Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, svarbiausia žinia Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime yra pripažinimas, jog Briuseliui derėjo klausyti Baltijos valstybių dėl Kremliaus ir Vladimiro Putino grėsmės. Visgi, politikas viliasi, kad šie EK lyderės žodžiai neliks formalumu ir paskatins valstybes-nares aktyviau remti Ukrainą.
„Lietuvai yra svarbiausia pripažinimas, kad mes buvome teisūs ir Vakarai turėjo mūsų daugiau klausyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
„Labai norėčiau, kad šita formuluotė taptų praktine. Kitaip tariant, kai Baltijos šalys šiandien sako, ko reikia – pavyzdžiui, papildomų ginklų Ukrainai – kad tai būtų dabar išgirsta. Ne tik tai pripažinimas, kad reikėjo paklausyti mūsų iki karo. Taip pat ir karo metu, man atrodo, Baltijos šalių įžvalgos yra reikalingos ir teisingos“, – pabrėžė ministras.
Tuo metu Ukrainai svarbiausia žinia „pažadas padėti iki pergalės, dirbti dėl Europos Sąjungos perspektyvos – kad mes dirbsime drauge“, teigė G. Landsbergis. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
U. von der Leyen trečiadienį skaitydama savo metinį pranešimą Europos Parlamente teigė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
Kalboje ji patikino, kad Europa ir toliau rems Ukrainą, o sankcijos Kremliaus režimui išliks.
