Pinigai. Slaptai.lt foto

Lietuvoje įvestas karantinas tikrina tiek valstybės, tiek privačių asmenų ekonominę ištvermę. Jau dabar aišku, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas truks mažiausiai mėnesį ir daliai piliečių kainuos turimas darbo vietas. Ekspertams ir atsakingoms institucijoms skaičiuojant, kiek dėl kononaviruso sukeltos krizės žmonių Lietuvoje galėtų netekti darbo, o valdžiai ruošiant priemones, skirtas sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams, šalies piliečiai įvertino savo galimybes prasilaikyti tik iš savo turimų santaupų.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ kovo 25–30 d. vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad netekę šiuo metu turimo pajamų šaltinio, daugiau nei mėnesį iš turimų santaupų išgyventi galėtų 57 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Trečdalio (34 proc.) gyventojų teigimu, jei bręstančios ekonominės krizės metu netektų visų dabartinių pajamų, be papildomos paramos ilgesnis nei mėnesio laikotarpis būtų tiesiog nepakeliamas. Kaip rodo apklausos metu susisteminti duomenys, pusė (17 proc.) iš taip atsakiusių respondentų tvirtina, kad iš savo santaupų išgyventų ne daugiau kaip mėnesį. Tokia pati dalis gyventojų (17 proc.) deklaruoja, kad apskritai šiuo metu neturi jokių santaupų, tad netekę įprastinių pajamų bematant patirtų rimtų problemų – tiesiog neturėtų iš ko gyventi.
 
Savo ruožtu žvelgiant į gyventojų dalį, atsakiusią, kad iš savo turimų santaupų galėtų prasilaikyti ilgiau nei mėnesį, matyti, jog šeštadaliui (17 proc.) respondentų nebūtų sudėtingas ir ilgesnis nei pusmetį trunkantis laikotarpis.
 
Kiek daugiau – 20 proc. iš turimų santaupų galėtų išsiversti ilgiau nei 3 mėnesius, bet ne daugiau kaip pusmetį. Dar penktadalis (20 proc.) gyventojų teigia, kad iš turimų santaupų prasilaikytų daugiau nei mėnesį, bet ne daugiau kaip tris mėnesius.
 
Tuo tarpu 9 proc. respondentų teigė atsakymo apskritai į šį klausimą neturį.
 
Ilgesnį nei pusmetį trunkantį laikotarpį iš turimų savo santaupų išgyventi, kaip rodo apklausa, galėtų dažniausiai vyresni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir respondentai, kurie gyvena santuokoje, tačiau neturi vaikų.
 
3 – 6 mėnesių laikotarpį dažniau įvardino respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje ar tie, kurių namų ūkį sudaro trys žmonės.
 
Nuo 1 iki 3 mėnesių dažniausiai prasilaikytų jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, dirbantys respondentai bei gyvenantys namuose vieni.
 
Dažniausiai jaunesni nei 50 metų žmonės bei asmenys, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, teigia, kad iš turimų santaupų neprasilaikytų daugiau nei mėnesį. Tą patį dažniausiai teigia ir respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, pensininkai ir besimokantis jaunimas. Galiausiai, kad netekę pajamų šaltinio bematant patirtų rimtų problemų, teigia dažniausiai vyrai, jaunimas iki 30 metų, bedarbiai ir namų šeimininkės.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 metų kovo 25–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 500 Lietuvos gyventojų (18-74 metų) visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.05; 15:52

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per 2 pastaruosius mėnesius ekonominė padėtis šalyje pablogėjo, o kiek daugiau nei ketvirtadalio nuomone – labai pablogėjo.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį septintadalis (14 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
 
Lyginant su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais (2019 metų rugpjūtį), manančių, kad šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2018 m. spalį), 5 procentiniais punktais padaugėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje nepasikeitė.  
 
Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.

Situacija šalies ekonomikoje daugiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių respondentai.
 
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
 
Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:36

Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo Lietuvos ekonominė padėtis, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” gegužės 27 – birželio 9 dienomis atlikta apklausa.
 
Gegužės pabaigoje šeštadalis (17 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o ketvirtadalis (25 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
 
Lyginant su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais (2019 m. kovą), gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepakito, o lyginant su vertinimais prieš metus (2018 m. gegužę), 7 procentiniais punktais sumažėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje paskutiniu metu blogėja (prieš metus 32 proc. manė, kad ekonominė padėtis blogėja). 
 
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, dažniau mano 30 – 49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1200 eurų), vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
 
Situacija šalies ekonomikoje kiek daugiau nepatenkinti vyrai, gyvenantys kaime, respondentai su žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.
 
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 17:00

Prof. Andrius Bielskis: dėl didėjančio lietuvių nusivylimo ekonomika ir demokratija reikėtų rimtai sunerimti. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.

Apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje per paskutinius metus nusivylusių šalies ekonomika bei tuo, kaip veikia demokratija, padaugėjo. Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, 12 procentinių punktų išaugo gyventojų, kurie yra nepatenkinti šalies ekonomika, bei 4 proc. – kaip valstybėje veikia demokratija.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis akcentavo, kad statistika, rodanti, jog nepatenkintųjų šalies ekonomika ir demokratija daugėja ir dabar nusivylusių piliečių yra daugiau nei patenkintų, yra pavojinga ir jau dabar turėtų kelti nerimą. Profesorius akcentavo, kad ši negatyvi tendencija susijusi su keliomis svarbiomis priežastimis: pernelyg biurokratiška ir socialiai nejautria Vyriausybės retorika, valdančiųjų politinio turinio stoka ir skandalais, lydėjusiais Seimą ištisus metus.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 20 – gruodžio 4 dienomis vykdytų apklausų duomenys rodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį beveik pusė visų apklaustųjų (46 proc.) manė, kad ekonominė Lietuvos situacija per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. Tuo tarpu tik 13 procentų apklaustųjų nurodė maną priešingai, jų nuomone, ekonominės tendencijos pastaraisiais metais buvo teigiamos. 37 procentams respondentų atrodė, kad ji nepasikeitė.

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje per paskutinius du mėnesius sumažėjo 3 procentiniais punktais, tačiau, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, patenkintų tuo, kaip veikia demokratija, sumažėjo 4 procentais.

2017 metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje daugiau nei pusė 55 proc. apklaustų šalies gyventojų nebuvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, ir tik 37 proc. respondentų išsakė pozityvų vertinimą.

Nepatenkintųjų ekonominiu šalies gyvenimu ir demokratija rodikliai koreliuoja su per metus padidėjusiu nusivylimu bendra padėtimi šalyje. Nusivylusių piliečių skaičius šalyje per paskutinius metus padidėjo12 procentų ir net septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja.

Tiek šalies ekonomika, tiek tuo, kaip veikia demokratija, dažniau patenkintas yra jaunimas iki 30 metų, didesnes pajamas gaunantys ir miestuose gyvenantys piliečiai bei respondentai, kurie savo politines pažiūras apibūdina kaip dešiniąsias.

Tuo tarpu dažniausiai nusivylę tiek ekonomika, tiek demokratija yra vyresni nei 50 metų piliečiai, mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys kaimo gyventojai. Save priskiriantys ideologinei kairei bei Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo ir Lietuvos socialdemokratų partijų elektoratai taip pat yra dažniau nusivylę tiek demokratija, tiek šalies ekonomika.

MRU profesorius A. Bielskis, vertindamas šiuos rodiklius, teigė, kad negatyvios gyventojų nuostatos šalies ekonomikos atžvilgiu yra ganėtinai objektyvios.

„Akivaizdu, kad daugeliui žmonių gyvenimas negerėja, ir tai ypač pasakytina apie iš viešojo sektoriaus pajamų gyvenančius žmones: mokytojus, dėstytojus, pensininkus, gydytojus, valstybės tarnautojus ir taip toliau. Jų pajamos nedidėjo, todėl natūraliai atsiranda ir nusivylimas tiek politika, tiek ekonomika“, – pažymėjo prof. A. Bielskis.

Ieškodamas per metus padidėjusio nusivylimo priežasčių, MRU profesorius skeptiškai įvertino „valstiečių“ per metus nuveiktus darbus.

A. Bielskis teigė, kad prie nusivylimo prisidėjo iš Vyriausybės sklindanti komunikacija. Profesorius akcentavo, kad „S. Skvernelio komunikacija buvo tipiško liberalaus, biurokratiško politiko komunikacija.“ Profesorius pabrėžė, kad, jo nuomone, S. Skvernelis nesugebėjo parodyti esąs socialiai jautrus.

A. Bielskis taip pat neatmetė galimybės, kad prie nusivylimo prisidėjo ir visus metus Seimą lydėjusios intrigos. Skandalas dėl Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio santykių, įtarimai korupcija Artūrui Skardžiui ir t.t. turėjo nemažai įtakos padidėjusiam visuomenės nusivylimui demokratija.

Pensininkams belieka pasikarti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau, pabrėžė MRU profesorius, visus šiuos skandalus buvo galima užglaistyti, jei būtų buvęs pasiūlytas politinis turinys. „Politinio turinio nėra daug, todėl ir skandalai tapo svarbesni“, – pabrėžė A. Bielskis.

Todėl, anot jo, didžiausios nusivylimo demokratija priežastys slypi nesugebėjime tinkamai organizuoti šalyje vykstančių ekonominių procesų. Žmonės, kalbėjo A. Bielskis, matydami, kad politikai tinkamai nereaguoja ar nesugeba reaguoti į ekonominius iššūkius, savaime nusivilia ir politika, ir demokratija. „Tai yra pavojinga,“ – pabrėžė profesorius. Jei nepasitenkinimo demokratija tendencijos išliks panašios, atkreipė dėmesį prof. A. Bielskis, yra dėl ko sunerimti.

Apklausa vyko 2017 m. lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1108 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3 procentų.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas.

Eltos korespondentas  Benas Brunalas

2017.12.28; 09:41

Padėtis Lietuvoje dviem trečdaliams gyventojų atrodo blogėjanti, rodo birželio apklausa. Tokios pozicijos laikosi 64 proc. respondentų, o 35 proc. apklaustųjų teigė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. birželį), gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė.

Nuomonę, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), studentai ir moksleiviai bei specialistai ir tarnautojai.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 550 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai, pensininkai bei bedarbiai, lenkų tautybės respondentai.

Pozicijos, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, dažniau laikėsi dviejų partijų rėmėjai: valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (62 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei opozicinio Liberalų sąjūdžio (43 proc.). Didžiausi pesimistai, kaip ir prieš mėnesį, yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ (77 proc. mano, kad reikalai šalyje blogėja) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (74 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.24; 00:01

Europos Komisija (EK) paskelbė ataskaitas, kuriose apžvelgė Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonominę ir socialinę politiką, vertino kaip šalys įgyvendina joms skirtas rekomendacijas.

Tokia ataskaita skelbiama antrą kartą. Apžvalgoje rašoma, kad 2015 m. Lietuvos ekonomikos augimą skatino stiprus vidaus vartojimas, tuo tarpu eksporto apimtys buvo laikinai sumažėjusios.

Continue reading „Tokia ataskaita skelbiama antrą sykį”

stop_skurdinimui

Į Sei­mą be­si­ver­žian­tys val­dan­čių­jų par­ti­jų (čia tu­ri­me gal­vo­je ir va­di­na­mą­sias opo­zi­ci­nes) at­sto­vai ir va­dai vi­saip gi­ria eko­no­mi­nę ir fi­nan­si­nę ša­lies pa­dė­tį.

Net­gi, A. Ku­bi­liaus pa­vyz­džiu, ro­ži­nė­mis spal­vo­mis pie­šia Lie­tu­vą po 20 me­tų (Lie­tu­va–2030).

Bet dau­gy­bė eko­no­mi­nių ir dva­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­na, kad tau­tos po­ten­ci­ja nai­ki­na­ma, sting­do­mas jos tik­ra­sis pro­ver­žis, sil­pni­na­mas ver­slo po­ten­cia­las, ar­do­ma lie­tu­vių ben­druo­me­nė. Dar­bo ir so­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to, ben­dra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėt­ros aso­cia­ci­ja (LNTPA), at­lik­to ty­ri­mo „Ša­lies re­gio­nų de­mo­gra­finės struk­tū­ros ir emig­ra­ci­jos ten­den­ci­jų pa­ly­gi­na­mo­ji ana­li­zę“. Duo­me­nys ro­do, jog šiuo me­tu ša­ly­je eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vių gy­ven­to­jų ir be­dar­bių skai­čius pa­sie­kė be­veik 60 proc., o kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se vir­ši­ja 75 proc.

Continue reading „Ekonominės socialinės perspektyvos optimizmo neteikia”