Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo komisija (NSK) siūlo drausti Lietuvos piliečiams, turintiems teisę dirbti su riboto naudojimo ar įslaptinta informacija, vykti į atitinkamas užsienio šalis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, konkretus šalių, į kurias draudžiama vykti sąrašas, bus sudarytas Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM). Tačiau tam, pažymėjo jis, reikia pakeisti poįstatyminius aktus.
 
„Krašto apsaugos ministerija jau šiuo metu rengia pataisas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui. Tame įstatyme bus numatytos konkretūs elementai, kurie būtent numatys tuos ribojimus, draudimus vykti piliečiams, turintiems draudimus vykti į užsienį“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje po NSK posėdžio pranešė V. Vitkauskas.
 
Jis pastebėjo, kad maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 23 d. – NSK svarstė tokius draudimus įvesti tik tiems piliečiams, kurie turi leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau nutarta ribojimus taikyti plačiau – tai palies maždaug 56 tūkst. žmonių.
 
„Šis sprendimas turėjo būti giliai išdiskutuotas, įvertintos įvairios rizikos, procedūros“, – akcentavo NKVC vadovas.
 
Kokios šalys nuguls institucijų rengiamame sąraše – kol kas neaišku. V. Vitkauskas ragino palaukti oficialaus sprendimo. Tačiau, svarstė jis, veikiausiai tai aprėptų ne tik Rusiją ir Baltarusiją.
 
„Dabartinis mūsų fokusas šiandieniniame pokalbyje buvo išvardintos valstybės (Rusija ir Baltarusija – ELTA), bet tas sąrašas gali būti ir kitoks“, – aiškino jis.
 
Ribojimai vykti į pavojingas užsienio šalis be teisės aktų pakeitimų negalios. Visgi, tam tikri draudimai siauresniam ratui pareigūnų ir tarnautojų gali atsirasti ir anksčiau, pastebėjo V. Vitkauskas. Jo teigimu, iniciatyvų imasi Vidaus reikalų ministerija (VRM), siūlydama Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, bei Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
„Yra numatytos atitinkamos normos, kurios (…) numatytų leidimus vykti jiems į nedraugiškas valstybes. Taip pat yra Krašto apsaugos įstatymas, tam tikri straipsnių pakeitimai, kurie numato tam tikrus draudimus kariams arba krašto apsaugos tarnybos tarnautojams vykti į tas nedraugiškas šalis“, – kalbėjo V. Vitkauskas ir pastebėjo, kad pastarieji draudimai jau galioja žvalgybos tarnybų pareigūnams.
 
Pritarė indikatorių dėl pavojaus Baltarusijos pasienyje sistemai
 
Penktadienį posėdžiavusi NSK taip pat patvirtino indikatorių sistemą, kuri šalies institucijoms leis atitinkami reaguoti į kylančius pavojus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei priimti sprendimus dėl papildomų pasienio kontrolės punktų uždarymo.
 
„Pritarta indikatorių sistemai, kuri susideda iš keleto komponentų – tie komponentai daugiausiai sietini su karinio pobūdžio rizikomis, su informacinėmis atakomis, su įvairiais incidentais prie sienos, su nelegalios migracijos srautais, su tam tikrais politiniais nedraugiškais žingsniais iš mūsų kaimynų“, – tęsė V. Vitkauskas.
 
Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.

„Greta indikatorių yra ir tam tikros atsako priemonės – meniu, iš kurio būtų galima mūsų sprendimų priėmėjams priimti tam tikrus sprendimus“, – pabrėžė jis.
 
Klausiamas, kokiais atvejais institucijos priimtų sprendimus dėl visiško sienos su Baltarusija uždarymo, V. Vitkauskas įvardijo esminius indikatorius tokiam scenarijui.
 
„Kritinis indikatorius būtų karinio pobūdžio grėsmė arba koks nors incidentas – tarkime, sienos kirtimas, tam tikrų ginklų panaudojimas ir panašiai. (…). Taip pat incidentai pačiame pasienyje – ar būtų susiję su labai išaugusiais nelegalios migracijos srautais, ar tai būtų susiję su mūsų infrastruktūros gadinimu iš kaimyninių šalių pareigūnų pusės“, – pavyzdžius vardijo jis.
 
„Tai būtų kritiniai incidentai, kurie duotų mums pagrindą priimti tokius drastiškus sprendimus, kurie tuo metu būtų reikalingi“, – aiškino NKVC vadovas.
 
Nors pati indikatorių sistema nebus vieša, visuomenė bus supažindinta su baziniais jos principais, akcentavo jis. Be to, sistema bus pristatyta ir kaimyninėms Latvijai bei Lenkijai, mat, anot NKVC vadovo, regioninio lygio sprendimai turės atitikti visų šių šalių situacijos vertinimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.30; 09:12

Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Policija ruošiasi penktadienį prie Vilniaus katedros Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamam mitingui. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad pareigūnai budės tiek Katedros aikštėje, tiek ir jos prieigose, ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai bei Prezidentūrai. Policijos atstovo teigimu, įtarimą keliantys žmonės policijos pareigūnų bus tikrinami, kai kuriose Vilniaus centro vietose gali būti ribojamas eismas.
 
„Pareigūnai budės tiek Katedros aikštėje ir jos prieigose, tiek visose kitose strateginėse vietose, t. y. prie Vyriausybės, Seimo, Vidaus reikalų ministerijos ir Prezidentūros, visame Gedimino prospekte. Pajėgų bus tiek, kiek reikia užtikrinti viešąją tvarką“, – Eltai teigė R. Matonis.
„Dirbs Vilniaus policija ir pareigūnai iš kitų apskričių, taip pat bus pasitelkta raitoji policija ir viešajai tvarkai atkurti, jeigu bus kažkokie neramumai, bus Viešojo saugumo tarnyba“, – pridūrė jis.
 
Policijos atstovas taip pat informavo, kad Vyriausybė ir Seimas saugumo sumetimais bus aptverti, o Vidaus reikalų ministerija ir Prezidentūra bus saugomos kitais būdais.
 
R. Matonis akcentuoja, kad, esant būtinybei, kai kuriose Vilniaus centro vietose gali būti ribojamas eismas.
 
„Gali būti ribotas eismas, atsižvelgiant į būtinybę, arba gali būti ribojamas patekimas į tam tikras vietas kažkur miesto centre. Tai jeigu gyventojai planuoja kažkur ten važiuoti, tai turėtų turėti omenyje, kad kažkur negalės privažiuoti“, – sakė jis.
 
Policijos atstovas perspėja, kad gali būti tikrinami kai kurių renginio dalyvių asmeniniai daiktai.
 
„Kadangi bus paskelbta mitingo vieta tam tikro padidinto pavojaus zona, tai gali būti tikrinami žmonių, kurie norės patekti į renginio vietą, daiktai, kuprinės, jeigu nešis kažkokius nešulius didelius, ryšulius. Gali būti pasirinktinai patikrinti žmonės, kurie sukels įtarimų pareigūnams, kad žmonės nesineštų kažkokių draudžiamų daiktų“, – sakė R. Matonis.
 
„Žmonės, kurie nori patekti į mitingą, tiesiog irgi prašomi nesinešti jokių pavojingų daiktų, aštrių daiktų, su kuriais gali būti žalojami žmonės“, – paragino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.10; 08:05

Draudžiama. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimui antradienį skubos tvarka teikiamas Vyriausybės siūlymas griežtinti sankcijas už karantino taisyklių nesilaikymą.
 
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatą nurodant, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, kilo ligos protrūkis ar epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (šiuo metu baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų).
 
Taip pat siūloma pakeisti BK nustatant, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (šiuo metu gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai, arba areštas, arba laisvės apribojimas).
 
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 07:22