Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Tarybos vadovu Donaldu Tusku. Abu lyderiai, vadindami vieną kitą draugais, aptarė svarbiausius europinius klausimus ir iššūkius.

Lietuvos Prezidentė po susitikimo sakė, kad pokalbis su buvo labai rezultatyvus. Prezidentė D. Tuską pavadino Lietuvos draugu.

Prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad su garbingu svečiu aptarė svarbiausius klausimus: būsimus ES vadovų tarybos susitikimus bei diskutavo apie būsimą europinį septynerių metų biudžetą.

D. Grybauskaitė akcentavo, kad susitikime buvo aptarta ir ES ateitis bei dėl „Brexito“ numatomi Europos Parlamento narių bei Europos Komisijos struktūros pokyčiai.

Šalies vadovė teigė įteikusi D. Tuskui trijų Baltijos valstybių vadovų vardu pasirašytą laišką, kuriame deklaruota tai, ko šalys tikisi iš naujo ES biudžeto.

D. Grybauskaitė teigė, kad Baltijos šalys tikisi, jog žemės ūkio išmokos artės prie senųjų šalių išmokų, o struktūrinės lėšos nebus drastiškai mažinamos. Prezidentė priminė ir tokius struktūrinius projektus, kaip elektros tinklų sinchronizacija ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.

Savo ruožtu, D. Tuskas būsimą ES biudžetą įvardinęs iššūkiu, sveikino Lietuvą su Vasario 16-ąja ir pažymėjo, kad geriausia Lietuvos nepriklausomybės garantija yra šalies priklausymas tarptautinėms organizacijoms.

„Tik būdamos vieningos Europos tautos bus suverenios ir nepriklausomos“, – pabrėžė D. Tuskas.

Kartu jis pažymėjo esąs Lietuvos draugas ir priminė, kad neatsitiktinai, tapęs Lenkijos Premjeru, pirmajam vizitui pasirinko Vilnių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.16; 06:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime, kur aptarti Bendrijos ateičiai svarbūs klausimai.

Lyderių dėmesys skiriamas bendradarbiavimui gynybos srityje, euro zonos stiprinimui, ES ekonominiam augimui, migracijos iššūkių sprendimui.

Prezidentės teigimu, Europos žmonės vertina ne vizijas, o konkrečius darbus. Rinkėjų pasitikėjimas pelnomas tik atsižvelgus į jų poreikius bei interesus. Todėl ES svarbu ne tik projektuoti saugią ir užtikrintą ateitį, bet ir siekti jos atsakingais sprendimais bei darbais.

Pagreitį įgaunantis ES šalių gynybos bendradarbiavimas turi vesti prie realių veiksmų stiprinant europiečių saugumą. Su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis reikia kovoti ne pavieniui, o sutelktomis pajėgomis, būtina efektyviau keistis žvalgybos duomenimis, glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Geresnė ES išorės sienų apsauga svarbi ne tik sprendžiant migracijos iššūkius, bet ir užtikrinant šalių saugumą.

Valstybių lyderiai aptarė ir ES ekonominę padėtį. Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas – svarbūs ir Lietuvos ir visos Europos žmonėms. Todėl valstybių pareiga – nuosekliai įgyvendinti struktūrines reformas, tikslingai išnaudoti europinę paramą socialinės atskirties mažinimui, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.

Užtikrintai Europos ateičiai reikalingi ir saugūs bei patikimi energijos šaltiniai. Todėl labai svarbu nedelsti įgyvendinant energetikos jungčių projektus, skatinti sąžiningą konkurenciją Europos dujų rinkoje ir vienu balsu kalbėtis su išorės tiekėjais.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.09.30; 04:00