Irano žvalgybos ženklas

Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?

Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?

Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?

Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.

—————————————————————————

Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.

Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.

Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.

Lina Linkevičiūtė (ELTA)

XXX

Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.

Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.

Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Viljama Sudikienė (DPA)

XXX

Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES,  buvo „būtinas“.

Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.

Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.

Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.

Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto

Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.

„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.

Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.

Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.

Lina Linkevičiūtė (ELTA)

XXX

Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.

Mahsa Amini. EPA – ELTA foto

Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.

Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.

Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.

Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.

Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.

Lina Linkevičiūtė (DPA)

XXX

Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.

Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.

Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.

Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.

Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.

T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.

Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.

Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.

Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.

Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

XXX

Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.

Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.

„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.

Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.

Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.

Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.

Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.

Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.

Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.

Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.

Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.

JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.

Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija

(Bus daugiau)

2022.12.27; 08:00

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tiekdamas ginkluotę agresorei Rusijai, Iranas įsitraukė į jos pradėtą karą Ukrainoje, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Iranas jau dabar praktiškai yra karo prieš Ukrainą dalyvis“, – antradienį LRT Radijui sakė ministras, palyginęs Teherano režimą su kita artima Kremliaus sąjungininke, Baltarusija.
 
„Jei traktuojame, kad Baltarusija, kuri šiuo metu teikia teritoriją karui vykdyti, yra į jį įsitraukusi, Iranas tampa vienu pagrindiniu ginklų tiekėju Rusijai“, – teigė jis.
 
Europos Sąjungai (ES) rotacijos principu pirmininkaujanti Čekija praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad bloko šalys susitarė dėl sankcijų šios Artimųjų Rytų valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už dronų tiekimą Rusijai.
 
Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė Ukrainoje vis dažniau pasitelkia iranietiškus dronus „Shahed 136“ ir taikosi į vietinę energetikos infrastruktūrą. Per tokias atakas visoje šalyje jau žuvo daugybė civilių ir buvo smarkiai sutrikdytas elektros tiekimas.
 
ES apie sankcijas Iranui dėl šių dronų pradėjo kalbėti tik praėjusios savaitės pradžioje ir dėl baudžiamųjų priemonių susitarė per rekordiškai trumpą laiką.
 
Vis tik, anot G. Landsbergio, siekiant užtikrinti, kad Iranas nebūtų pajėgus gaminti ir siųsti Rusijai dronų, ES Teheranui turėtų taikyti tokias pačias griežtas sankcijas kaip ir Minskui.
 
„Man rodos, kad panašios sankcijos, kurios taikomos Baltarusijai, turėtų mažų mažiausiai būti svarstomos ir Iranui, tikrai apribojant jo galimybes toliau tiekti ginkluotę“, – kalbėjo ministras.
 
Vakarų valstybių sankcijų spaudžiamų Rusijos ir Irano partnerystė gilėja. Be to, kad Maskvai parduoda dronus ir kitą ginkluotę, savaitgalį Teherano režimas pranešė apie planus patiekti iki minimumo dujų tiekimą Europai sumažinusiai Rusijai 40 turbinų.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.10.25; 09:23

Markas Feiginas. Aleksejus Orestovičius. 236 karo diena

Spalio 17-ąją peržiūrėjau Marko Feigino ir Aleksėjaus Orestovičiaus video interviu „236 karo diena“. Kodėl būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šį pokalbį?

Tądien Ukrainos prezidento patarėjas A. Orestovičius pateikė nerimą keliančių žinių. Pasirodo, dronai – kamikadzės, kuriuos Rusija ėmė masiškai naudoti atakoms prieš Ukrainą, – kelia rimtą pavojų. Tai kas, kad Irane pagamintus ir Teherano slapta Maskvai perduotus bepiločius orlaivius ukrainiečių kariškiai dažniausiai numuša. Pavojinga tai, kad ukrainiečiai, stengdamiesi išvengti dronų-kamikadzių mėtomų bombų, šiuos įrenginius priversti daužyti brangiai kaštuojančiomis raketomis. Tokių raketų atsargos Ukrainos ginklų sandėliuose smarkiai senka.

Jei Rusija dronus – kamikadzes siųs masiškai, o jų galbūt iš Irano įsigijo net kelis tūkstančius, Ukrainai teks rinktis: arba taupyti raketas leidžiant bepiločiams orlaiviams bombas virš Ukrainos mėtyti be kliūčių, arba medžioti rizikuojant likti visiškai be specialiųjų raketų.

Į M. Feigino klausimą, nejaugi Vakarai nepajėgūs padovanoti ukrainiečių kariams specialiųjų raketų tiek, kiek reikia oro gynybai, A. Orestovičius atsakė ne itin aiškiai. A. Orestovičiaus pastebėjimus supratau taip: JAV ir Europa siunčia pagalbos Ukrainai pagal iš anksto sudarytus planus. Tiksliau tariant, situacija fronte keičiasi greičiau, nei Vašingtono, Briuselio, Berlyno, Paryžiaus, Romos politikai planuoja. Todėl parama ginklais – dažnai vėluoja. Arba ima plaukti ginklai ne tie, kurie labiausiai praverstų tomis konkrečiomis dienomis. Be to, ginklų, kurių šiandien gauna Ukraina, reikia Kijevui bent keletą kartų draugiau. Taigi karas greičiausiai užtruks ilgiau, ne planuota.

Juolab neaišku, ar Baltarusijoje sukauptos Rusijos jėgos po savaitės kitos nepuls veržtis Kijevo pusėn. Vadinamoji „baltarusiška grupuotė”, be abejo, bus sunaikinta. Bet tai iš Ukrainos vėl atims jėgų, resursų, gyvybių.

Darbo stalas. Gario Tabacho interviu.

Apie tai, o kaip gi veikia visų nuo gegužės 9-osios lauktas amerikietiškasis lendlizas (lend- lease), – nė žodelio. Nė sykio dėl lendlizo nepasiteiravo M. Feiginas, nė menkiausios užuominos neištarė ir A. Orestovičius.

Kokias išvadas brėžiu remdamasis paskutiniaisiais M. Feigino ir A. Orestovičiaus komentarais? Jau dešimt mėnesių Vakarai ginklų Ukrainai atgabena bent keletą kartų mažiau, nei narsiai besiginantiems ukrainiečių kariams verkiant reikia. O dėl lendlizo – jo greičiausiai nėra. JAV prezidentas Joe Bidenas įstatymą dėl lendlizo (kad galėtų ginklus siųsti besiginančiai Ukrainai sparčiau ir gausiau, apeinant visus biurokratinius barjerus) pasirašė šių metų gegužės 9-ąją. Vieni šaukė, kad amerikietiški giklai lėktuvais ir laivais bus gabenami į Ukrainą iškart, jau gegužės 10-ąją, kiti – tik tuomet, kai įsigalios naujieji finansiniai metai pagal JAV įstatymus. Bet štai išaušo spalio 1-oji, vadinamieji naujieji finansiniai Amerikos metai, o džiugių šūktelėjimų, jog lendlizas įsibėgėja, jog ginklų Ukraina jau turi daugiau nei svajojo, – nėra. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis kasdien, kiekvieną dieną, kiekviename interviu šaukia, prašo, maldauja: „duokite mums daugiau rimtų ginklų“. O koks atsakas į šiuos jo prašymus?

JAV ambasadorius R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.

Taigi šių eilučių autoriui nebeaišku, kas meluoja: Vakarai, teigiantys, jog Ukrainai padeda „labai stipriai ir nuoširdžiai“, ar Ukrainos lyderis V. Zelenskis, teigiantis, jog Ukrainai neužtenka vakarietiškų ginklų, jog iš Amerikos ir Europos jis laukia kelis kartus daugiau ginklų, jog kiekviena uždelsta karo diena – tai naujos Ukrainos žmonių aukos?

Kaip, sakykim, šių eilučių autoriui derėtų vertinti Marijos Maksakovos pokalbį su JAV atsargos karininku Gariu Tabachu (youtube.com), kuris tvirtina, jog Ukraina buvo tiesiog apgauta, kai jai žadėjo lendlizą? Pasak G. Tabacho, nebus jokio lendlizo, nes taip norėjo JAV prezidentas Joe Bidenas. Esą abartinė JAV administracija ukrainiečius dėl lendlizo tiesiog vedžioja už nosies…

Įdomu, kaip tokius skeptiškus pareiškimus vertina Lietuvoje reziduojantis JAV ambasadorius ponas Robertas S. Gilchristas? Pone ambasadoriau, kur lendlizas?

2022.10.18; 12:00

Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, spalio 17 d. (ELTA). Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad pirmadienio rytą miestui iš viso smogė penki dronai kamikadzės.
 
Kaip rašo BBC, meras prieš tai skelbė apie keturis miestui smogusius tokio tipo dronus.
 
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)

Iranas. Nacionalinė vėliava

Kyjivas, spalio 13 d. (ELTA). Rusijos okupacinė kariuomenė užgrobtose Ukrainos teritorijose pasitelkė instruktorius iš Irano, kurie moko rusų kariškius naudoti iranietiškus dronus kamikadzes.
 
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).
 
Pasak Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovų, Rusijos kariuomenė atsivežė į Krymą ir Chersono sritį nenustatytą skaičių instruktorių iraniečių, kurių užduotis – išmokyti rusus naudoti iranietiškus dronus.
 
Gautomis žiniomis, instruktoriai iš Irano tiesiogiai kontroliuoja dronų „Shahed“ paleidimą atakuoti civilinius objektus Ukrainoje, taip pat ir Mykolajivo bei Odesos srityse.
 
Rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą.
Ukrainos kariškiai teigia jau numušę ne vieną Irane pagamintą droną, gindami miestus šalies pietinėje dalyje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.13; 00:05