Namas aukštyn kojomis. Slaptai.lt foto
Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.
„Brangus šildymo sezonas gyventojams galvos skausmą keldavo nuolatos, o energetikos krizės kontekste jis peraugo į rimtą migreną. Nors šildymo sąskaitų dydis priklauso nuo energijos išteklių kainos rinkoje, gyventojų rankos nėra visiškai surištos. Įpročių pokyčiai bei sprendimai, padidinantys energinį naudingumą, ilgainiui gali padėti pastebimai sutaupyti“, – banko pranešime cituojama „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, dideles sąskaitas už šildymą didžiausiu dabartinių savo namų trūkumu laiko 19 proc. gyventojų, 13 proc. išskiria dideles sąskaitas už elektrą, tiek pat respondentų teigia, kad didžiausia jų namų problema – vietos būste trūkumas.
Kaip kitus trūkumus gyventojai taip pat išskiria nusidėvėjusį ar senamadišką interjerą, prastą garso ir termoizoliaciją, pasenusią ir nusidėvėjusią santechniką ir buitinę techniką.
„Tyrimo duomenys rodo, kad brangus šildymas, bloga termoizoliacija ir didelės sąskaitos už elektrą dažniau aktualu individualių namų gyventojams. Natūralu – energiniai ištekliai čia reikalingi didesniam plotui apšildyti ir apšviesti. Tačiau kitaip nei daugiabučių gyventojai, būdami vieninteliai pastato savininkai individualių namų gyventojai turi visą laisvę priimti sprendimus namams renovuoti“, – komentavo J. Bagdanavičūtė.
Pasak jos, mažinti išlaidas šildymui bei elektrai gali padėti tokie itin sparčiai populiarėjantys sprendimai, kaip nuosava saulės elektrinė ar šilumos siurblys. Skaičiuojama, kad nuosava ar nutolusi saulės elektrinė išlaidas už elektrą gali sumažinti 2–4 kartus, vertinant dabartinėmis elektros kainomis ir skaičiuojant, kad elektrinės garantinis laikotarpis siekia 25 metus.
„Tai ypač aktualu tiems individualių namų savininkams, kurie būstą šildo elektra. Dar daugiau energijos sąnaudas jie gali sumažinti įsirengdami šilumos siurblį. Abiem šiems sprendimams paramą teikia ir valstybė. Tiesa, siekiant didžiausio efektyvumo, svarbu, kad mūsų namų sienos ir langai būtų sandarūs, šildymo sistemos nenusidėvėjusios“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Kaip pažymėjo J. Bagdanavičiūtė, daugiabučių gyventojai taip pat turi galimybių didinti energinį būsto naudingumą. Nors daugiabučio renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų, tai nėra misija neįmanoma. O sąnaudas šildymui renovacija gali padėti sumažinti vidutiniškai 63 proc. Tuo metu norintys sumažinti išlaidas elektrai turi galimybę įsigyti saulės elektrinę iš nutolusių parkų. Iliuzijų namas. Slaptai.lt nuotr.
„Skaičiuojama, kad 84 proc. elektros energijos namuose sunaudoja apšvietimo bei elektros prietaisai. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai turi reikšmingos įtakos buityje suvartojamos energijos kiekiui. Taigi, iš elektros lizdų išjungti prietaisai ir užgesinta šviesa erdvėse, kurių nenaudojame, gali padėti sutaupyti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak J. Bagdanavičiūtės, didžiausių namų trūkumų trejetuke esantį vietos stygių išspręsti nekeičiant būsto į didesnį – sudėtinga, tačiau optiškai padidinti namų erdvę tinkamais dizaino sprendimais yra įmanoma.
„Pernelyg didelių baldų įsigijimas – viena dažniausių būsto apstatymo klaidų, kuri gali ne tik gadinti estetinį vaizdą, bet ir apriboti judėjimą namuose, mažinti jų erdvę. Sparčiai populiarėjant naudotų daiktų pardavimo platformoms, verta pamėginti tiek parduoti sau netinkamus baldus, tiek ir paieškoti savo poreikius labiau atitinkančių baldų“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Pasak jos, baldų ir kitų interjero detalių pirkimas „iš antrų rankų“ apskritai yra vienas iš kertinių tvaresnio ir taupesnio gyvenimo namuose elementų.
Siekdamas padėti gyventojams įvertinti, kaip sumaniai ir efektyviai atnaujinti namus, susirasti labiausiai poreikius atitinkantį būstą ir tiesiog gyventi tvariau, o tuo pačiu ir taupiau, „Swedbank“ sukūrė interaktyvų „Tvarių namų gidą“.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atšalus orams, antrą savaitę iš eilės visose trijose Baltijos šalyse fiksuojamas didesnis elektros energijos suvartojimas. Išaugusį elektros poreikį atliepė šiluminių jėgainių generacija Lietuvoje ir Latvijoje, teigiama „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 9 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 229 GWh iki 250 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 24 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 59 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 60 GWh.
„Pastarąsias dvi savaitės stebime elektros energijos vartojimo augimą. Jeigu lapkričio 14–20 dienomis Lietuvoje jis augo 5 proc., tai praėjusią savaitę padidėjo 9 proc. Panašios tendencijos fiksuotos Latvijoje ir Estijoje.
Pagrindine to priežastimi išlieka atšalę orai, kurie lemia didesnį šildymo poreikį. Padidėjusį elektros suvartojimą patenkino Latvijos šiluminės bei hidro elektrinės, taip pat Elektrėnų kompleksas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jo teigimu, daugelyje Europos šalių fiksuojamas kainų augimas – praėjusią savaitę 200 Eur / MWh ribą peržengė Vokietija, Prancūzija ir Švedijos 4-oji zona, iš kurios didelius elektros kiekius importuoja Lietuva. Pagrindinė priežastis – augančios gamtinių dujų kainos, signalizuojančios žiemos pradžią.
Lietuvoje per savaitę reikšmingai sumažėjo vėjo elektrinių generacija – nuo 19 GWh iki 10 GWh. Trečdaliu išaugo šiluminių elektrinių gamyba, jų generacija padidėjo nuo 23 GWh iki 30 GWh.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šiluminės elektrinės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 17 proc., hidroelektrinės – 24 proc., saulės elektrinės – 1 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus“, – rašoma pranešime.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 78 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 4 proc., nuo 203 GWh iki 212 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 29 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo maždaug per puse, nuo 16 GWh iki 7 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 33 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 67 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 4 proc. Lenkijos kryptimi ir 75 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 98 proc. Lietuvos kryptimi, pažymima pranešime.
Lapkričio 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9 proc. nuo 239 iki 261 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).
Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.
„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą –ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.
NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.
„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas. Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliams“ savaitgalį paskelbus, kad per Lietuvą iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą nebebus leidžiama gabenti plieno ir kitų juodųjų metalų, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
Atsakomųjų veiksmų „bus imtasi artimiausiu metu“. „Padariniai turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas per regioninio saugumo susitikimą Kaliningrade. Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
Naktinis Vilnius. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šeštadienį milijonai žmonių visame pasaulyje nuo 20.30 iki 21.30 val. vietos laiku išjungs šviesas ir kitus elektroninius prietaisus tam, kad bent trumpam sumažintų Žemės taršą.
Iniciatyvos metu tradiciškai visame pasaulyje valandai šviesas išjungia įvairūs pastatai ir istoriniai objektai. Žmonės taip pat kviečiami išjungti šviesas ir elektroninius prietaisus savo namuose.
Šia iniciatyva, kaip pažymi Aplinkos ministerija, siekiama atkreipti dėmesį į planetos sveikatą, padidinti supratimą apie gamtos svarbą ir įkvėpti rūpintis aplinka. Šiemet dėl besitęsiančios pandemijos daugelis šalių Žemės valandą minės internetu, sutelkiant žmones iš viso pasaulio pasisakyti už gamtą.
Tarptautinio pasaulio gamtos fondo direktorius Markas Lambertinis atkreipia dėmesį, kad nereikia išskirti vienos ar kelių klimato kaitos problemų – visos vienodai svarbios, o žmonių gyvenimo būdas tik prisideda prie tų problemų augimo.
„Gamtos apsauga yra mūsų moralinė atsakomybė, tačiau jos praradimas taip pat padidina mūsų pažeidžiamumą pandemijoms, pagreitina klimato kaitą ir kelia grėsmę mūsų saugumui“, – pastebi M. Lambertinis. Vilniaus senamiestis naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aplinkos ministerija taip pat kviečia gyventojus išjungti šviesas savo namuose ir taip bent trumpam prisidėti prie Žemės taršos mažinimo.
Žemės valanda – globali iniciatyva, kasmet vyksta kovo 27 dieną ir skatina susirūpinimą planetos ateitimi. Akcija prasidėjo 2007 metais Sidnėjuje, kai pirmą kartą 2,2 milijono žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Laikui bėgant iniciatyva išaugo ir į ją šiuo metu įsitraukia bene 180 pasaulio šalių.
Vilnius skęsta sniege. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad dėl iškritusio gausaus šlapio sniego visoje Lietuvoje 18 valandą be elektros buvo apie 21 tūkst. namų ūkių. Vos spėja valyti sniegą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiausiai vartotojų be elektros fiksuojama Vilniaus (apie 8,5 tūkst.) ir Alytaus (apie 7,7 tūkst.) regionuose, Kauno regione (apie 3,4 tūkst.), Utenos regione (apie 1,5 tūkst.). Kituose regionuose gedimai nefiksuojami.
Šiuo metu dirba per 130 ESO ir rangovų brigadų, šalinančių elektros energijos tiekimo gedimus.
ESO specialistai dirba visa galia, kad elektros tiekimas būtų atnaujintas kuo operatyviau. Tačiau, nepaisant visų dedamų pastangų, dalies gedimų šalinimas gali užtrukti ilgiau nei parą, nes dėl sudėtingų oro sąlygų iki kai kurių gedimų sunkiai privažiuojama. Taip pat išlieka didelė tikimybė, kad vėl kris šakos ir toje pačioje vietoje bus nutraukti skirstomojo elektros tinklo oro linijų laidai.
Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė. Tai antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
„Atsižvelgdami į įvykių raidą Baltarusijoje ir iš to išplaukiančius branduolinio saugumo klausimus, mes nusprendėme, jog jei bus paleista Baltarusijos AE Astravo rajone, tai mes nutrauksime elektros energijos prekybą su Baltarusija“, – sakė jis per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.
Anot premjero, šiuo atveju Latvija galbūt prekiaus elektros energija su trečiosiomis šalimis, naudodamasi Latvijos ir Rusijos jungtimi. „Mūsų sprendimas reiškia, kad per šią jungtį mes nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos. Tai neatmeta galimybės, kad mes toliau prekiausime – pirksime ir parduosime – elektros energija iš Rusijos, mes tik eliminuosime Baltarusijos elektros energiją per šią jungtį“, – pažymėjo jis.
K. Karinis konstatavo, kad šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis. Pasak jo, šį klausimą spręs Latvijos ekonomikos ministerija, parengusi konkrečią metodologiją su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
ELTA primena, kad į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankysis Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE).
Vizito metu šalies vadovas bus supažindintas su šio Lietuvos energetikos objekto veikla, svarba Lietuvos ir regiono elektros energetikos sistemos patikimumui, planuojamomis Kruonio HAE plėtros galimybėmis.
Taip pat, kaip praneša Prezidentūra, bus aptartos Astravo AE keliamos grėsmės.
Prezidentas taip pat dalyvaus diskusijoje su energetikos ministru, energetikos įmonės „Ignitis grupė“ bei elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovais.
Kruonio HAE užtikrina didžiąją dalį viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo kiekio.
Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad žiniasklaidos paviešinti faktai apie „Sąjūdyje prieš Astravo AE“ veikiančius žmones ir jų interesus dar kartą liudija, kad konservatorių sukurtas darinys – rinkimų projektas. A. Sysas taip pat teigia, kad iš paskelbtų duomenų aiškėja, jog „Sąjūdis prieš Astravo AE“ galėjo sulaukti ir neteisėtos juridinių asmenų paramos.
„Jei tai, kas skelbiama „Delfi“ tyrime, yra teisybė, akivaizdu, kad šis visas skambiai „Sąjūdžiu“ pavadintas projektas prieš Baltarusijoje pastatytą atominę elektrinę tėra konservatorių ir jiems artimų interesų grupių projektas. Juolab čia galima kalbėti ir apie galimai neteisėtą juridinių asmenų paramą. Konservatoriai prieš kiekvienus rinkimus randa būdų, kaip pagąsdinti žmones – taip jie telkia rinkėjus. Prekyba baime, visuomenės skaldymas vardan siaurų išskaičiavimų – visa tai seniai matyta ir pažįstama. O dabar, po šio tyrimo, – ir dokumentuota.“, – teigia A. Sysas. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
Pasak parlamentaro, paviešinti duomenys liudija, kad dalis konservatorių atstovų, susibūrusių į „antiastravinį“ judėjimą, siekia visai ne tų tikslų, kurios skelbia.
„Konservatoriai nuolat kelia isteriją dėl Astravo ir tiesiog žaidžia žmonių jausmais. Jie gi puikiai žino, kad net atkirtus visas elektros linijas iš Baltarusijos, elektra gali patekti per Rusiją. Kita vertus, matome, kad visa tai vyksta neatsitiktinai – po visu tuo „sąjūdininkų“ sambūriu yra interesų grupių „pamušalas“ ir didelių pinigų klausimas“, – komentuoja A. Sysas. Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Pasak parlamentaro, „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ veikla yra naudinga rusiškos elektros importuotojams.
„Akivaizdu, kad konservatorių siūloma schema nepirkti energijos iš Astravo Lietuvai yra žalinga – nebus pajamų už elektros tranzitą. Galų gale už elektrą mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Juk tie tarpininkai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška. Priminsiu, kad rusiškos elektros importas į Lietuvą tik auga“, – sako A. Sysas.
Parlamentaras akcentuoja, kad sprendimas statyti Astravo AE priimtas dar premjero Andriaus Kubiliaus vadovavimo laikais. Pasak A. Syso, 2008 metais darbą pradėjusi konservatorių Vyriausybė nieko nepadarė, kad atominės elektrinės statybas sustabdytų.
„A. Kubilius aiškino, kad tos elektrinės Astrave nebus – esą pats važinėjo ir nematė, kad ten kas vyktų. Visa ši istorija dėl Astravo atominės apipinta melais ir visokiausiais išvedžiojimais. Ir juos kuria ir platina tie, kurie prie tos atominės iškilimo savo veiksmais prisidėjo. Net „valstietis“, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, paskelbus informaciją, iškart dėjo į kojas ir išėjo iš to „sąjūdžio“, – primena A. Sysas.
Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus, bei ragina energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną su Baltijos valstybėmis pasiekti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą.
„Prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo AE klausimą – jis yra keliamas daugiašaliuose bei dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos lyderiais. Šeštadienį prezidentas nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę bei poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Šio pokalbio metu taip pat buvo paliestas ir Lietuvai ypač aktualus elektros jungčių sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas“, – Eltai teigė J. Neverovičius.
„Vykstantis derybų procesas negali pakenkti strateginiam tikslui – elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuriam finansuoti trys Baltijos šalys neseniai pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką“, – pridūrė jis.
Prezidentūra taip pat paragino Ž. Vaičiūną tęsti derybas su Baltijos šalimis, kuriose būtų rastas Lietuvai tinkantis kompromisas.
„2019 metų gruodį Europos Vadovų Taryboje Lietuvos pasiūlytos ir bendrai sutartos nuostatos, kad trečiosiose šalyse turi būti laikomasi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų, įgyvendinimas pirmiausia reiškia, kad visos trys Baltijos šalys negali pirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros. Prezidentas ragina energetikos ministrą Ž. Vaičiūną tęsti derybas taip, kad būtų pasiektas Lietuvos interesus atitinkantis kompromisas“, – teigė J. Neverovičius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, – turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Pirmadienį Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę surengė piketą prie Prezidentūros.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę (AE) pirmadienį ketina rengti piketą prie Prezidentūros. Piketu raginama derėtis dėl bendro Baltijos šalių siekio nepirkti elektros iš Astravo.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antastravinį“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies link, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Praėjusią savaitę sąjūdis surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje.
Baltarusija siūlo Lietuvai ir Latvijai kartu naudotis Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagaminama elektros energija, teigia Baltarusijos ambasadorius Latvijoje Vasilijus Markovičius.
„Lietuva pati planavo statyti atominę elektrinę, mes tiesiog juos aplenkėme. Nors Ignalinos AE veikė vos 12 km nuo Baltarusijos sienos, kur yra mūsų kurortas, Breslaujos ežerų nacionalinis parkas, mes pirkome jų elektros energiją ir nekėlėme jokių protestų. Tą patį mes siūlome Lietuvai ir Latvijai: kolegos, kartu naudokimės mūsų pigia elektros energija“, – interviu Latvijos laikraščiui „Atviras miestas“ sakė V. Markovičius.
Pasak diplomato, Baltarusiją žeidžia itin neigiamas Lietuvos nusiteikimas prieš Astravo AE statybas.
„Mes perėjome streso testus, beje, savanoriškai, bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra), pagal ES standartus. Streso testai patvirtino, kad statoma branduolinė jėgainė yra patikima.
Statome AE pagal naujausias technologijas, su TATENA priežiūra. Mes patys išgyvenome Černobylio katastrofą, taigi, įtarinėti, kad mes patys sau keltume grėsmę… Kolegos, siūlome: kalbėkime, diskutuokime, mes atviri viskam. Kol kas, deja, bet to padaryti nepavyksta“, – tvirtino V. Markovičius
Su Latvija, sakė diplomatas, šiuo klausimu Baltarusija turi kur kas daugiau bendro – tarp šalių pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo branduolinio saugumo ir radiacinės apsaugos srityse.
Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad premjero noras sėsti prie derybų stalo su Baltarusija, aptariant elektros prekybos klausimus, nors ir išlaikant griežtas pozicijas Astravo klausimu, yra pavojingas. Pasak profesoriaus, premjero deklaruoti pasiūlymai Minskui dėl Astravo atominės elektrinės kelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus ar derybas. Dėl to, tvirtino politologas, Baltarusija gali pradėti siūlyti savo sąlygas ,,Nord Pool“ biržoje, kai elektrinė Astrave jau bus pastatyta.
Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paviešintas Baltarusijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, politologo teigimu, yra savotiška Minsko reakcija į tai, kad premjeras Saulius Skvernelis bando pasiūlyti alternatyvas dėl Astravo atominės elektrinės.
,,Baltarusija, greičiausiai matydama Lietuvos premjero suinteresuotumą kalbėti apie Astravą su baltarusiais, nori pasinaudoti tuo kaip pretekstu, kalbant jiems svarbiais klausimais. Tai yra elektros tinklų pralaidumais į Lietuvą ir Baltarusijos galimybėmis toliau dalyvauti ,,Nord Pool“ prekyboje jau turint Astravo elektrinę. Jiems tai labai svarbus interesas (…). Šia prasme premjero norai ieškoti kažkokių susitarimų su Baltarusija yra pavojingi. Nes jie iš karto sukelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus, derybas. Dėl to jie ir siūlo savo sąlygas“, – Eltai sakė profesorius T. Janeliūnas.
Profesorius primena, kad po Astravo AE paleidimo Baltarusijos elektros energija į Lietuvą nebus įleidžiama. Pasak T. Janeliūno, Lietuvos pozicijos pakeitimas Astravo klausimu yra neįmanomas.
S. Skvernelio vadovaujamą Ministrų Kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje siūloma susitikti ir didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.
Baltarusijos laiškas Lietuvos Ministrų Kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai Vyriausybės vadovas pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose.
Pats premjeras, komentuodamas paviešintą Baltarusijos laišką Lietuvai, teigia, kad su Minsku bus kalbamasi, tačiau tik išlaikant griežtą poziciją Astravo atominės elektrinės atžvilgiu.
„Atsakymas yra labai paprastas – yra mūsų įstatymai priimti, kalbant apie perspektyvą, jeigu pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, mes negalėtume apskritai kalbėti apie pirkimą tokios elektros energijos ir tokios pozicijos griežtai laikomės“, – sakė „Žinių radijui“ premjeras. S. Skvernelis neatmetė, kad ilgainiui įvyks Baltarusijos inicijuojamas kaimyninių šalių atstovų susitikimas.
Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.
Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.
Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.
„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.
ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.
Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.
Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.
Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.
Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.
Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.
Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Energetikos ministerija pateikė viešam derinimui prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.
Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.
Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.
Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.
Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.
Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, atkreipdami dėmesį, kad vykdomas Astravo atominės elektrinės (AE) projektas yra Kremliaus geopolitinis projektas, kuriuo siekiama Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlaikyti energetinėje priklausomybėje.
„Į šį geopolitinį projektą, kaip ir į „Nord Stream 2“ projektą, Kremlius investuoja milžiniškas, 10 mlrd. eurų siekiančias sumas. Akivaizdu, kad tokių geopolitinių projektų realizavimas Kremliui yra tiek svarbus, kad tikslui pasiekti gali būti pasitelktos įvairios priemonės, taip pat energetinio šantažo. Galima prognozuoti, kad netrukus galime sulaukti atitinkamo Kremliaus šantažo, grasinant, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės bus artimiausiu metu atjungtos nuo BRELL sistemos, kol jos dar tam nėra tinkamai pasirengusios ir dėl to tariamai patirs didelių nuostolių. Vienintele sąlyga išvengti tokių pasekmių tokio šantažo atveju gali būti pasiūlyta visam laikui įsileisti Astravo AE elektrą į Lietuvos rinką, nors tą ir draudžia neseniai priimtas specialus įstatymas. Paklusimas tokiam šantažui Lietuvai turėtų labai blogų geopolitinių pasekmių“, – konstatuoja Seimo narys Andrius Kubilius, nuogąstaudamas, ar Vyriausybė pasiruošusi tokiai situacijai.
Pasak parlamentaro, toks galimas Kremliaus šantažas gali tapti viena iš svarbių 2019 metų Prezidento ar 2020 metų Seimo rinkimų temų. A. Kubilius atkreipia dėmesį, kad tokiam galimam Kremliaus šantažui Lietuva turi būti ne tik tinkamai politiškai ir techniškai pasirengusi, bet ir apie tokį pasirengimą pranešusi, o tam reikia neatidėliotinai įgyvendinti dvi nuostatas.
„Pirma: jau artimiausiu metu, dar šį pusmetį, Vyriausybė, taip pat Seimas, turėtų viešai pareikšti, kad tuo atveju, jeigu Kremlius bandys daryti tokį politinį šantažą, grasindamas jau 2020 ar 2021 metais Lietuvą išjungti iš BRELL sistemos, tuo pat metu gąsdinant elektros kainų Lietuvoje tariamu padidėjimu ar galimu Lietuvos elektros sistemų veikimo nestabilumu, Lietuva ir jos Vyriausybė tokiam šantažui nepasiduos, nes tokiam įvykių scenarijui bus tinkamai pasirengusi“, – sako A. Kubilius.
Antra: Vyriausybė neatidėliodama turi, jo nuomone, parengti, paskelbti ir pradėti įgyvendinti techninį Lietuvos desinchronizacijos planą. Politiko teigimu, jis turi susidėti iš keleto labai konkrečių kalendorinių tarpusavyje susijusių veiksmų planų, kuriuos įgyvendinus Lietuva galėtų nesibaiminti, kad Kremlius gali imtis šantažuoti, jog nuo 2021 metų sausio 1 d. Lietuva bus atjungta nuo BRELL sistemos.
„Šiuo metu Seimo komitetams Vyriausybės pateikiami veiksmų planai parodo, kaip Lietuva, nuo 2020 metų pradėjus veikti Astravo AE, neįsileis Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau to neužtenka. Iki 2021 metų turime būti įgyvendinę planą, kaip Lietuvos elektros sistemos veiktų stabiliai ir be trukdžių tuo atveju, jeigu Lietuvos elektros sistema būtų atjungta nuo BRELL sistemos“, – sako Seimo narys D. Kreivys.
Kreipimosi autoriai prašo padaryti viešą pareiškimą, kad tuo atveju, jei būtų pastatyta ir pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, Lietuva nepasiduos spaudimui įsileisti elektrą iš Baltarusijos net jei būtų sulaukta grasinimų destabilizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemos darbą. Taip pat reikalaujama pateikti aiškų veiksmų planą, kaip išlaikyti Lietuvos ar Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos stabilų veikimą ilgesnį laikotarpį, kol Baltijos valstybės pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais tuo atveju, jei Rusija imtųsi veiksmų destabilizuoti mūsų energetinę sistemą.
Įspūdingai laimėjusi „Baltijos kelyje“ narystę ES ir NATO, Lietuva triuškinančiai pralaimi ekonominės nepriklausomybės politikoje, kur deja vengiama ginti savus piliečius.
Dar neseniai nuo šalyje pagaminamos elektros energijos priklausė Kaliningrado sritis, galėjome kontroliuoti savo teritorijoje tranzitinių dujotiekių tinklus ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ veiksmus. Tačiau pastarojo dešimtmečio vidaus politika panašėja į Lietuvos ekonomikos „pridavimą“ Rusijos oligarchinėms monopolijoms. Nepaisant skambios antirusiškos politinės retorikos, kuria ilgus metus buvo dangstomas abejingumas nacionaliniams ekonominiams interesams, valdantieji akivaizdžiai pataikaudavo rytų kaimynui, perleidžiant jiems strateginius objektus. Už popierinius pažadus 2001 metais pusvelčiui pardavus dujų monopolininkei šalies tranzitinius ir magistralinius dujotiekius, už dujas „Gazprom“-ui jau keletą metų mokame daugiau, nei dauguma Rusijos energetiniam diktatui nepasidavusių valstybių.
