Korupcija
Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Europos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad areštavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narės ir keturių jos padėjėjų turto už daugiau kaip 170 tūkst. eurų dėl įtariamo piktnaudžiavimo ES lėšomis.
Prokuratūra (EPPO) teigė, kad Italijos antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega“ atstovės Stefanios Zambelli atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su išmokomis, kurių ji prašė už keturių padėjėjų įdarbinimą.
„Turimais įrodymais, keturi darbuotojai nevykdė funkcijų, kurioms buvo įdarbinti, arba vykdė jas tik iš dalies, – teigė EPPO. – Manoma, kad EP narė, kuri yra glaudžiai susijusi su mažiausiai vienu iš įdarbintų asmenų, taip pat gavo naudos iš sumų, kurias EP sumokėjo už darbą, kurį turėjo atlikti darbuotojai“.
Apskaičiuota, kad dėl įtariamo sukčiavimo iš ES biudžeto buvo pasisavinta daugiau kaip 172 tūkst. eurų. Italijos finansų policija įvykdė nutartį areštuoti turtą, įskaitant prabangius automobilius, ir įšaldė banko sąskaitas.
S. Zambelli, kurio vadovaujama „Lega“ priklauso EP griežtai dešiniųjų partijų grupei „Identitetas ir demokratija“, atsisakė komentuoti, kai su ja susisiekė agentūra AFP.
Praėjus 20 mėnesių nuo žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo, Slovakijos prokuratūra pateikė kaltinimus keturiems įtariamiesiems.
Įtariamieji yra verslininkas Marianas Kočneris, įtariamas užsakęs žmogžudystes, ir dar trys jas organizavę ir vykdę žmonės, naujienų agentūrai TASR sakė prokuratūros atstovė spaudai. Visiems jiems prokurorai siūlo kalėjimo iki gyvos galvos bausmę.
Prokurorai taip pat pasiūlė atskirą susitarimą su dar vienu bendrininku, kuris prisipažino prisidėjęs prie nusikaltimo ir sutiko liudyti prieš buvusius nusikaltimo bendrus.
Žurnalistas J. Kuciaks ir jo sužadėtinė Martina Kušnirova buvo nušauti savo namuose pernai vasario 21 d. J. Kuciakas tuo metu tyrė politikų, verslo ir organizuoto nusikalstamumo ryšius.
Po mirties paskelbtas jo tyrimas apie Slovakijos vyriausybės pareigūnų ir Italijos mafijos ryšius sukėlė masines demonstracijas prieš korupciją ir netinkamą ES lėšų panaudojimą. Dėl protestų atsistatydino ilgametis šalies ministras pirmininkas Robertas Fico.
Pastaraisiais mėnesiais teisėsaugos tyrimai atskleidė vis daugiau detalių, taip priversdami atsistatydinti ir kitus politikus, teismų ir policijos pareigūnus.
Manoma, kad atsistatydinę pareigūnai buvo papirkti verslininko, užsakiusio J. Kuciako nužudymą.
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad anksčiau dėl įtarimų sukčiavimu sulaikytas verslininkas rinko politikų, verslininkų ir teismų pareigūnų pokalbių įrašus ir kitą informaciją, kad vėliau galėtų juos šantažuoti.
Nacionalinio stadiono konkurso dalyviai: senuosius stadiono griaučius galima tik nugriauti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vieninteliai nacionalinio stadiono statybos konkurse likę dalyviai teigia, kad senieji taip ir nebaigto statyti stadiono griaučiai yra nepanaudojami ir turės būti nugriauti.
„Icor“ koncerno bendrovės „Axis Industries“ partnerės tarptautinės architektūros įmonės „Populous“ atstovas tikina, kad griaučiai bus nugriauti, o jų likučiai panaudoti dar kartą.
„Nėra vilties griuvėsių panaudoti, bet mes juos perdirbsime – nugriausime ir betoną panaudosime mūsų statybose“, – sakė „Populous“ architektas Damonas Lavellas.
Tiesa, jis žada, kad dalį stadiono griuvėsių paliks kaip paminklą istorijai. Kelios arkos stovės objekto pakraštyje.
Jo teigimu, naujasis stadionas Šeškinėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, iš dalies bus po žeme, todėl sugers triukšmą.
„Kadangi tai daugiafunkcinis objektas, jame bus rengiami koncertai ir toks sprendimas padės sugerti garsus“, – tikino architektas.
Konsorciumo atstovas Aleksandras Sanikovas teigia, kad pagal pasirinktą stadiono finansavimo modelį, institucijos už stadioną 79,9 mln. eurų (be PVM) turėtų sumokėti per ketverius metus. Per pirmus trejus metus turėtų sumokėti 49 proc., o per pirmus objekto veiklos metus – likusią sumą. Vien nacionalinio stadiono statybos kainuos 33,8 mln. eurų (be PVM), jos nebus remiamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Likusių objektų statyba turėtų gauti 85 proc. ES paramos.
„Mes savo pasiūlyme pateikėme tik tuos skaičius, už kuriuos atsakome. Tuos, kuriuos gebėjome suplanuoti, suprognozuoti. Nedėjome jokių neprognozuojamų, nepagrįstų skaičiavimų ar diskutuotinų prielaidų“, – projekto pristatyme teigė A. Sanikovas.
Pasak jo, vėliau, per 22 metus, kai konsorciumas prižiūrės objektą, savivaldybė per metus privalės mokėti 112 tūkst. eurų už jai priklausančių objektų priežiūrą. Kitas paslaugas savivaldybė galės pirkti pagal poreikį. Anot jo, konsorciumas nenori, kad savivaldybė įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį paslaugų.
„Principas – jokių subsidijų, nes subsidijavimas yra netvarus, tokie projektai patenka į politikų nemalonę, nutrūksta subsidijos, prasideda problemos, todėl mes siūlome kokybiškas paslaugas už pinigus“, – tikino A. Sanikovas.
Anot jo, jeigu savivaldybė pirks mažiau paslaugų, konsorciumas ieškos kitų klientų.
„Mes patys jį valdome ir patys imamės jo veiklos išlaikymo“, – sakė kitas konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.
Objekte po 20 dienų kasmet renginiams nori turėti Vyriausybė. Skaičiuojama, kad tai jai kainuos apie 17 tūkst. eurų už dieną.
Paklaustas, ar ieškos teisinių priemonių, jeigu konkursas būtų nutrauktas, mat jame likęs tik vienas dalyvis, J. Dovidonis tikino, kad konsorciumas „nori ir gali įgyvendinti projektą, klausimas, ar to nori ana pusė“.
J. Dovidonis tikina, kad objektas iš tiesų yra daugiafunkcis, o nacionalinis stadionas sudaro tik mažą projekto dalį.
„Tai yra ir šešios krepšinio aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, muziejus, specifinis objektas – vaikų darželis“, – projekto pristatyme žiniasklaidai sakė J. Dovidonis.
Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau 15 tūkst. vietų stadionas, sporto muziejus. Komplekse atsiras 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.
„Axis Industries“ stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad stadioną pastatytų per trejus metus. Sutartį pasirašyti planuojama 2019 metais.
Trečiadienį savivaldybė nusprendė, kad konkurse lieka vienas dalyvis – „Axis Industries“. Kita dalyvė – bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas – pašalinta, nes dokumentus pateikė užklijuotame voke, o ne per elektroninę sistemą, kaip reikalaujama sąlygose. Tačiau bendrovės vadovas Renatas Načajus Eltai teigė, kad šį sprendimą skųs.
Valdantieji kalba apie aukštojo mokslo reformą, tačiau visos diskusijos sukasi tik apie lentelių su universitetų pavadinimais skaičių. Ar tai reforma? Diskusijos dėl lyderystės ir kokybinių rodiklių lieka paraštėje, o visa reforma susiveda į formalius skaičius.
Problema ne mokslo kokybė, bet studentų trūkumas
Viešai diskutuojama, kad universitetams būtina reforma, nes mokslas nekokybiškas. Bet kodėl nekokybiškas, kokie rodikliai nekokybiški? Baigę studijas jaunuoliai sėkmingai įsidarbina, juos giria investuotojai, o užsienyje absolventai su lietuviškais diplomais graibstomi, ypač medicinos, fizikos ar technikos specialybių. Tai kuo pasireiškia tas nekokybiškumas? Mitas, kad lietuviškos studijos nekokybiškos. Kodėl patys save nuvertiname, juodiname tai, kas yra gero lygio ir vertinama užsienyje? Studijos mūsų universitetuose atitinka bendrą Europos lygį, galbūt vienos silpnesnės, bet kitos stipresnės ir studentai paruošiami ne blogiau nei kitose šalyse. Bet tikrai nesame atsilikėliai.
Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tikroji priežastis, kodėl reforma yra būtina, tai demografijos būklė, o ne mokslo ar dėstymo kokybė. Studentų mažėja, tačiau nebereikia ir universitetų? Tai siejasi su kitu mitu, kad visuomenei nereikia „per didelio skaičiaus“ žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. XXI amžius – robotizacijos, skaitmenizacijos ir elektroninių paslaugų amžius, todėl vis mažiau reikės menkai išsilavinusių žmonių, kuriuos pakeis robotai, o štai žinių reikės vis daugiau ir vis platesnių.
Lietuvoje studentų mažėja dėl to, kad prieš 20 metų gimė labai mažai vaikų. Vaikų mažai gimsta ir kitose Europos valstybėse. Susiklosčius tokiai situacijai užsienyje irgi iškilo dilema, arba reikia ištuštėjusias auditorijas užpildyti užsieniečiais, arba uždaryti universitetus. Lenkijoje dėl tų pačių priežasčių 2016/2017 m. studentų sumažėjo 139 tūkst. (-11 proc.).
Lenkijos aukštojo mokslo politika
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lenkijoje matant tas pačias, kaip ir Lietuvoje, prastas demografines tendencijas, emigraciją, 2005 m. buvo inicijuota programa „Study in Poland“. Tai kompleksinis projektas, įtraukiantis Lenkijos universitetus, savivaldybes, švietimo politiką ir valstybės interesus. Studentams iš užsienio buvo smarkiai pagerintos sąlygos gauti įvairias stipendijas, nemokėti už mokslą, po studijų pasilikti gyventi ir dirbti šalyje, gauti pilietybę, o universitetai savo ruožtu investavo ES lėšas save pristatinėdami užsienyje, įrengdami bendrabučius užsieniečiams, steigdami programas anglų kalba ir t.t.
2005 m., kai programa startavo, Lenkijoje mokėsi vos 8,8 tūkst. studentų iš užsienio, praėjo 12 metų ir užsienio studentų skaičius šoktelėjo iki 65 tūkst.
Jeigu ne studentai iš užsienio, Lenkija turėtų uždarinėti universitetus, nes vietos studentų mažėja, bet dabar gi, vis daugėjant užsieniečių, to galima nedaryti. Kol Lietuva dejuoja dėl per didelio universitetų skaičiaus, lenkai nesuka galvos turėdami 58 universitetus, tačiau juose sukurta net 400 programų anglų kalba.
Lenkai dirba kryptingai kviesdami studentus. Pagrindinės rinkos, kur gaudomi užsieniečiai, yra lenkų išeivių bendruomenės Norvegijoje, Anglijoje, JAV, kultūriškai artimas regionas – Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Čekija, na ir besivystančios šalys, tokios kaip Indija ar Turkija.
Lietuvoje Lenkijos universitetams sekasi labai gerai. Lietuvos lenkų bendruomenės jaunimas, baigęs Lietuvos mokyklas moka dvi kalbas: ir lietuvių, ir lenkų, taigi turi alternatyvų pasirinkimą, kur stoti. Lietuvos aukštosios mokyklos dėl jų nekonkuruoja ir jau daug metų kasmet netenkame po tūkstantį studentų, kurie pasirenka studijas kaimyninėje valstybėje.
Aukštasis mokslas apleistas
Jau daug metų buvo žinoma, kokia situacija su demografija Lietuvoje – kasmet blogėjanti. Taigi vietoje to, kad tam pasirengtume, nieko nebuvo daroma, o mažėjantis studentų skaičius buvo kompensuojamas ES investicijomis. 2007–2014 m. švietimui skirta per 1 mlrd. eurų, šioje perspektyvoje, nuo 2014 m., dar beveik 1 mlrd. Šimtai įvairiausių programų su dėstytojų mokymais, pastatų remontais, paslaugų gerinimais ir t.t. Buvo siekiama vieno tikslo: išlaikyti sistemą nieko nekeičiant. Po visų tų milijardų įsisavinimo ar aukštasis mokslas tapo konkurencingesnis nei 2007 m.? Štai ir turime problemą, kad yra visai gerai veikianti aukštojo mokslo sistema, bet neturime politikos, kuri sugebėtų ją aprūpinti reikiamu studentų skaičiumi. Mažėjantis studentų skaičius nieko gero nežada ir mūsų ekonomikai, nes kvalifikuotų specialistų poreikis metams bėgant ne mažėja, bet atvirkščiai, tik didėja.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Geras įmonės direktorius, matydamas, kad mažėja pardavimai, sutelktų visą dėmesį į naujų rinkų paiešką, nes kitaip gresia bankrotas. Lietuvos aukštasis mokslas tokio gero direktoriaus (o tiksliau, ministro) neturėjo. Taigi universitetai rieda į bankrotą. Iš pradžių buvo investuota milijonai ES lėšų į pastatų renovaciją, dėstytojų mokymą, programų sudarymą, o dabar tuos pastatus išparduos, dėstytojus atleis, o programas uždarys? Ir tai vadinama „reforma“?
Lietuvoje labai mažai užsienio studentų, vos 4 proc., ir tai jau skaičiuojant su tūkstančiu Baltarusijos studentų, kurie studijuoja iš Minsko atkeltame Europos humanitariniame universitete. Esame tarp pačių silpniausių šalių visoje Europos Sąjungoje. Kasmet Briuselio pareigūnai atkreipia dėmesį į mažą Lietuvos švietimo sistemos tarptautiškumą. Jeigu šie skaičiai nedidės, tai po kelerių metų vėl reikės naujos „reformos“, t. y., naujo universitetų uždarymo. Lietuvos aukštasis mokslas turi ne dejuoti dėl prastos kokybės, bet sugebėti parduoti paslaugą klientams iš įvairių užsienio valstybių, kaip tai jau išmoko daryti kaimynai lenkai, kaip tai jau seniai daro vokiečiai, šveicarai, austrai, švedai, danai, britai ar amerikiečiai.
Štai tokį pokytį tikrai būtų galima vadinti universitetų reforma!
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė buvusio „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus Rimanto Liepos ir UAB „Aukštuminių statybų technologijos“ direktoriaus Dariaus Simanavičiaus kasacinius skundus ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžius.
Buvęs „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, jam skirta 3,6 metų laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas dvejiems metams, taip pat ketverius metus jam uždrausta dirbti vadovaujamą darbą. UAB „Aukštuminių statybų technologijos“ direktoriui Dariui Simanavičiui, pripažintam kaltu dėl sukčiavimo, skirta 7 530 eurų (26 tūkst. litų) bauda.
Pavyzdžiui: FNTT Neteisėto paramos panaudojimo skyriaus poskyrio vyrenysis inspektorius A. K. 2010.01.27 Nr. 04/11-13-186 rašo savo viršininkui „tarnybinį pranešimą dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti“.
O viršininkas K. B. tą pačią diena t.y. 2010.01.27 rašo – „pradedu ikiteisminį tyrimą“ ir perduoda šį „pagamintą“ raštą tyrėjai R. M. Vėliau viršininkas K. B., kuris „pradėjo ikiteisminį tyrimą“, buvo atleistas iš darbo, nes vairavo savo automobilį neblaivus, ir po to 4 mėnesius sirgo).
