Finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmą šių metų pusmetį finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Tai beveik prilygsta sumai, kuri iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota pernai per visus metus, t. y. 2,16 mln. eurų. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusakalbiai sukčiai, klientus informuojantys apie neva atliekamus mokėjimus jų interneto banke ar siūlantys investuoti, praneša SEB bankas.
 
„Susirūpinimą kelia ir augantis sukčiavimo atvejų skaičius, ir nuolat tobulinami sukčių veiklos metodai, jų pasirengimas ir organizuotumas. Ir gyventojus, ir įmones raginame būti itin budrius, suklusti kaskart, kai tik kas nors prašo suteikti prisijungimo prie interneto banko, programėlės „Smart-ID“ kodus, mokėjimo kortelių duomenis. Tai rimtas įspėjimas, kad kalbatės su sukčiumi, tad tokį pokalbį geriausia kuo greičiau užbaigti. Gyventojus raginame kritiškai vertinti ir bet kokius prašymus įvesti mokėjimo kortelių ar interneto banko prisijungimo duomenis interneto svetainėse, ypač gavus nuorodą iš privačių asmenų“, – perspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.
 
Anot jos, pastaraisiais mėnesiais ypač pagausėjo telefoninių sukčių atakų. Palyginti su pirmais trimis šių metų mėnesiais, antrą metų ketvirtį 80 proc. padaugėjo klientų pranešimų, kad pinigai bandomi išvilioti paskambinus jiems telefonu, o liepą šis skaičius dar didėjo. Nusikaltėliai gyventojų palankumą neretai siekia pelnyti kreipdamiesi į juos vardu, naudodami kitą viešai prieinamą informaciją.
 
„Sukčiai naudojasi vasaros atostogų laikotarpiu, kai daugelis būna nerūpestingesni ir labiau atsipalaidavę, tad, tikėtina, ir lengviau pakliūva į pinkles. Svarbu būti dėmesingiems, ypač jei atsiliepiate į skambutį, kurio nelaukiate, ar skambinama iš nežinomo numerio“, – sako D. Uosytė.
 
Didžiausią žalą pirmą pusmetį padarė sukčiai, taikęsi į įmones. SEB duomenimis, taikydami mokėjimo nukreipimo schemas, nusikaltėliai per šešis šių metų mėnesius išviliojo daugiau kaip 848 tūkst. eurų.
 
Per pirmą pusmetį investicinio sukčiavimo atvejų skaičius pranoko visų praėjusių metų statistiką. Nuo 2021 metų pradžios į investicinių sukčių pinkles patekę gyventojai prarado daugiau kaip 571 tūkst. eurų. Potencialių aukų dėmesį tokie sukčiai bando patraukti investavimo pasiūlymais, įspūdinga investicijų grąža.
 
Daug nuostolių gyventojai šiemet patyrė ir dėl vadinamųjų romantinių sukčių veiklos. Jos žala klientams pirmą šių metų pusmetį viršijo 211 tūkst. eurų, rodo SEB banko pateikiama statistika. Per visus 2020 metus žmonių vienišumu, bendravimo ir artumo poreikiu piktnaudžiaujantys sukčiai iš SEB banko klientų išviliojo per 293 tūkst. eurų.
 
Dauguma atvejų finansiniai sukčiai siekia pelnyti galimų aukų palankumą ir pasitikėjimą bei išgauti interneto banko vartotojų duomenis, mokėjimo kortelės ar programėlės „Smart-ID“ kodus. SEB bankas primena: tokios informacijos iš gyventojų neprašo nei bankų, nei kitų teisėtai veikiančių institucijų ar organizacijų atstovai. Ypač svarbu suklusti, jei pašnekovas ar korespondentas taiko spaudimą – ragina kuo greičiau atlikti neplanuotą mokėjimą, patvirtinti, kad neatliekate tam tikro mokėjimo, prisijungti prie kokios interneto svetainės ar padaryti kokį kitą veiksmą.
 
SEB banko Prevencijos departamento vadovė rekomenduoja nespustelėti įtartinuose laiškuose ar žinutėse pateikiamų nuorodų, priedų ar paveikslėlių, reguliariai atnaujinti savo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programinę įrangą, kai tik galima – naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją jungiantis prie savo paskyrų.
 
Jei vis dėlto asmeninė informacija buvo suteikta tretiesiems asmenims, apie tai svarbu kuo greičiau pranešti savo bankui ir kreiptis į policiją. Tai reikėtų daryti skambinant trumpuoju numeriu 112, bet jokiu būdu patiems nesikreipiant galimų sukčių nurodytais kontaktais iš jų gautuose laiškuose, SMS žinutėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.27; 11:09

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje klaipėdietis kaltinamas tuo, kad pasinaudojo savo merginos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis ir paslapčia paėmė net penkias greitąsias paskolas, kurių bendra suma siekė 1200 eurų.

Taip pat V. Š. kaltinamas ir tuo, kad kėsinosi įvykdyti dar keturias finansines operacijas, kuriomis siekė įgyti 1470 eurų.

Continue reading „Keturis kartus teistam klaipėdiečiui nepasisekė ir penktąjį”