Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 24 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybės sprendimas uždrausti Ukrainos grūdų importą į Lenkijos rinką yra teisingas, tačiau reikia didinti Ukrainos grūdų tranzitą į trečiųjų šalių rinkas per Lenkijos Respublikos teritoriją.
Tai sekmadienį televizijos kanalui TVP1 pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Manau, kad sprendimas uždrausti prekiauti Ukrainos grūdais Lenkijos rinkoje yra teisingas. Bet esu įsitikinęs, jog turime padaryti visa, kas įmanoma, kad tranzito apimtis būtų kuo didesnė“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Anot jo, ruošiami specialūs tranzito koridoriai, kurie leis vežti Ukrainos grūdus per Lenkijos teritoriją ten, kur jų reikia.
„Ir šis eksportas vyksta visą laiką“, – pabrėžė A. Duda.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ir Lenkijos santykius ištiko vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 d. Lenkija, nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, vienašališkai neribotam laikui užblokavo Ukrainos grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų) importą į vidaus rinką, išsaugodama šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.
Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą.
Artimiausiomis dienomis Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai turėtų susitikti ir ieškoti išeities iš šios situacijos.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Statybos leidimas namui, kurį Vilniuje prie Neries pasistatė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, neturėjo būti išduotas. Tai pripažino Vilniaus miesto savivaldybė, kuri dėl išduoto leidimo nusprendė kreiptis į prokuratūrą, praneša portalas „Delfi“.
Vilniaus miesto savivaldybė ketina nagrinėti situaciją dėl prieš aštuonerius metus išduotų leidimų statyboms vietoje, kur šiuo metu stovi parlamentaro R. Žemaitaičio namas.
Kaip rašoma portale, R. Žemaitaitis sklypą netoli Laurų kvartalo įsigijo 2015 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad Seimo narys sklypą nusipirko iš buvusio partiečio, tuometei „Tvarkai ir teisingumui“ priklausiusio Vlado Kainovaičio. Sklypą R. Žemaitaitis įsigijo po to, kai V. Kainovaitis gavo leidimą statyboms. Šį leidimą verslininkui išdavė Vilniaus miesto savivaldybė 2015-ųjų balandį.
Tačiau R. Žemaitaičiui priklausantis sklypas Laurų gatvėje ir 2015 m., ir dabar patenka į vandenviečių 1-ąją griežtojo režimo apsaugos juostą. Pagal teisės aktus, tokioje juostoje „draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu“, rašo portalas „Delfi“.
Prieš išduodant leidimą statyboms turėjo būti patikrinta, ar jos pagal įstatymus galimos, tai nebuvo padaryta.
Antradienį portalui „Delfi“ parlamentaras R. Žemaitaitis teigė nusipirkęs sklypą ne tik su leidimu, bet ir su pastatu. Seimo narys tvirtino, kad jei namą lieps nugriauti, jis reikalaus, kad leidimus išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė kompensuotų nuostolius.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietijos nacionalinis žmogaus teisių institutas mano, kad yra visos sąlygos uždrausti kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), nors teigia, kad šiuo metu tokio žingsnio nepropaguoja.
Naujausioje analizėje Žmogaus teisių institutas, turintis teisinius įgaliojimus užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, teigia, kad ši partija „aktyviai ir metodiškai siekia savo rasistinių ir dešiniųjų ekstremistinių tikslų“.
Pavyzdžiui, AfD stengiasi „perkelti ribas to, ką galima sakyti, taigi ir diskursą pakreipti taip, kad jos rasistinės tautinės-etninės pozicijos – taip pat ir viešojoje bei politinėje erdvėje – taptų įprastu dalyku“.
Apskritai partija siekia panaikinti Pagrindinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Ten sakoma: „Žmogaus orumas neliečiamas. Jį gerbti ir ginti yra visų valstybės valdžios institucijų pareiga“.
AfD, kuri stipriai pasisako prieš migraciją, šiuo metu turi 81 vietą Bundestage, o tai sudaro 11 proc. 736 vietų Vokietijos parlamente. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų opozicinės partijos reitingai auga.
Jei rinkimai vyktų dabar, AfD gautų 18 proc. balsų, t. y. tiek pat, kiek kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD), rodo birželio 1 dieną paskelbti ARD mėnesinės apklausos „Deutschlandtrend“ duomenys.
Žmogaus teisių institutas pridūrė, kad žmogaus teisių pamatams Vokietijoje yra „elementariai svarbu“ ir visuomenėje, ir valstybėje suvokti bei pripažinti AfD keliamą pavojų. Šiam pavojui galima veiksmingai pasipriešinti tik tada, „jei kitos partijos federaliniu, žemių ir vietos lygmeniu aiškiai atsiribos nuo AfD“. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Analizės autorius Hendrikas Cremeris pabrėžė, kad institutas nepasisako už siūlymą uždrausti partiją. Veikiau jam rūpi užpildyti „tuštumą“ socialiniuose ir teisiniuose debatuose.
Vokietijos nepriklausoma nacionalinė žmogaus teisių institucija finansuojama iš Bundestago biudžeto.
Partijos laikomos antikonstitucinėmis, jeigu jų tikslai arba jų rėmėjų elgesys gali pakenkti arba sugriauti laisvą demokratinę santvarką, kelti grėsmę Vokietijos egzistavimui. Be to, turi būti aktyviai kovingas, agresyvus požiūris į demokratinę santvarką, kurią partija siekia panaikinti. Taip pat turi būti konkrečių požymių, kad šios partijos siekiami antikonstituciniai tikslai neatrodo visiškai neįgyvendinami.
Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotrauka
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekia F2 kategorijos fejerverkus (vadinamąsias „bambioškes“) leisti parduoti asmenims nuo 18 metų, o F4 kategorijos fejerverkus, kuriuos šiandien leidžiama naudoti tik pirotechnikams masinių švenčių metu – visai uždrausti naudoti Lietuvos teritorijoje.
Anot parlamentaro, daugelis Europos miestų atsisako šios kategorijos fejerverkų. Jo nuomone, jau atėjo laikas Lietuvai atsisveikinti su tokiu žalingu masinių švenčių atributu.
L. Jonauskas sako, kad parengti įstatymo pataisas paskatino ir fejerverkų neigiamas poveikis aplinkai, gyvūnams, žmonių sveikatai.
„F4 grupės fejerverkai daro didžiausią neigiamą poveikį. Dėl gausiai šaudomų fejerverkų per šventinius ar kitus renginius miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja iki 10 kartų padidėjusias kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta“, – sako L. Jonauskas.
Anot jo, privačiam naudojimui skirti fejerverkai draudžiami nebus. „F3 kategorijos fejerverkai, kuriuos žmonės perka savo asmeninėms šventėms ir toliau bus leidžiami naudoti“, – teigia L. Jonauskas.
Parlamentaras taip pat siūlo nebeleisti jaunesniems nei 18 metų asmenims įsigyti ir naudoti F2 kategorijos pirotechnikos priemonių. Jis pastebi, kad vadinamąsias „bambioškes“ Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje galima įsigyti tik nuo 18 metų.
„Tuo tarpu Lietuvoje jas gali įsigyti vaikai nuo 16 metų. Piktnaudžiavimas minėtomis civilinėmis pirotechnikos priemonėmis ypač juntamas žiemos švenčių laikotarpiu, kai vaikai jas sprogdina gatvėse, mokyklos teritorijoje. Amžiaus cenzas šios kategorijos pirotechnikai turi būti didinamas“, – sako L. Jonauskas.
Šiuo metu Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme numatyta, kad F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, o F4 kategorijos fejerverkus įsigyti, juos naudoti ir tiekti rinkai gali tik pirotechnikai.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje uždrausta propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose.
Antradienį Seimas priėmė tai numatantį įstatymą, kuris įsigalios kitų metų gegužės 1 d.
Draudimą siūloma taikyti bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant: „simbolius, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, ar pateikiant informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas; asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas“.
Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos. Ar viešieji objektai nepažeidžia įstatyme nurodytų draudimų, vertins Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija. Jos sudėtį ir pirmininką tvirtins Seimas Centro teikimu.
Komisiją, kurios kadencija 3 metai, sudarys 9 nariai. Po 1 narį į šią komisiją deleguos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Centro generalinis direktorius, gavęs komisijos išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas turės priimti sprendimą pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius įstatymo nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Taip pat Centro generalinis direktorius galės priimti sprendimą, kad „nėra pakankamo pagrindo pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą“.
Centro generalinio direktoriaus sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos bus išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kuriai nuosavybės teise priklauso ar kurios yra valdomas nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas.
Centro generalinio direktoriaus sprendimus dėl viešojo objekto pašalinimo ar pakeitimo generalinė prokuratūra galės skųsti administraciniam teismui. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Įstatymo projekte nurodyti ir viešieji objektai, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.
Tai viešieji objektai, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą; naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes; naudojami švietimo, mokslo, profesionaliojo meno, kolekcionavimo tikslais.
Už Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš,6 parlamentarai susilaikė.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maskva, lapkričio 28 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo Norvegijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasakiusi Norvegijos ambasadoriui Robertui Kvilei, kad Oslas turi liautis persekioti „Rusijos piliečius dėl jų tautybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje vienas rusas buvo nuteistas kalėti 90 dienų už tai, kad skraidino bepilotį orlaivį virš Norvegijos teritorijos, pažeisdamas draudimą, priimtą reaguojant į Maskvos puolimą Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimta daugiau kaip dešimt rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti jautrius objektus, šaliai sustiprinus strateginės infrastruktūros saugumą. Draudimas apima ir dronų naudojimą.
„Pabrėžėme, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir neturi nieko bendra su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Norvegija, tapusi svarbiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, paskelbė padidintą budrumą, kai pastarosiomis savaitėmis paslaptingi nepilotuojami orlaiviai buvo pastebėti netoli strateginių objektų, įskaitant naftos ir dujų platformas toli nuo kranto. „Mūsų ambasadorius pasinaudojo galimybe pranešti (Rusijai) apie Norvegijos įstatymus“, – ambasadoriaus iškvietimą žiniasklaidai komentavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Larsas Gjemble.
Susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi įvyko kito teismo proceso išvakarėse. Jis pradėtas šiauriniame Tromsės mieste, jo dalyvis yra Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu, sūnus.
Didžiosios Britanijos ir Rusijos pilietis kaltinamas skraidinęs droną Svalbarde per kelionę po strateginį Arkties salyną. Jo advokatas pareiškė, kad jis ketina pasinaudoti savo Didžiosios Britanijos pilietybe ir prašyti išteisinimo.
Praėjusį mėnesį Rusijos ambasada Osle kritikavo, jos žodžiais, „psichozę“ Norvegijoje, NATO narėje, tolimoje šiaurėje turinčioje su Rusija 198 kilometrų ilgio sieną.
Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui uždrausta atvykti į Lietuvą. EPA-ELTA nuotr.
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.
„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.
Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.
„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, draudimas atvykti Kirilui į Lietuvą priimtas dėl to, kad jis savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus. Kaip tvirtina Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rusijos dvasininkas, Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas dar birželio 23 dieną.
Tokį sprendimą, VRM teigimu, lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
„Patriarchas Kirilas sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Užsienio reikalų ministerijos pateiktoje informacijoje pažymima, kad patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovybė teigia, kad yra pateikusi prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija šį Vilniaus – Lietuvos vyskupijos prašymą pradėjo nagrinėti. Trakų vyskupas Amvrosijus liepą lankėsi Maskvoje, kur susitiko patriarchu Kirilu. Antradienį stačiatikių bažnyčios vyskupas Amvrosijus teigė, kad susitikimo metu paaiškinęs, kodėl Lietuvos stačiatikių bažnyčiai yra reikalinga didesnė nepriklausomybė. Vyskupo teigimu, patriarcho Kirilo reakcija į Lietuvos stačiatikių bažnyčios prašymą buvo pozityvi.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 21 d. (ELTA). Maskva uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į Rusiją, praneša „The Telegraph“.
Draudimas vykti į Rusiją paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.
„Reuters“ duomenimis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas JAV prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas.
Balandžio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė keliauti Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui ir dar 10 vyriausybės atstovų.
Tuomet Kremlius aiškino, kad tokio žingsnio imtasi dėl neva „Jungtinės Karalystės vyriausybės beprecedentiškai priešiškų veiksmų“.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.
„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.
Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.
Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų. Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.
Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.
SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Latvijoje nevakcinuotiems įstatymų leidėjams nebebus leidžiama lankytis parlamente, taip siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, praneša naujienų agentūra dpa.
Latvijos Saeima nusprendė, kad parlamento ir savivaldybių tarybų nariai nuo lapkričio 15 d. turės pateikti skaitmeninį imuniteto pažymėjimą, įrodantį, kad žmogus buvo paskiepytas nuo COVID-19 arba po ligos pasveiko.
Penktadienį priimtos taisyklės galios iki 2022 m. liepos 1 d. ir bus taikomos tiek posėdžiams parlamente, tiek nuotoliniams posėdžiams. Nauja tvarka taip pat leidžia sustabdyti išmokas parlamente negalintiems dirbti Saeimos nariams.
Latvijos radijo duomenimis, 91 iš 100 parlamento narių ir 696 iš 758 savivaldybių tarybų narių turi skiepų sertifikatą.
Įstatymas buvo priimtas 62 parlamentarams balsavus „už“, 7 – „prieš“ ir dviem susilaikius.
Latvija šiuo metu susiduria su COVID-19 susirgimų banga, dėl kurios buvo paskelbtas iki lapkričio 15 d. galiojantis karantinas.
Tik apie 58 proc. iš 1,9 mln. Latvijos gyventojų yra visiškai paskiepyti.
LGBT demonstracija. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamente ketvirtadienį vyks pirmasis svarstymas dėl įstatymo, draudžiančio šalyje organizuoti LGBT demonstracijas.
Teisės aktą pristatė fondo „Gyvybė ir šeima“ aktyvistė Kaja Godek, jam surinkus reikiamus 140 tūkst. parašų.
Jis numato, kad ateityje vieši susibūrimai negalėtų turėti tikslo „kvestionuoti santuoką kaip santykius tarp vyro ir moters“ ar „propaguoti santuokos sąvokos išplėtimą, kad šis apimtų tos pačios lyties asmenis“.
Negana to, demonstracijose taip pat nebūtų galima propaguoti homoseksualių šeimų įsivaikinimo ar „tam tikros seksualinės orientacijos, išskyrus heteroseksualumą“.
Įstatymu daugiausiai taikomasi į „Pride“ paradus ir kitas LGBT bendruomenės demonstracijas.
Pernykščius protestus prieš sugriežtintus abortų įstatymus organizavęs judėjimas „Moterų streikas“ paragino prie parlamento surengti prieš naująjį įstatymą nukreiptą demonstraciją.
Daugelis politikų iš Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos PiS viešai pasisako prieš LGBT bendruomenę. Beveik 100 šalies miestų ir regionų yra pasiskelbę zonomis „be LGBT ideologijos“.
Daugelis jų įsikūrę katalikiškuose šalies rytuose ir pietuose. Neseniai keli regionai atšaukė šį statusą, kai Europos Komisija (EK) sustabdė derybas dėl jiems skirto finansavimo.
Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Rusijos ir Bulgarijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Pranešime spaudai teigiama, kad skunde pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 18 d. ir buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
„Teismas atmetė F. Kirkorovo skundą, Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą, teismas vadovavosi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis ir pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai įvertino Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją ir turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė.
„Teismas vertino tą aplinkybę, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas Užsienio reikalų ministerijos informaciją taisyklių ir kriterijų, kuriais vertino grėsmę nepažeidė ir byloje įrodymų, paneigiančių Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, nėra“, – taip pat pridūrė ji.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė atsižvelgęs į kompetentingos institucijos – Užsienio reikalų ministerijos – pateiktą informaciją, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, rašoma teismo pranešime.
Užsienio reikalų ministerija rašte Migracijos departamentui nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ ir įvertinęs Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo veiksmų pobūdis sudarė pagrindą konstatuoti jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Byloje įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo teisėtumą, nėra.
Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad jam pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, yra teisiškai nepagrįsta.
Šis sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį rašytine tvarka išnagrinėjo Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvą. Sprendimą šioje byloje teismas skelbs birželio 14 d., sakoma pranešime.
ELTA primena, kad sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui buvo rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
Kovo 25 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti Rusijos piliečio F. Kirkorovo skundą, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimą.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas imasi svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma numatyti naują pagrindą, uždraudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui.
Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .
Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“
Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.
Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.
Kovo 25 dieną, solidarizuojantis su Baltarusijos žmonėmis, ketvirtadienį švenčiančiais Laisvės dieną, reaguojant į nuolatines Baltarusijos režimo vykdomas sistemines represijas prieš savo šalies visuomenę ir palaikant demokratinius Baltarusijos žmonių siekius, Lietuva, Latvija ir Estija išplečia užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Baltijos šalių teritorijas, nacionalinius sąrašus.
Į šiuos sąrašus įtraukiama 118 naujų asmenų, kurie dirba Baltarusijos vidaus reikalų sistemos struktūrose ir tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėjo prie 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, represijų prieš demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę, rimtų ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų.
„Lietuva kartu su Estija ir Latvija solidarizuojasi su už savo laisvę kovojančiais Baltarusijos žmonėmis. Režimo parankiniai privalo suvokti – atsakas už brutalų jėgos panaudojimą prieš taikius gyventojus bus labai griežtas ir nedviprasmis. Lietuva tikrai nestovės nuošalyje“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis apie šiuos Baltarusijos asmenis įrašė į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Bendrai Baltijos šalių nacionaliniuose sankcijų sąrašuose šiuo metu yra 274 Baltarusijos valdžios bei jėgos struktūrų pareigūnai.
„Baltarusija kovoja dėl savo šalies nepriklausomybės, tai ilgas ir sudėtingas kelias, tačiau neabejoju, kad Baltarusijos žmonės pasieks savo tikslą. Mes savo ruožtu smerkiame tų žmonių poelgius, kurie turėdami valdžią ir galią naudoja ją pieš savo bendrapiliečius“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pasirašiusi įsakymą dėl sprendimo, priimto pagal Užsienio reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus.
Užsienio reikalų ministerija toliau atidžiai stebės padėtį Baltarusijoje, ir, jei ji toliau blogės, o neteisėtas Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau vykdys smurtą ir represijas prieš taikius protestų dalyvius, opoziciją, pilietinę visuomenę bei nepriklausomą žiniasklaidą – tiek nacionaliniai, tiek ES ribojančių priemonių (sankcijų) Baltarusijos atžvilgiu sąrašai bus plečiami ir pildomi.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino šalyje uždrausti pusiau automatinius ginklus, jis kreipėsi į Kongresą ir pareikalavo imtis veiksmų dėl ginklų kontrolės po masinių šaudynių Kolorade.
Pirmadienį Boulderio apygardoje įvykdytas išpuolis – tai jau antros šią savaitę JAV surengtos šaudynės.
Kreipdamasis į tautą, išvargintą šaudynių mokyklose, naktinuose klubuose, kino teatruose ir daugelyje kitų viešųjų vietų, J. Bidenas teigė: „Negaliu laukti nė minutės, jau nekalbant apie valandas, kad būtų priimti sveiko proto sprendimai, ateityje išsaugosiantys gyvybes, ir kad paraginčiau kolegas Atstovų rūmuose ir Senate veikti.“
„Kartu turėtume uždrausti pusiau automatinius ginklus“, – sakė J. Bidenas, primindamas, kad Kongresas įveikė nesutarimus ir 1994 m. dešimtmečiui uždraudė tokius ginklus.
„Tai – ne partijų klausimas. Tai – visos Amerikos klausimas. Sprendimas išgelbėtų gyvybes. Amerikiečių gyvybes. Mes turime veikti“, – teigė prezidentas.
Griežtesnei ginklų kontrolei pritaria didelė dalis amerikiečių, tačiau respublikonai ilgą laiką prieštaravo tam, ką mažuma laiko jų teisės turėti ginklų pažeidimu.
J. Bidenas kalbėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kolorado šaudynių įtariamajam buvo pareikšti kaltinimai 10 žmonių nužudymu.
Šaudynės Kolorade įvykdytos praėjus mažiau nei savaitei nuo šaudynių Atlantos mieste, Džordžijos valstijoje, – įvykdęs keletą išpuolių ginkluotas vyras nužudė iš viso aštuonis žmones.
Šios savaitės įvykiai lėmė politikų raginimus veikti, tačiau antradienį ir vėl iškilo partinių nesutarimų svarbiu klausimu.
Rūkymas – žalingas įprotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Už rūkymą daugiabučių balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, jau gresia ir baudos.
Sausio 1 d. įsigaliojo tokį draudimą reglamentuojančios Seimo priimtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.
Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.
Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.
Japonija iki sausio pabaigos uždraudė užsieniečiams atvykti į šalį, užfiksavus naujosios koronaviruso atmainos atvejų.
Japonijoje iki šiol nustatyti aštuoni naujosios koronaviruso atmainos, kuri pirmiausia buvo patvirtinti Jungtinėje Karalystėje (JK), atvejai. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o kiti keturi saviizoliavosi, teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
Japonija praeitą ketvirtadienį įvedė draudimą į šalį atvykti užsieniečiams, kurie neseniai lankėsi JK ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur taip pat buvo aptikta nauja koronaviruso atmaina.
Japonijoje šiuo metu didėja naujų COVID-19 atvejų skaičius, o šeštadienį jų užregistruota rekordiškai daug – 3 881.
Penktadienį premjeras Yoshihide Suga paragino gyventojus ramiai sutikti Naujuosius metus ir taip padėti sustabdyti koronaviruso plitimą.
Japonijoje patvirtinta per 220 tūkst. COVID-19 atvejų ir apie 3 250 mirčių nuo šios ligos.
Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.
„Jei žmonės „Facebook“ ieškos holokausto, mes pradėsime jus nukreipinėti į patikimus šaltinius, kad gautumėte tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
M. Zuckerbergas teigė, kad kurį laiką „plėšėsi“ tarp žodžio laisvės apsaugojimo ir neapykantą skleidžiančio turinio ribojimo. „Nėra paprasta nubrėžti teisingas linijas tarp to, kas yra ir kas nėra priimtina, tačiau, esant dabartinei pasaulio būklei, manau, kad toks balansas tinkamas“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę „Facebook“ paskelbė pašalinsianti bet kokią grupę ar puslapį, kuris atvirai tapatinasi su sąmokslo teorija „QAnon“, kurioje laikomasi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir tikima, kad pasaulį valdo pedofilų satanistų grupė.
Šios taisyklės bus taikomos ir „Facebook“ valdomai platformai „Instagram“.
Socialinių tinklų milžinė taip pat paskelbė apie apribojimus tyčinei dezinformacijai apie koronavirusą ir įrašams, slopinantiems balsavimą.
Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia neįsileido į Minsko oro uostą atskridusių Estijos televizijos ir radijo korporacijos (ERR) žurnalistų Vahuro Laurio ir Antono Aleksejevo.
„Regis, jie nusprendė dabar neįsileisti užsienio žurnalistų“, – sakė „Aktualiosios kameros“ reporteris V. Lauris.
Pasak V. Laurio, jis ir jo kolega A. Aleksejevas pateikė akreditacijos prašymus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, bet, skirtingai negu anksčiau, šįsyk jų svarstymas užtruko.
„Baltarusijos URM iki šiol svarsto mūsų prašymus“, – sakė V. Lauris. Esą jų todėl ir neįleido į Baltarusiją, kad jie neturėjo akreditacijos.
Minsko oro uosto patalpoje, kurioje laikomi į šalį neįleisti asmenys, su ERR žurnalistais buvo lenkų ir serbų, taip pat vokietis ir kartvelas.
„Nežinau, ar jie visi buvo žurnalistai, bet tai buvo tie, kurių neįleido į šalį ir kurie mėgino iš ten išvykti“, – paaiškino V. Lauris.
ERR reporteriai atskrido į Minską rugpjūčio 20-ąją vidurdienį ir po Baltarusijos valdžios sprendimo grįžo atgal.
ERR korespodentas Maskvoje A. Aleksejevas dirbo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. per prezidento rinkimus, nušviesdamas rinkėjų nuotaikas ir pirmuosius protestus prieš balsavimo rezultatų klastojimą.
