Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas ketvirtadienį mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą, pranešė prokuratūra.
Anksčiau šį mėnesį Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija įšaldė visą jos turtą.
Klausimai veja klausimus
Briuselis, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Tik apie 59 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos rėmimą ginklais. Tai rodo Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
Tačiau, anot apklausos, humanitarinės paramos teikimą jau palaiko 88 proc. ES gyventojų. Tuo metu karo pabėgėlių priėmimui pritaria 82 proc. bloke gyvenančių žmonių.
Pasak EK, ginklų tiekimui labiausiai nepritaria Graikijos (48 proc.) ir Kipro (46 proc.) gyventojai. Aukštas nepritarimo lygis taip pat fiksuotas Slovakijoje, Bulgarijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Vokietijoje daugiau kaip pusė gyventojų palaiko ginkluotės perdavimą.
Be humanitarinės paramos ir pabėgėlių priėmimo, stiprų ES gyventojų palaikymą (71 proc.) taip pat turi bloko sankcijos Rusijai. Bendrijoje gyvenantys žmonės taip pat linkę palaikyti perėjimą nuo rusiško iškastinio kuro importo.
Ši apklausa vyko lapkričio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 26 337 žmonės iš visų 27 ES šalių.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjungai patvirtinus 9-ąjį sankcijų paketą Ukrainą užpuolusiam Kremliaus režimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi teisę netaikyti jame numatytų išimčių daliai Rusijos piliečių ir tą darys.
„Lietuva pasinaudos Europos Komisijos pasiūlyta galimybe ir išimčių šimtams oligarchų ar bent tiems, kurie yra Lietuvoje, turi čia pinigų ar įmonių, nesuteiksime“, – šeštadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje bendrapartiečiams kalbėjo G. Landsbergis.
Šios partijos pirmininkas paaiškino, kad Lietuva turės teisę nepatenkinti tų Rusijos asmenų, kuriems taikomos sankcijų išimtys, prašymų grąžinti jiems Lietuvoje įšaldytas lėšas.
Jis pabrėžė, kad derinant naujas sankcijas Rusijai kalbėta ne apie tai, ką naujo sankcionuoti, o kam padaryti išimtis.
„Diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką iš to paketo išimti. Galų gale buvo pasiūlyta tokio dydžio skylė sankcijų laive, kad kyla klausimas, ar tas laivas išvis dar gali plaukti“, – akcentavo jis.
Anot ministro, sankcijas blokavusios šalys, tokios kaip Lietuva ar Lenkija, nesutiko su padaryta išimtimi, kad maisto pramonę valdantiems Rusijos oligarchams būtų atšaldomos lėšos, jei „jie sugebėtų įtikinti Vakarų vyriausybes, kad tie jų privatūs pinigai bus naudojami bado iššūkiams pasaulyje spręsti“.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva dar nėra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai reikėjo nuspręsti, „ar likti visiškai vieniems, ar ieškoti kažkokio kompromiso“.
Pasak G. Landsbergio, ES Lietuvai būtent kaip kompromisą pasiūlė netaikyti sankcijų pakete numatytų išimčių.
„Patiems sau turime teisę jų netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė. Suprantama, kad tos šalys, kurios problemos nematė, greičiausiai ta išlyga nepasinaudos“, – pabrėžė G. Landsbergis. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Vėliau žurnalistams ministras su ES pasiektą kompromisą pavadino pergale.
„Be to išimties būtume priversti nuimti visus įvestus apribojimus (…) Lietuvos nacionalinis interesas buvo apsaugotas“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie Europos paramą Ukrainoje, jis teigė, kad ES užstrigo „užšalusiame molyje“.
„Esame užstrigę, mes užšalusiame molyje ir nejudame į priekį, užsikasėme save. Jei pažiūrėti į pagalbos Ukrainai, ginkluotės tiekimo mastus, negalime kalbėti apie tą patį lygį, koks buvo prieš pusę metų“, – akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ES Taryba, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šią savaitę patvirtino devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį
Vis dėlto, jame liko išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, nors formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.
Į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą ES įtraukė beveik 200 papildomų asmenų ir subjektų. Šis skaičius apima Rusijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat pavienius pareigūnus ir gynybos pramonės įmones, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos narius, ministrus, neteisėtas Rusijos įgaliotąsias institucijas okupuotose Ukrainos teritorijose ir politines partijas.
Tvora. Slaptai.lt nuotr.
Į šį sąrašą įtraukti pagrindiniai asmenys, dalyvavę Rusijos žiauriose ir tyčinėse raketų atakose prieš civilius gyventojus, grobiant Ukrainos vaikus ir juos išvežant į Rusiją ir vagiant Ukrainos žemės ūkio produktus.
Taip pat pakete nustatyti nauji eksporto apribojimai jautrioms dvejopo naudojimo ir pažangioms technologijoms, kurios gali padėti didinti Rusijos karinius pajėgumus ir technologinę plėtrą. Apribojimai apima bepiločių orlaivių variklius, kamufliažinę įrangą, papildomą cheminę ir (arba) biologinę įrangą, riaušių malšinimo medžiagas ir papildomus elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos karinėse sistemose mūšio lauke.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį kartvelai ketina surengti naują mitingą už narystę Europos Sąjungoje (ES), blokui nesuteikus Sakartvelui kandidatės statuso ir pareikalavus plataus masto reformų.
Sakartvelas pateikė narystės ES prašymą kartu su Ukraina ir Moldova netrukus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Ketvirtadienį ES lyderiai suteikė Kyjivui ir Kišiniovui oficialų kandidačių statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis gali tapti oficialiu kandidatu tik tada, kai bus pašalintos neišspręstos problemos. Vis dėlto jie „pripažino Sakartvelui Europos perspektyvą“ – šį žingsnį prezidentė Salome Zurabišvili gyrė kaip „istorinį“. „Esame pasiryžę ateinančius mėnesius dirbti, kad gautume kandidatės statusą“, – ketvirtadienį sakė S. Zurabišvili.
Svarbiausios Sakartvelo demokratinės grupės ir opozicinės jėgos paskelbė apie masinį mitingą penktadienio vakarą, didindamos spaudimą valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama dėl papablogėjusių santykių su Briuseliu.
„Kad ir kokius pažadus duotų Sakartvelo vyriausybė, netikime, kad ji gerbs savo pačios žodžius“, – feisbuke pareiškė mitingo organizatoriai. „Mes, Sakartvelo žmonės, privalome prisiimti atsakomybę už reikalaujamų reformų įgyvendinimą. Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą“.
Penktadienį paskelbtame pareiškime „Sakartvelo svajonė“ gynė savo demokratinius laimėjimus ir kaltino opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.
Per didžiausią pastarųjų dešimtmečių demonstraciją pirmadienį mažiausiai 120 tūkst. kartvelų išėjo į gatves palaikyti šalies narystės ES siekį. Mitingo organizatoriai tuo metu paskelbė apie „naują tautos judėjimą“, kuris apims opozicines partijas, bet jame dominuos pilietiniai aktyvistai.
Sakartvelo kandidatūros atidėjimas buvo savaime suprantamas sprendimas, praėjusią savaitę Europos Komisijai pareiškus, kad iki 2022 m. pabaigos Tbilisis turi įgyvendinti plataus masto politines reformas, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę. ES sąlygos suteikti Sakartvelui kandidatės statusą apima politinės poliarizacijos nutraukimą, pažangą žiniasklaidos laisvės srityje, teismų ir rinkimų reformas bei „deoligarchizaciją“. Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES paskelbti sankcijas turtingiausiam Sakartvelo žmogui Bidzinai Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ Sakartvelo politikoje ir ekonomikoje. B. Ivanišvilis tikina pasitraukęs iš politikos.
„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl menkstančios demokratijos, tai rimtai kenkia Tbilisio ir Briuselio ryšiams.
E. Macronas – Moldovoje. EPA – ELTA foto
Paryžius, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Moldovos galimybėms įstoti į Europos Sąjungą (ES) greičiausiai įtakos turės besitęsianti Rusijos invazija į kaimyninę Ukrainą ir regione įsivyravę neramumai, trečiadienį per vizitą Kišiniove pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Jis tai sakė Moldovos sostinėje ir pabrėžė, kad, jei padėtis būtų normali, Moldova tikriausiai neturėtų šansų įstoti. Tačiau invazija keičia situacijos vertinimą, pažymėjo jis. Kartu jis teigė, kad ES plėtra neturėtų būti laikoma vieninteliu būdu užtikrinti stabilumą Europoje.
Moldova nervingai stebi, kaip Rusija nuo vasario puola Ukrainą. Maskva iš dalies teisina savo veiksmus tariamu poreikiu padėti etninių rusų separatistinėms grupuotėms, atplėšusioms regioną Ukrainos rytuose. Moldova taip pat turi atsiskyrusią teritorijos dalį, kurią remia Rusija.
Įvairūs Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsiminė, jog tikisi kontroliuoti pakankamai Ukrainos teritorijos, kad gaėtų nutiesti sausumos tiltą į Uždniestrę – separatistų kontroliuojamą Moldovos dalį.
E. Macronas patikino Moldovą, kad Vakarų šalys bando priversti nutraukti karą taikydamos sankcijas. Tikslas yra nutraukti kovas paverčiant Rusijos karo išlaidas nepakeliama našta. Tačiau E. Macronas taip pat perspėjo, kad jei Moldovai ateis laikas siekti narystės, bus tam tikrų sąlygų. „Tikiuosi, galėsime duoti aiškų atsakymą stojimo tema, – sakė jis. – Beveik neabejotina, kad bus tam tikrų sąlygų, kad būtų galima judėti į priekį“.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.
„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.
„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive susitikęs su ES pasiuntiniu Ukrainoje teigė, kad Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės statusą stojimui į ES.
Po Rusijos pajėgų įsiveržimo vasario 24 d. Ukraina sustiprino savo siekį įstoti į Europos Sąjungą. ES lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos ambicijoms, tačiau neįsipareigojo laikytis kokio nors grafiko ir išreiškė skeptišką nuomonę dėl proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, paspartinimo.
Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
Amerikiečių karo laivas. EPA – ELTA nuotr.
ES nebuvo iš anksto informuota apie naują JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Australijos karinę partnerystę, ketvirtadienį pareiškė bloko atstovas žiniasklaidai, nuogąstaudamas, kad Vašingtonas ignoruoja Europą.
Trečiadienį trijų šalių vadovai paskelbė aljansą, kuris laikomas siekiu pasipriešinti augančiai Kinijos galiai.
Susitarimas suteikti Australijai branduolinį povandeninį laivyną sukėlė nerimą ES narei Prancūzijai, kurios ankstesnis daugiamilijardinis sandoris su Kanbera buvo nutrauktas.
„ES nebuvo informuota apie šį projektą ar iniciatyvą, todėl mes bendraujame su minėtais partneriais, norėdami sužinoti daugiau, – sakė Europos Komisijos atstovas žiniasklaidai Peteris Stano. – Ir žinoma, turėsime tai aptarti ES viduje su savo valstybėmis narėmis, kad įvertintume pasekmes“.
Antroji atstovė žiniasklaidai Dana Spinant tvirtino, kad naujasis aljansas „neturės jokio poveikio“ santykiams su šiomis trimis šalimis.
JAV prezidentas Joe Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK premjeras Borisas Johnsonas pristatė naująjį aljansą, pavadintą AUKUS, kaip tik tuo metu, kai ES ketvirtadienį rengėsi paskelbti detales apie savo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją.
27 valstybių blokas siekia stiprinti ryšius regione, kuris, pasak jo, yra „strategiškai itin svarbus ES interesams“.
Balandžio mėnesį Briuselis pareiškė, kad ES strategija gali apimti Europos karinių jūrų pajėgų dislokavimo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione stiprinimą.
Daug kas Europoje buvo sunerimę dėl to, kaip JAV pasitraukė iš Afganistano, o kritikai kaltino J. Bideną, kad dėl šio sprendimo sąjungininkai buvo nustumti į šoną.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Vengrija planuoja riboti statybinių medžiagų eksportą ir taip rizikuoja įsivelti į naują ginčą su Europos Komisija, rašo agentūra „Reuters“.
Šios priemonės ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nori imtis jau nuo spalio. Tačiau tam reikalingas pritarimas iš Briuselio. Eksporto ribojimais, anot V. Orbano, būtų sustabdytas smarkus medienos ir plieno kainų kilimas Vengrijoje. Šių medžiagų vis daugiau eksportuojama, nes jų pasaulyje trūksta. Tačiau dėl to medžiagos brangsta ir vietos rinkoje, ir tai didina infliaciją.
Pasak V. Orbano, augančios kainos kelia grėsmę valstybinei subsidijų programai, pagal kurią šeimos gali gauti valstybės paramą būsto renovacijai.
Kitais metais Vengrijoje vyks parlamento rinkimai. Smarkiai išaugę statybų kaštai ir didelė infliacija per rinkimų kampaniją gali suteikti pranašumo V. Orbano priešininkams.
Medienos kainų sprogimas paveikė ne tik Vengriją, bet ir daugelį kitų pasaulio šalių. Statybų bumas išaugino paklausą ir per koronakrizę.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį teigė, kad ES turėtų sugebėti kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po to, kai Bendrijos valstybių narių lyderiai atmetė jos siūlymą atnaujinti viršūnių susitikimus su Rusija.
„JAV prezidentas su V. Putinu susitiko rimtoms deryboms, kurios, mano požiūriu, neatrodė kaip apdovanojimas Rusijos prezidentui. Suvereni ES, mano nuomone, turėtų taip pat sugebėti panašiame susitikime atstovauti ES interesams“, – po ES derybų Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje teigė ji.
Vokietija ir Prancūzija privertė ES valstybes nares, ypač Rusijos kaimynes, sunerimti, pasiūliusios atnaujinti Bendrijos derybas su V. Putinu, kurios buvo įšaldytos, Maskvai 2014 m. aneksavus Krymą.
ES valstybių narių lyderiai Briuselyje atmetė pasiūlymą, teigdami, jog toks sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje V. Putinui pasiųstų netinkamą žinutę.
„Manome, kad tam kol kas dar yra per anksti, dabar tai būtų tam tikras apdovanojimas Rusijos prezidentui už jo politiką – agresyvią, kaimynus provokuojančią politiką ir įvairaus pobūdžio išpuolius”, – teigė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Italijos premjeras Mario Draghis, kuris parėmė ES lyderių ir V. Putino susitikimo idėją, teigė, kad pasiūlymas buvo šiek tiek netikėtas, ir nuliūdino dėl Maskvos labiausiai susirūpinusias valstybes.
Jo teigimu, Bendrija „bent jau kol kas iš esmės atsisakė šios idėjos“. Kremlius teigė apgailestaujantis dėl ES sprendimo atmesti derybas ir tvirtino, jog V. Putinas „ir toliau yra suinteresuotas kurti veikiančius Maskvos ir Briuselio santykius”.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) būti „drąsesne“ ir paskelbti daugiau sankcijų Minsko režimui, kai šis priverstinai nutupdė lėktuvą ir sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą.
Hagoje susitikusi su Nyderlandų premjeru Marku Rutte S. Cichanouskaja teigė, kad ES valstybių diskutuojamos priemonės, kuriomis ketinama nusitaikyti į Baltarusijos ekonomikos sektorius, yra nepakankamos.
„Dabar mes turime būti stipresni, drąsesni, ir Europos Sąjunga turi būti stipresnė, drąsesnė savo rezoliucijose ir sprendimuose“, – žurnalistams sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Ji paragino paskelbti „naują sankcijų paketą“, kuriuo būtų taikomasi į asmenis, kurie atsakingi už sekmadienį įvykdytą priverstinį lėktuvo nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
M. Rutte pažadėjo bendradarbiauti su S. Cichanouskaja dėl „visko, ko reikės“ būsimoms sankcijoms, tačiau pridūrė, kad jau justi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui daromas spaudimas.
„Režimas akivaizdžiai panikuoja. Faktas, kad jie tai padarė su šiuo lėktuvu, o tai visiškai neturi precedento, rodo, kad jie panikuoja“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
Nyderlandų premjeras teigė, kad ES „smogs jiems ten, kur galime jiems smogti smarkiausiai, o tai, žinoma, yra jų resursai, jų reputacija, jų piniginė, viskas“.
ES lyderiai jau susitarė uždrausti į bloko oro erdvę įskristi Baltarusijos oro linijų laineriams ir pateikė ES oro vežėjams rekomendaciją vengti Baltarusijos oro erdvės.
27 šalių diplomatai šiuo metu siekia išplėsti Baltarusijai taikomas sankcijas ir planuoja smogti svarbiems ekonomikos sektoriams, siekiant paveikti A. Lukašenkos režimo finansavimą.
Rusija paskelbė sankcijas aštuoniems aukštiems ES atstovams, tarp jų – Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoliui ir Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jurovai.
Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad jiems, be kita ko, draudžiama atvykti į Rusiją.
ES kovą paskelbė baudžiamąsias priemones Rusijos vyriausybės atstovams.
Europos Parlamentas prieš tai apkaltino Rusiją „priešišku elgesiu“ ir pareikalavo ES ryžtingų veiksmų Maskvos atžvilgiu. Šalys narės turi nubrėžti „aiškias raudonas linijas“ dėl būsimo bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe, pareiškė parlamentarai. Jie pareikalavo tolesnių sankcijų dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir patvirtino reikalavimą stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.
Lietuvos URM vadovas G.Landsbergis ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Su oficialiu vizitu lankydamasis Baku, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su Azerbaidžano pareigūnais aptarė Lietuvos ir Azerbaidžano ryšių stiprinimo perspektyvas, pasirengimą rudenį numatytam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, saugumo padėtį regione ir kitas tarptautinės politikos aktualijas, sakoma pranešime.
„Azerbaidžanas – mūsų svarbus partneris, su kuriuo sėkmingai plėtojame praktinį bendradarbiavimą. Tai – didžiausia mūsų eksporto rinka regione“, – sakė G. Landsbergis. Pokalbiuose atkreiptas dėmesys į aktyvų Lietuvos reformų patirties perdavimo Azerbaidžanui procesą (mūsų šalies institucijos jau yra įsitraukusios į 12 Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektų Azerbaidžane) ir šios šalies jaunuolių susidomėjimą studijomis Lietuvos universitetuose.
Pabrėžęs, kad Azerbaidžanas yra strateginis ES partneris energetikos srityje, ministras G. Landsbergis pažymėjo glaudesnių ES ir Azerbaidžano santykių svarbą ir pareiškė viltį, kad netrukus pavyks užbaigti nuo 2017 metų vykstančias derybas dėl naujos kartos ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo susitarimo, atversiančio naujų galimybių abiem pusėms. Lietuvos ir Azerbaidžano atstovai sutiko, kad tai būtų svarbus pasiekimas artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.
Susitikimuose su Azerbaidžano pareigūnais G. Landsbergis akcentavo Lietuvos suinteresuotumą tvariu ir ilgalaikiu Kalnų Karabacho konflikto sprendimu, kuris iš esmės prisidėtų prie taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze įtvirtinimo. Jis pažymėjo, kad Lietuva remia ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas, taip pat pasisako už didesnį ES vaidmenį šiame procese.
Penktadienį užsienio reikalų ministras G. Landsbergis baigė savo oficialų vizitą Pietų Kaukazo valstybėse. Azerbaidžano sostinėje ministrą priėmė šalies prezidentas Ilhamas Aliyevas, užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas ir ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, kartu su G. Landsbergiu vadovaujantis tarpvyriausybinei dvišalio bendradarbiavimo komisijai.
Oficialių susitikimų išvakarėse balandžio 29 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis Baku taip pat atidarė Lietuvos totoriams skirtą fotografijų parodą bei dalyvavo bendrame su Lenkija renginyje Gegužės 3–iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga.
Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
Teisė gyventi Didžiojoje Britanijoje po „Brexito“ suteikta 97 proc. Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos piliečių.
Tokius duomenis ketvirtadienį paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė. Buvo išnagrinėta daugiau kaip 4,5 mln. paraiškų, kurias galėjo pateikti žmonės, iki 2020 m. gruodžio 31 d. gyvenę šioje šalyje.
54 proc. paraiškas pateikusių žmonių (2,4 mln.) suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, skirtas žmonėms, išgyvenusiems Didžiojoje Britanijoje penkerius metus.
Tuo metu 43 proc. žmonių (1,9 mln.) suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas, skirtas žmonėms, išgyvenusiems šalyje mažiau nei penkerius metus, tačiau apsigyvenusiems dar prieš gruodžio 31 d.
Apie 3 proc. paraiškų buvo atsiimtos, atmestos ar pripažintos negaliojančiomis.
Daugiausiai paraiškų pateikė lenkai, rumunai, italai, portugalai ir lenkai.
ES valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė įvesti sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimą ir susidorojimą su aktyvisto rėmėjais, skelbia diplomatai.
Diplomatai vis dėlto neįvardijo šių keturių pareigūnų ir nepateikė daugiau informacijos apie juos. Manoma, kad tokios gana ribotos priemonės nepatenkins tų, kurie reikalauja griežto atsako Maskvai.
A. Navalno rėmėjai ir Europos įstatymų leidėjai paragino Briuselyje susirinkusius ministrus įvesti priemones prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą finansuojančius oligarchus.
Tačiau diplomatai nurodė, kad sankcijas įves tik tiesiogiai su smurtu prieš protestuotojus susijusiems pareigūnams. „Jiems bus įvestos tikslinės, proporcingos ir teisiškai pagrįstos sankcijos“, – pranešė aukšto lygio diplomatas.
Šaltinis pranešė, kad ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis dabar turi oficialiai pateikti pavardes žmonių, kuriems artimiausiomis dienomis bus įvestos sankcijos.
Prieš tai, reaguodamas į A. Lukašenkos grasinimus panaudoti prieš Lietuvą ekonomines sankcijas, Prezidentas pažymėjo, kad „Bet kokiu atveju tai neišeis į naudą Baltarusijos ekonomikai. Alternatyvų panaudojimas ir įgyvendinimas mums, turbūt, leis susidurti su nauja produkcijos rūšimi tarptautinėje rinkoje ir ta produkcija vadinsis auksinės Baltarusijos trąšos“.
Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad tiek ES, tiek Lietuvoje kalbama apie tai, kad nereikia taikyti ekonominių sankcijų Baltarusijai, nes tai turės neigiamą įtaką jos gyventojams.
Visgi manau, kad kalbėti apie ES ekonomines sankcijas A. Lukašenkai verta.
Beveik visi analitikai tvirtina, kad be jėgos panaudojimo protestuotojai nieko nelaimės. Tačiau Baltarusijos jėgos struktūrose bent kol kas jokio skilimo nenusimato. Asmeninės sankcijos – draudimas įvažiuoti į ES (kalbama ir apie „sąskaitų užšaldymą”, bet tik kalbama) nepaveiks diktatoriaus režimo. Pasaulyje ir be ES yra vietų, kurias verta aplankyti.
Kas kita – griežtos ekonominės sankcijos. Gali Jo Ekselencija nesijaudinti, neigiamos jų įtakos gyventojams kaltininką, ne Lietuvą, ne ES, pastarieji greitai nustatys. Praktiškai užgesę streikai atsinaujins visu pajėgumu, ypač, jei efektyviai veiks paramos streikuotojams ir jų šeimoms fondai. (Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Europos Sąjungos ministrai jau pritarė jo idėjai įkurti fondą, skirtą padėti A. Lukašenkos režimo aukoms. Europos Komisija tam numatė skirti 2,4 mln. eurų).
O tada ateis laikas, kai nebus iš ko mokėti atlyginimus net jėgos struktūroms. Ir joms teks rinktis tarp neaiškios ateities su diktatoriumi ir valdžios perėmimo organizuojant naujus rinkimus.
Baltarusijos vėliava EPA – ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas padės? Jam ir savų bėdų pakanka. O čia dar ir Baltarusiją išlaikyti? Manau ir jam būtų parankesnis naujų rinkimų variantas, kuriuose ir jis, kaip paprastai, sudalyvautų per savo agentūrą Baltarusijoje.
Sutinku, kad šiuo metu taikyti ekonomines sankcijas dar nereikėtų. Bet pagrąsinti realiomis apgalvotomis sankcijomis A. Lukašenkai, jei jis ir toliau spyriosis, būtina. Jas žinodamos ir jo jėgos struktūros turės apie ką pagalvoti.
Mes galėtume panaudoti prieš A. Lukašenką ekonomines sankcijas, pavyzdžiui, atsisakydami prekių tranzito iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą. Baltarusijai tai būtų milžiniški nuostoliai. O visa ES galėtų kompensuoti uostui, geležinkeliams laikinai jų patiriamus, palyginti nedidelius, kaip tvirtina ekspertai, nuostolius, kol Baltarusijoje atsiras normali valdžia. ES tai būtų vieni niekai.
Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė. Tai antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
„Atsižvelgdami į įvykių raidą Baltarusijoje ir iš to išplaukiančius branduolinio saugumo klausimus, mes nusprendėme, jog jei bus paleista Baltarusijos AE Astravo rajone, tai mes nutrauksime elektros energijos prekybą su Baltarusija“, – sakė jis per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.
Anot premjero, šiuo atveju Latvija galbūt prekiaus elektros energija su trečiosiomis šalimis, naudodamasi Latvijos ir Rusijos jungtimi. „Mūsų sprendimas reiškia, kad per šią jungtį mes nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos. Tai neatmeta galimybės, kad mes toliau prekiausime – pirksime ir parduosime – elektros energija iš Rusijos, mes tik eliminuosime Baltarusijos elektros energiją per šią jungtį“, – pažymėjo jis.
K. Karinis konstatavo, kad šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis. Pasak jo, šį klausimą spręs Latvijos ekonomikos ministerija, parengusi konkrečią metodologiją su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
ELTA primena, kad į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Minskas. EPA – ELTA nuotr.
ES šalių užsienio reikalų ministrai sutarė parengti sąrašą asmenų, kuriems būtų įvedamos naujos sankcijos dėl po nedemokratiškų rinkimų, kuriuose neva nugalėjo Aliaksandras Lukašenka, pradėto susidorojimo su į gatves išėjusiais protestuotojais, teigia pareigūnai Briuselyje.
„Užsienio reikalų ministrai sutarė įvesti sankcijas tiems, kurie yra atsakingi už represijas, bus parengtas pavardžių sąrašas“, – po ministrų vaizdo konferencijos naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnas.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde tviteryje rašė, kad ES „inicijuos sankcijų procesą tiems, kurie yra atsakingi už su rinkimais susijusį smurtą, areštus ir sukčiavimą“.
Sudarius atsakingų asmenų sąrašą, sankcijas kiekvienam asmeniui turės vienbalsiai patvirtinti visos ES valstybės narės, tačiau, pareigūnų teigimu, nei viena iš 27 ES šalių neišreiškė prieštaravimų sankcijoms.
Vaizdo konferencijoje užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė dialogo būdu spręsti Graikijos ir Turkijos nesutarimus Viduržemio jūros rytuose.
Po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų kilus protestams, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, šimtai sužeisti ir mažiausiai du asmenys žuvo. Visuomenė ragina A. Lukašenką pasitraukti iš valdžios.
Prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos pozicija derybose dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) ir Europos gaivinimo fondo gerėja.
„Lietuvos pasiūlymai gerėja. Palyginti su liepos 10 diena, liepos 18 dienos pasiūlymas jau yra 386 mln. eurų mums palankesnis. Jis skirstosi į kelias sritis. Žemės ūkio parama didėja, didėja parama Kaliningrado tranzito schemai. Manau, mes dar ne tik išsaugosime depopuliacijos argumentą, kuris yra Sanglaudos fondų sudėtinė dalis, bet ir sieksime, reikalausime jį padidinti. Kaip ir sieksime padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams“, – sakė jis.
Kita vertus prezidentas atkreipė dėmesį, kad bendras ES biudžetas šiuo metu nedidėja ir DFP sumažėjo penkiais milijardais eurų.
„Nepaisant to, tokiame ribotame krepšelyje mes randame galimybių įtikinti mūsų partnerius, kad Lietuvos santykinė padėtis gali ir privalo būti pagerinta“, –teigė jis.
„Dedamos pastangos siekti rezultato to negali neigti. Nors kartais pastangos būna labai kontraversiškos ir kai kada vienos šalys padėtyje tų, kurie prieštarauja po to pakeičia jas kitos valstybės. Aš manau, kad judame teisinga linkme. Tikrai noriu padėkoti EVT pirmininkui Šarliui Mišeliui bei visai jo komandai. Jie siekia mus suartinti, jie siekia išsiskiriančias nuomones, kiek galima labiau padaryti panašesnėmis ir manau, mes rezultatą turėsime“, – sakė jis.
Prezidentas teigia, kad Lietuva turi investuoti lėšas į svarbiausias sritis, kaip skaitmenizacija, ekonomikos žalinimas.
„Aš tikrai pasisakau, kad privalome pasiruošti. Privalome atidirbti visus savo mechanizmus taip, kad lėšos nebūtų švaistomos neproduktyvioms sritims. Manau, kad kuo pranašesni sanglaudos fondai, ar DFP paketas, čia mes jau turime nemenkos patirties. Jeigu pirmoje finansinėje perspektyvoje mes turėjome nemažai priekaištų ES fondų panaudotojams ir kad lėšos nebuvo nukreiptos į tas sritis, kurios nebuvo pačios perspektyviausios. Vis dėlto niekas negalėtų nuneigti, kad pastaraisiais metais, mes tikrai padarėme ryškią pažangą, juk tai rodo ir mūsų konvergencijos rodikliai, kad šiuos pinigus gebame naudoti efektyviai“, – sakė jis.
G. Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje. Tai pirmasis Europos Sąjungos lyderių fizinis susitikimas po pandemijos proveržio. Sesija skirta deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo, suformuoto, siekiant greito valstybių narių ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 viruso sukeltos krizės.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
