Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 13 d. (ELTA). Ukraina viršūnių susitikime Vilniuje kartu su partneriais sutrumpino savo kelią į NATO. Ir, nepaisydama kai kurių politikų kritikos, Ukrainos vyriausybė įgyvendina viršūnių susitikime pasiektus susitarimus.
Tai ketvirtadienį portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Vilniuje Ukraina kartu su partneriais sutrumpino kelią į NATO. Buvo atsisakyta reikalavimo taikyti Ukrainai narystės veiksmų planą. Įsteigta Ukrainos ir NATO taryba, kurios posėdyje Ukraina pirmą kartą sėdo prie stalo su sąjungininkais kaip būsima Aljanso narė. Taip pat buvo susitarta dėl saugumo architektūros formavimo su Didžiojo septyneto šalimis“, – sakė ministras. Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
D. Kuleba pabrėžė, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime pasiektus susitarimus dėl Ukrainos kritikavo tik Rusija ir Vengrija.
„Ukrainoje (kritikuoja) Petro Porošenka. Skambant šiai kritikai, mes realizuojame Vilniuje prezidento Volodymyro Zelenskio sudarytus susitarimus dėl ginklų ir įrangos tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis
Ketvirtadienį Aukščiausiojoje Radoje liaudies deputatas ir buvęs prezidentas Petro Porošenka kritikavo NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, teigdamas, kad Ukrainos valdžia dėjo nepakankamai pastangų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Berlynas, liepos 10 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietiją neblokuoti Ukrainos prašymo dėl spartesnio stojimo į NATO.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos URM vadovo interviu televizijos kanalui ARD.
„Aš raginu Vokietijos Vyriausybę nekartoti klaidų, 2008 metais padarytų kanclerės Angelos Merkel, kuri aiškiai pasisakė prieš Ukrainos integraciją į NATO. To rezultatas buvo dar agresyvesnis Rusijos elgesys – prisiminkite Sakartvelą, priešiškumą Vakarams ir dabartinę agresiją prieš Ukrainą“, – sakė D. Kuleba.
Anot jo, jau dabar didžioji dauguma NATO narių pritaria spartesniam Ukrainos prisijungimui prie Aljanso.
Portalas primena, kad 2008 metais per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte Vokietija ir Prancūzija stojo prieš Ukrainos narystę Aljanse.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 5 d. (ELTA). Ukraina, pasak užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, turi pakankamai ginklų kontrpuolimui. Karinė operacija užtikrins jo šaliai pergalę, kurios šiai reikia, kad taptų NATO nare, sakė D. Kuleba interviu agentūrai „Reuters“.
Tačiau narystė kariniame aljanse esą tikriausiai bus galima tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ministras neatsakė į klausimą, ar laukiamas kontrpuolimas jau prasidėjo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 27 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paneigė gandus neva Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui pasiūlė, kad okupuotos Ukrainos teritorijos atitektų Rusijos Federacijai, praneša „Ukrinform“.
Ministras savo paskyroje feisbuke patalpino vaizdo įrašą, kuriame sakė iš karto susisiekęs su kolegomis tose valstybėse, kuriose lankėsi Kinijos atstovas. Anot D. Kulebos, nei vienas iš jų nepatvirtino, kad vyko kokios nors derybos dėl okupuotų Ukrainos teritorijų pripažinimo Rusijos naudai.
„Todėl visus raginu išlaikyti šaltakraujiškumą ir vadovautis sveiku protu. Nėra jokio reikalo elgtis emocingai ir reaguoti į kiekvieną straipsnį. Mes kontroliuojame procesą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras.
Jis pridėjo, kad kitos šalys neveiktų be Ukrainos žinios nes santykiai su svarbiausiais partneriais grįsti pasitikėjimu.
Ministras taip pat sakė, kad Ukraina tęs dialogą su Kinija, tačiau jis remsis trimis svarbiausiais principais: pirma, bus gerbiamas teritorijos vientisumas; antra, Ukraina neužleis savo teritorijos; ir, trečia, karas nebus įšaldytas.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ pranešė, kad savo vizito po Europą metu Kinijos specialusis atstovas Li Hui pasiūlė, kad laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos galėtų būti atiduotos Rusijai.
Kinijos specialusis pasiuntinys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Per susitikimą su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Li Hui Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė savo šalies teritorinio vientisumo svarbą, trečiadienį pranešė ministerija.
D. Kuleba „išsamiai išdėstė stabilios ir teisingos taikos atkūrimo principus, pagrįstus pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, sakoma ministerijos pranešime.
Kinijos specialusis pasiuntinys antradienį atvyko į Ukrainos sostinę dviejų dienų deryboms su valdžios atstovais. Jis keliauja po Europą, pristatydamas Pekino planą išspręsti konfliktą su Rusija.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas siekia pateikti Kiniją kaip neutralią tarpininkę ir kovo mėnesį lankėsi Maskvoje. Tačiau jis neatvyko į Kyjivą ir atsisako pasmerkti Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje. Kinijos ir Ukrainos vėliavos. EPA – ELTA foto
Per susitikimą su Li Hui D. Kuleba „pabrėžė, kad Ukraina nepriima jokių pasiūlymų, susijusių su teritorijų praradimu ar konflikto įšaldymu“.
Jis gyrė Kinijos tarpininkavimo vaidmens „svarbą“, įskaitant dalyvavimą Juodosios jūros iniciatyvoje, leidusioje atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą, ir branduolinės saugos srityje.
Abi šalys susitarė „intensyvinti dialogą svarbiausiais klausimais“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 2 d. (ELTA). Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva pats sprendžia, kurie jo pareiškimai dėl „taikos planų“ karui Ukrainoje užbaigti yra derami. Bet jokie pasiūlymai, pagal kuriuos Ukraina turi atsisakyti savo teritorijos, nepraeis.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba tai pareiškė interviu Brazilijos televizijos kanalui „BandNews TV“.
„Tai vadinama diplomatijos menu. Mes paliekame prezidentui Lulai spręsti, ką jis laiko deramu. Bet, kaip jau sakiau, mums visa, kas reikš, kad Ukraina turi atsisakyti savo teritorijos, nepraeis“, – paaiškino ministras.
Anot jo, Ukraina šiuo klausimu bus labai atvira, o taip jau buvo, kai šia tema buvo pareikšta pastabų.
„Antra, šio konflikto negalima įšaldyti, to reikia bet kokia kaina išvengti“, – pridūrė D. Kuleba. Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva. EPA – ELTA foto
Portalas primena, jog balandžio mėnesį Brazilijos prezidentas Lula da Silva apkaltino JAV „karo kurstymu Ukrainoje“. Jis taip pat teigė, kad nėra prasmės ieškoti karo Ukrainoje kaltininkų. Brazilijos vadovas paragino šalis vesti derybas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pareiškė, kad Ukraina stebi Brazilijos prezidento „taikos iniciatyvas“ užbaigti karą. Jis paragina skirtingai vertinti šalį agresorę ir užpultąją šalį.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Aprūpinti Ukrainą moderniais naikintuvais būtų geriausia investicija į ilgalaikį Europos žemyno saugumą, todėl jai reikėtų kuo greičiau pritarti, ES užsienio reikalų tarybos posėdyje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Nėra jokių racionalių argumentų, kodėl Ukraina negalėtų gauti modernių vakarietiškų kovinių orlaivių, ir tikiu, kad šis sprendimas bus priimtas. Ukraina yra Europos gynėja. Ukrainos aprūpinimas lėktuvais F-16 bus geriausia šio dešimtmečio investicija į Europos žemyno saugumą“, – pasak Užsienio reikalų ministerijos, kalbėjo D. Kuleba.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad ES šalys gali atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais koviniais lėktuvais ir taip pademonstruoti savo strateginę lyderystę.
„Būtina kuo greičiau pradėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su vakarietiškais lėktuvais, kad, kai jie bus suteikti, galėtume juos iš karto naudoti. Tai išgelbės mūsų karių ir civilių gyvybes ir užtikrins Ukrainos pranašumą ore priešo atžvilgiu“, – pažymėjo ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad suteikus Ukrainai naikintuvų F-16 ir integravus Ukrainos ir kaimyninių ES šalių priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą, būtų baigta formuoti taikaus Europos dangaus infrastruktūra.
Kaip pranešama, balandžio 24 dieną Liuksemburge susitinkantys ES šalių užsienio reikalų ministrai ieško kompromiso dėl bendrų amunicijos užsakymų Ukrainai gynybos pramonės įmonėse procedūros.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Ramšteinas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis raminimais reagavo į Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos mestus kaltinimus dėl šaudmenų pirkimo. Jis kalbėjęs su D. Kuleba, jog patvirtintų, kad ES laikysis savo pažadų dėl amunicijos tiekimo, penktadienį pareiškė J. Borrellis. Skuba esą yra suprantama – ES darys viską, ką gali, kad greitai pristatytų šaudmenis.
D. Kuleba ketvirtadienį tviteryje rašė: „ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai nuvilia“. Ukraina, anot jo, „neveiklumo kainą matuoja žmonių gyvybėmis“.
Taip ministras reagavo į jau kelias savaites besitęsiančius ginčus ES, kokiomis sąlygomis ateityje galėtų būti bendrai perkama Ukrainai pažadėta amunicija. Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių.
Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Prancūzijos ir Lenkijos ginčą, kuris kilo, kai ES šalių ambasadoriams nepavyko pašalinti nesutarimų dėl bendrų šaudmenų pirkimo Ukrainai sutarčių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, praneša „Ukrinform“.
„Nuo praėjusių metų rusai nužudė 231 Ukrainos sportininką ir trenerį, 15 buvo sužeisti, 28 sulaikyti, 4 laikomi dingusiais be žinios. Pradėti šį genocido karą įsakė Putinas, bet jį kariauja paprasti rusai. IOC turi atsisakyti mėginimų paslėpti Rusijos nusikaltimus po baltomis vėliavomis“, – parašė jis tviteryje.
Kaip jau buvo pranešta, IOC paskelbė pareiškimą, kuriame svarstoma galimybė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitąmet Paryžiuje įvyksiančiose olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava.
Mig-29. Scanpix foto
Kyjivas, sausio 25 d. (ELTA). Slovakija pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai.
Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.
„Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, – sakė gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Slovakijos vyriausybė atsižvelgs į Ukrainos vyriausybės suinteresuotumą. Taip pat bus atsižvelgta į šalių sąjungininkių poziciją šiuo klausimu.
„Mes dabar tai svarstome. Norėtume perduoti lėktuvus būtent Ukrainai“, – pabrėžė J. Nadis.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad iš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.
Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Charkivas, sausio 10 d. (AFP-dpa-ELTA). Antradienį, kai karo krečiamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną suteikti jo šalies kariuomenei tankus „Leopard“.
D. Kuleba pareiškė įsitikinimą, kad Berlynas galiausiai pristatys sunkiuosius tankus, bet perspėjo: „Kuo ilgiau užtruks priimti sprendimą, tuo daugiau žmonių žus. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo”.
„Mums reikia šių tankų, kad išlaisvintume savo miestus, kaimus ir viską, ką okupuoja Rusija“, – Charkive per spaudos konferenciją su A. Baerbock žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Vokiečių tankai reikalingi „apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, išgelbėti ukrainiečius nuo nusikaltimų“, sakė jis. Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Rusijai yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, aneksuotą 2014 metais. Ukraina yra beveik visiškai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų. Be lengvųjų ginklų ir amunicijos, Berlynas jau pristatė sunkiųjų haubicų ir priešlėktuvinių sistemų ir pažadėjo suteikti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 9 d. (ELTA). Ukraina dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet reikia daryti daugiau, kad būtų iškovota pergalė, o Europoje būtų atkurta taika ir saugumas.
Tai pirmadienį tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.
„Ukraina yra dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet mes turime būti atviri vieni kitiems: niekas nepadarė pakankamai, kol ruso batai tebetrypia Ukrainos žemę. Mūsų šalies apginklavimas pergalei yra trumpiausias kelias į taikos ir saugumo atkūrimą Europoje ir už jos ribų“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad JAV šiomis dienomis oficialiai paskelbė skirianti Ukrainai dar vieną daugiau kaip 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą.
Ukrainos kariai prieš mūšį
Kyjivas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Ukraina paragino sąjungininkes atsiųsti daugiau ginklų, kurie padėtų jai „kovoti per žiemą“ ir palaikyti Kyjivo karinę pažangą, nepaisant Rusijos atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą.
„Atsižvelgiant į karo mastą ir Rusijos nenorą susitaikyti su realybe ir pasitraukti iš Ukrainos, mums reikės kovoti per žiemą“, – per spaudos konferenciją anglų kalba sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Geriausias būdas apsaugoti civilius nuo Rusijos teroro – nugalėti Rusiją“, – sakė jis.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
D. Kuleba kalbėjo iš bombų slėptuvės Ukrainos sostinėje Kyjive, visoje šalyje kaukiant oro pavojaus sirenoms.
D. Kuleba sakė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų, amunicijos ir šarvuočių. Jis sakė, kad jo šaliai taip pat „labai svarbu“ gauti daugiau 155 mm artilerijos pabūklų ir amunicijos. „Ukrainai reikia daugiau patrankų, kad galėtų sustabdyti Rusijos puolimą ir tęsti savo atsakomuosius puolimus“, – sakė jis.
Ukrainos kariai pasaloje
Maskvai nepavyko padaryti poveikio mūšio lauke, todėl ji nuo spalio mėnesio pakeitė taktiką ir pradėjo bombarduoti energetikos tinklą, pasmerkdama milijonus ukrainiečių šalčiui ir tamsai žiemą. D. Kuleba sakė, kad nuo spalio 10 d. Rusija surengė šeši „masinius smūgius“ į Ukrainą.
„Toks barbariškumas yra Rusijos atsakas į pralaimėjimus mūšio lauke. Jie patyrė keletą žeminančių pralaimėjimų”, – sakė D. Kuleba.
Amnesty international
Kyjivas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). „Amnesty International“ Ukrainos biuro vadovė atsistatydino, apkaltinusi teisių gynimo organizaciją kartojant Kremliaus propagandą savo prieštaringai vertinamame pranešime, kritikuojančiame karo draskomos šalies karinį atsaką į Rusijos invaziją.
„Amnesty International“ sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje Ukrainos kariuomenė kaltinama kelianti pavojų civiliams gyventojams, nes steigia bazes mokyklose ir ligoninėse bei vykdo kontratakas iš tankiai apgyvendintų vietovių.
„Jei negyvenate šalyje, kurią užpuolė okupantai ir drasko ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia pasmerkti gynėjų armiją“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčiuk, vėlų penktadienį ji paskelbė atsistatydinanti. „Jokia kalba neturi žodžių, kurie galėtų tai perteikti kam nors, kuris nepatyrė šio skausmo“, – sakė ji.
O. Pokalčiuk teigė mėginusi perspėti „Amnesty International“ vyriausiąją vadovybę, kad ši ataskaita yra vienašališka ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos poziciją, tačiau tai buvo ignoruota. „Dėl to organizacija netyčia paskelbė pareiškimą, kuris skamba kaip Rusijos naratyvai. Tyrimas siekiant apsaugoti civilius tapo Rusijos propagandos įrankiu“.
„Amnesty International“ išvardijo incidentus, per kuriuos Ukrainos pajėgos įtariamos sukėlusios pavojų civiliams gyventojams 19-oje miestų ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose. „Mes užfiksavome modelį, kai veikdamos apgyvendintose vietovėse Ukrainos pajėgos kelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus“, – sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard. „Gynyba neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo pareigos gerbti tarptautinę humanitarinę teisę“.
Ukrainos vyriausybė reagavo griežtai: užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavadino teiginius „nesąžiningais“, o gynybos ministras Oleksyjus Reznikovas apibūdino pranešimą kaip „iškraipantį”. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teisių grupė mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“. Jo žodžiais, netoleruotina, kad, analizuojant duomenis apie auką, ji ir agresorius „kažkaip sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 30 d. (AFP-ELTA). Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį per vizitą Ukrainoje pasmerkė civilių žudynes prie Kyjivo, parodydama paramą Ukrainai tuo metu, kai Rusijos pajėgos skverbiasi tolyn šalies rytuose.
„Tai niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C. Colonna žurnalistams po apsilankymo stačiatikių bažnyčioje Bučos mieste prie sostinės Kyjivo, kur Rusijos pajėgos kaltinamos civilių žudymu. Ji sakė, kad Prancūzija palaiko tariamų Rusijos žiaurumų aukas ir kad jos šalis „padarys viską, ką gali, kad atkurtų taiką“.
Šimtai ukrainiečių žuvo Rusijai okupavus miestelį ankstyvosiomis Maskvos invazijos dienomis, Kyjivas ir Europos sostinės apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimais.
Per vizitą Bučoje C. Colonna sakė, kad Prancūzija „buvo pirmoji, kuri reagavo“, turėdama omenyje tai, kad į Bučą buvo pasiųsti prancūzų žandarai kartu su Ukrainos tyrėjais tirti galimus karo nusikaltimus. Užsienio reikalų ministrė pridūrė tikinti, kad „teisiniai procesai bus baigti kuo greičiau, kad šeimos galėtų deramai palaidoti savo artimuosius“.
C. Colonna yra aukščiausio rango Prancūzijos pareigūnė, apsilankiusi Ukrainoje po vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministrė susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kolega Dmytro Kuleba aptarti Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą ir poveikį pasauliniam maisto saugumui.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 30 d. (ELTA). Ukrainai įgriso „specialūs sprendimai“ ir specialūs modeliai jos integracijai į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Mums reikia aiškaus teisinio patvirtinimo, kad Ukraina yra Europos integracijos projekto dalis, o tai būtų galima padaryti suteikiant kandidatės statusą“, – teigė D. Kuleba po susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.
„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.
Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.
D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų tarptautinių organizacijų misijas kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kyjivo priemiesčius, kad juose surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
Tai ministras pareiškė sekmadienį, duodamas interviu britų radijui „Times Radio“.
„Raginu TBT ir tarptautines organizacijas pasiųsti savo misijas į Bučą ir kitus išlaisvintus Kyjivo srities miestus ir kaimus, kuriuose bendradarbiaujant su Ukrainos teisėsaugos institucijomis kuo skubiau būtų surinkti visi Rusijos karo nusikaltimų įrodymai“, – sakė D. Kuleba.
Ministras pridūrė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė atitinkamą prašymą TBT.
„Rusija yra blogiau nei ISIS“, – sakė jis, pabrėždamas, kad nusikaltėlių patraukimas atsakomybėn tapo jo gyvenimo tikslu.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 27 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį paragino boikotuoti Prancūzijos parduotuvių tinklą „Auchan“ po kompanijos vadovybės atsisakymo nutraukti veiklą Rusijoje, aiškinamo noru išsaugoti darbuotojus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Akivaizdu, kad darbo praradimas Rusijoje yra svarbiau negu gyvybės praradimas Ukrainoje. Jeigu „Auchan“ ignoruoja 139 Ukrainos vaikus, žuvusius per šį mėnesį, praėjusį nuo Rusijos agresijos pradžios, ignoruokime „Auchan“ ir visus jų produktus. Boikotuokite „Auchan“, „Alcampo“, „Leroy Merlin“, „Decathlon“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, sekmadienį kompanijos „Auchan Retail International“ generalinis direktorius Yves`as Claude`as aiškino savo sprendimą likti Rusijoje.
Esą pasitraukimą iš Rusijos „būtų galima įsivaizduoti ekonominiu, bet ne žmogiškuoju požiūriu“.
