stop_genocide350

Nors Lietuva atgavo nepriklausomybę tik prieš 20 metų sugriuvus Sovietų Sąjungai, tačiau dar šiandien SSRS vaidmuo II pasauliniame kare vertinamas dažnai tik “iš teigiamos pusės”. Kaip atsitiko, kad valstybė, kuri okupavo pusę Europos, nebuvo deramai pasmerkta?

Labai svarbu suvokti, kas yra genocidas, nes II pasaulinis karas pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis. Atsiverskime tinklalapį http://oxforddictionaries.com/ ir įrašykime žodį „genocide“. Angliškas tinklalapis duoda tokį paaiškinimą: „the deliberate killing of a large group of people, especially those of a particular nation or ethnic group”. Lietuviškai skamba maždaug taip: tyčinis didelio kiekio žmonių žudymas, ypatingai tam tikros tautinės ar etninės grupės.

Continue reading „Kaip nustatyti, kuris genocidas – didžiausias, skaudžiausias, baisiausias?”

gandras

Dažnai girdime kalbant, kaip Lietuvoje bloga gyventi, kaip ekonomika rieda žemyn, o emigracija – aukštyn. Rasti teigiamų žinių nėra lengva, todėl turbūt ne vienas iš mūsų susimąsto: norėčiau gyventi kitur, ten, kur turtinga šalis, kur tvarkos daugiau.

Galbūt visai nieko būtų gyventi Vokietijoje ar Japonijoje? Vokietija – tai šalis, kurios automobiliais mėgsta važinėti lietuviai, o Japonija pradžiugina su naujausiais pasiekimais pritaikant robotus praktikoje. Gal visai nieko būtų kartu su vokiečiu konstruoti naujausią BMW automobilį ar su japonu kurti dar niekam nematytus robotus?

Continue reading „Kodėl Lietuvai reikalinga Gimstamumo ministerija”

communism

Pagrindinė problema kiekvienoje sistemoje, kokią tik sugalvotų žmogus, yra pats žmogus. Žmogus turi jausmus, todėl yra pažeidžiama būtybė, kuri elgiasi savanaudiškai. Neaišku, kiek yra įmanoma pakeisti visus Žemės žmones, tačiau žmonės jau dabar skiriasi pagal daugelį kategorijų. Tai – ne tik maži skirtumai, tai ir dideli skirtumai.

Skirtingose šalyse gyvena įvairūs žmonės, kuriems susikalbėti gal ir pavyksta tarptautine kalba, tačiau ne visada lengva gyventi kartu. Žmonės skiriasi pagal intelektą, tikėjimą, kultūras, klimato sąlygas, rasę ir t.t.. Grįžtant prie to, kad žmogus yra silpnas ir emocingas, kai kurie darbuotojai gali norėti alkoholio, pramogų, turėti kai kurių silpnybių, potraukių. Komunizme galės daryti viską nevaržomi, nes kontrolės ir prievartos mechanizmų nebus.

Continue reading „Kaip aš įsivaizduoju komunizmą?”

kremlius_1111

Šaltojo karo metais sovietiniai propagandistai buvo išmokyti specialios taktikos, kurią Vakarų valstybių pašnekovai pavadino „what-about-ism“. Llietuviškai tai skambėtų maždaug taip: „o kaip pas jus?“.

Jeigu tik Vakarų valstybės pradėdavo kritikuoti Sovietų Sąjungą (Afganistano karas, karo padėtis Lenkijoje, disidentų kalinimas, žodžio laisvės ribojimas), iš karto būdavo atsakas iš Sovietų Sąjungos: „what about“ („o kaip pas jus?“). Omenyje turėtas apartheidas Pietų Afrikoje, įkalinti profesinių sąjungų vadovai, Kontra Nikaragvoje ir t.t.

Galima prisiminti seną sovietinių laikų anekdotą, kuomet amerikonas rusiškajame viešbutyje skundžiasi aptarnaujančiam personalui, kadangi jį stebina stulbinančiai prasta siūlomų paslaugų kokybė. Administracijos darbuotojas atsako: „Taip, bet jūs gi linčiuojate juodaodžius“ (linčiuoti – tai nužudyti, taip senais laikais elgėsi rasistai Amerikoje).

Continue reading „„What-about-ism“ arba kaip atsikerta Rusijos imperija”