Estija pažymi kelto „Estonia“ katastrofos metines. EPA-ELTA nuotr.

Geteborgas, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Du švedų dokumentinių filmų kūrėjai, filmavę kelto „Estonia“ paskendimo vietą, pirmadienį per pakartotinį bylos nagrinėjimą buvo pripažinti kaltais dėl vietos, kurioje žuvo šimtai žmonių, šventumo pažeidimo.
 
„Estonia“ nuskendo 1994 m., per vieną didžiausių XX amžiaus nelaimių jūroje žuvo 852 žmonės. Nusprendusios neiškelti nuolaužų Švedija, Estija ir Suomija 1995 m. susitarė, jog tai bus galutinė poilsio vieta ir uždraudė ją trikdyti. 2019-aisiais filmavimo grupė pasiuntė į ją nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą. Kuriant dokumentinį filmą, kuris buvo parodytas kitais metais, buvo aptikta didžiulė skylė korpuse, tai sukėlė abejonių oficialaus tyrimo dėl laivo nuskendimo išvadomis.
 
Geteborgo apygardos teismas 2021 m. vasarį nustatė, kad dokumentinio filmo režisierius Henrikas Evertssonas ir operatorius Linusas Anderssonas, abu švedai, atliko veiksmus, už kuriuos baudžiama pagal vadinamąjį „Estonios“ įstatymą. Tačiau teismas nusprendė, kad jie negali būti patraukti atsakomybėn, nes tuo metu buvo su Vokietijos vėliava plaukiojančiame laive tarptautiniuose vandenyse.
 
Nors kelios šalys pasirašė 1995 m. susitarimą, Vokietija jo nepasirašė. Geteborgo apeliacinis teismas grąžino bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad įstatymas galioja, nes filmo kūrėjai yra švedai. Pirmadienį teisėjas Goranas Lundahlas sakė, kad žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuolaužos „yra daugybės žmonių kapo vieta“. „Apsaugoti mirusiųjų šventumą yra svarbiau nei ginti žodžio ir informacijos laisvę“, – sakoma jo pranešime. Vis dėlto teismas pripažino, kad švedų motyvas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir skyrė jiems baudą, proporcingą jų pajamoms. Sumos teismas nenurodė.
 
Atlikus pradinį katastrofos tyrimą padaryta išvada, kad tai įvyko dėl to, jog audringoje jūroje atsidarė laivapriekio durys ir vanduo prasiskverbė į automobilių denį. Tačiau ekspertai filmo kūrėjams sakė, kad tik didžiulė išorinė jėga galėjo padaryti tokią skylę korpuse, todėl kyla klausimų, kas iš tikrųjų atsitiko.
 
Išgyvenusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovoja už išsamesnį tyrimą. Pasirodžius šiam dokumentiniam filmui buvo pakeisti nardyti draudžiantys įstatymai, kad būtų galima iš naujo ištirti nuolaužas. 2021 m. liepą Švedija ir Estija pradėjo naują tyrimą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.05; 16:07

Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.

Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
 
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
 
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
 
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
 
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
 
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
 
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 05:10

Šeštadienį Estija pažymi kelto „Estonia“ katastrofos 25-ąsias metines, praneša portalas ERR.
 
Katastrofos aukų artimieji padėjo vainikus prie paminklo „Nutrūkusi linija“ Taline. Vėliau Estijos sostinės Šv. Jono bažnyčioje įvyks atminimo koncertas „Ten, kur kelias baigiasi, ten jis ir prasideda“. Memorialiniai renginiai vyksta ir kituose šalies miestuose.
 
Keltas „Estonia“ nuskendo naktį iš 1994 metų rugsėjo 27-osios į 28-ąją Baltijos jūroje, už 35 kilometrų į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Utės salos. Laivas plaukė iš Talino į Stokholmą. Iš 989 jame buvusių žmonių žuvo 852.
 
Tai buvo viena didžiausių XX amžiuje laivų katastrofų taikos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:30