Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės teigimu, dėl Vengrijos užimtos laikysenos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu gali tekti persvarstyti, ar Vengrija vis dar atitinka narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. L. Andrikienės nuomone, Vengrijai ir toliau priešinantis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalies atitikmuo ES kriterijams gali paaiškėti po balsavimo dėl šeštojo sankcijų paketo Kremliui. Į šį sankcijų paketą būtent ir yra įtrauktas rusiškos naftos ir dujų tiekimo draudimas į ES valstybes.
 
„Vengrijos dabartinė laikysena gali turėti liūdnų pasekmių ne tik pačiai Vengrijai, bet mums visiems. Dėl to mes turime būti ir esame susirūpinę dėl Vengrijos laikysenos. Jei mums nepavyks jos perkalbėti, teks ieškoti kitų būdų. Karo situacija nuplėšia kaukes nuo daugelio, kurie taikos metu gali prisidengti dialogu, draugyste ir žaisti nešvarius žaidimus, bet karo metu tai nebeveikia“, – penktadienį Eltai teigė URK pirmininkė.
 
Anot L. Andrikienės, jei Vengrija nepritars šeštajam sankcijų paketui ir toliau priešinsis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalims partnerėms gali tekti persvarstyti Vengrijos atitikimą ES kriterijams.
 
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

„Dabar yra prasidėjusios derybos dėl šeštojo sankcijų paketo ir ten yra naftos ir rusiškų dujų tiekimo į Europos Sąjungos valstybes embargas. (…) Manau, kad jei Vengrija vetuos sprendimus, kuriuos turi priimti Europos Sąjungos taryba ir matysime, kad Vengrija lieka viena, tai reikės greičiausiai atsakyti į griežtą klausimą, ar Vengrija atitinka narystės Europos Sąjungos kriterijus“, – akcentavo L. Andrikienė.
 
URK pirmininkė pažymi, kad Vengrijai ir toliau palaikant ryšius su Kremliumi, šalis karo kontekste tampa ES „Trojos arkliu“.
 
„Nėra ko stebėtis, kad Vengrija sulaukė iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepasitenkinimo. Kai Europos Sąjunga reiškia solidarumą Ukrainai, visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi padėti, greitina šalies kandidatės statuso suteikimo procesą, kuris yra nepalyginamai spartesnis negu buvo iki šiol kitoms valstybėms, remia finansine, ekonomine, humanitarine ir karine parama, tai jie šitame kontekste Europos Sąjungoje tampa Trojos arklys“, – teigė URK pirmininkė.
 
L. Andrikienė: visa ES svarsto, kaip reikėtų elgtis toliau
 
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Paklausta apie tolesnius Lietuvos ir Vengrijos santykius, L. Andrikienė pažymėjo, kad bendradarbiavimo klausimą kelia visos ES narės. Jos teigimu, dėl Vengrijos užimamos pozicijos jau yra iširusi neformali Vidurio Europos šalių integracija, žinoma kaip Višegrado grupė.
„Kalbant apie tai, kokie galėtų būti arba bus Lietuvos ir Vengrijos santykiai, aš manau, kad visa Europos Sąjunga svarsto, kaip reikėtų elgtis. Praėjusią savaitę su Užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėmės Čekijoje. Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija iki šiol sudarė vadinamąjį Višegrado ketvertuką. Ir čekai taip pat mano, koks turėtų būti jų elgesys. Bent tai, ką mes girdėjome, tai Višegrado ketvertukas neegzistuoja ir neegzistuoja todėl, kad Vengrija pasirinko tokią poziciją. Tai, kaip elgtis toliau, čia užduotis ne mums vieniems“, – kalbėjo L. Andrikienė.
 
Be to, URK pirmininkė pabrėžia, kad nepritarimą Vengrijos laikysenai Vakarai privalo išreikšti visais įmanomais lygmenimis.
 
„Aš manau, kad mes turime apie tai kalbėti garsiai, pasakyti, kad nepritariame Vengrijos pozicijai visais įmanomais lygiais, ir vyriausybiniu, ir parlamentiniu, ir diplomatiniu. Pagaliau ir pačiu aukščiausiu, valstybės vadovų lygiu. (…) Mes matome karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir pagaliau tautos genocidą, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos akivaizdžiai vykdo. Jei Vengrija yra demokratija, ji pati sau turėtų atsakyti į klausimą, ar ji gali būti šalia Putino, ar ji gali bet kokiomis priemonėmis, šiuo atveju aš kalbu apie dujų ir naftos pirkimą, remti Rusiją“, – teigė L. Andrikienė, kartu pažymėdama, kad visos šalys neatidėliotinai siekia atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, todėl to turėtų imtis ir Vengrija.
 
Prie Vengrijos ambasados judėjimas „Momentum” organizavo protesto akciją „Hungary, Quit the Dark Side”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Mes visi girdime Vengrijos vadovo argumentus, kad be Rusijos dujų apsieiti Vengrijai yra, kaip jie sako, neįmanoma, tačiau visos valstybės ieško alternatyvų ir neatidėliodamos vykdo tą darbą. Vengrijai reikia suprasti dar ir dar kartą, kad narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų yra privaloma laikytis“, – pridūrė L. Andrikienė.
 
ELTA primena, kad Vengrijos vyriausybė yra anksčiau pareiškusi poziciją, jog ji blokuos galimas tolesnes sankcijas rusiškoms dujoms bei naftai. Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams.
 
Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja apie 40 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų. Nuo rusiškos energijos itin priklausoma Vokietija, taip pat Vengrija, Nyderlandai priešinasi gamtinių dujų iš Rusijos embargui.
 
Balandžio pradžioje per Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus dar kartą perrinkus premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“, V. Putinas pasveikino premjerą su pergale, o šis pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
Ukraina kaltina Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos vienybę.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.04.17; 03:00
 

Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 12 d. (dpa-ELTA). Kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen pareiškė esanti prieš sankcijas Rusijai, kurios išaugintų energijos kainas Prancūzijoje.
 
„Aš nenoriu, kad prancūzai visa jėga pajustų sprendimų, kuriais siekiama nutraukti dujų ar naftos importą, padarinius“, – antradienį stočiai „France Inter“ sakė dešinioji politikė.
 
M. Le Pen teigė žinanti, ką dujų ar naftos embargas reikštų energijos kainoms Prancūzijoje. „Esu čia, kad ginčiau prancūzus“, – pažymėjo ji.
 
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ES kontraversiškai diskutuojama apie galimą rusiškų dujų ir naftos importo draudimą. M. Le Pen pabrėžė esanti tik prieš sankcijas, kurios nutaikytos į energetikos sektorių. Visas kitas baudžiamąsias priemones Rusijai ji esą remia.
 
53-ejų politikė prieš pirmąjį prezidento rinkimų ratą buvo kaltinama per dideliu artumu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Balandžio pradžioje ji pareiškė, kad pasibaigus karui Rusija vėl galėtų tapti Vakarų partnerė.
 
Balandžio 24 dieną prancūzai antrajame rinkimų rate spręs, ar Eliziejaus rūmų šeimininke taps M. Le Pen, ar juose šeimininkauti liks Emmenuelis Macronas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.13; 09:52