai ir tyliai, vengiant konfliktų ir kuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Todėl diplomatinei tarnybai kaip niekada reikia veikti išmintingai ir sumaniai. Diplomatinė tarnyba yra pati svarbiausia atrama, vykdant mano – kaip prezidento – konstitucines funkcijas užsienio politikos srityje. Tačiau, tik suvokdami savo praeitį, galime tinkamai atstovauti savo šaliai dabartyje“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas padėkojo diplomatams už pastangas, profesionalumą ir atsidavimą dirbant Tėvynės labui, o ieškant atsakymų ir sprendimų kebliose geopolitinėse situacijose, linkėjo remtis Lietuvos valstybingumo pamokomis, istorine atmintimi ir ilgaamže valstybingumo tradicija.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.04; 07:04

Kasmet lapkričio 7 d. pažymima Lietuvos diplomatinės tarnybos įkūrimo diena. Dalyvaudamas Diplomato dienos minėjime Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad diplomatai turi toliau garbingai atstovauti valstybei, nepamiršti Lietuvos žmonių bei įmonių interesų užsienyje ir skleisti pozityvią informaciją apie mūsų šalį.

Premjeras akcentavo, kad Lietuvos diplomatijos istorija neatsiejama nuo valstybės istorijos.

„Šiandien Lietuvos diplomatija yra subrendusi, savimi pasitikinti, pajėgi inicijuoti ir spręsti pačius sudėtingiausius tarptautinės ar netgi globalios darbotvarkės klausimus. Tad Lietuva yra pasaulyje įsitvirtinusi bei gerbiama valstybė – per istoriškai trumpą laiką pasiekusi narystę visose globaliose Europos ir saugumo institucijose“, – teigė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad Lietuvos diplomatija plačiąja prasme vadovaujasi vertybine užsienio politika. Tai ugdo visuomenės vertybines nuostatas, atsparumą svetimai ideologijai, stiprina valstybingumą ir pilietiškumą.

„Iššūkių ateičiai vis dar lieka: turime nuosekliai remti Ukrainą, kad ši valstybė taptų sėkmės istorija, turime įstoti į EBPO. Labai svarbi sritis – investicijų pritraukimas į Lietuvos regionus, turėsime laikyti ES solidarumo egzaminą siekiant tolygaus ir teisingo būsimo ES biudžeto lėšų paskirstymo, būtina sustiprinti NATO ir JAV karinį buvimą Lietuvoje“, – pabrėžė Premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.08; 00:02