Buvęs baskų teroristinės grupuotės ETA vadovas Josė Antonio Urrutikoetxea. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos kasacinis teismas patvirtino sprendimą perduoti Ispanijai baskų teroristinės grupuotės ETA narį Josė Antonio Urrutikoetxea, kalinamą nuo jo suėmimo Prancūzijoje pernai. Tai pranešė laikraštis „Le Figaro“.
 
Pasak leidinio, trečiadienį Prancūzijos kasacinis teismas atmetė Urrutikoetxea gynybos apeliaciją dėl rugsėjo pabaigoje Paryžiaus teismo priimto sprendimo išduoti jį Ispanijai.
 
Iki ekstradicijos jis Prancūzijoje bus teisiamas dviejose terorizmo bylose. Pirmasis procesas įvyks ateinančių metų vasarį Paryžiaus apeliaciniame teisme, antrasis planuojamas birželio mėnesį Prancūzijos sostinės baudžiamajame teisme.
 
Šių metų sausį Prancūzijos teismas pritarė vienam iš dviejų prašymų išduoti Urrutikoetxea Ispanijai. Teismo Tyrimų rūmai nagrinėjo du ekstradicijos prašymus ir du Europos arešto orderius. Teisėjas tada patenkino prašymą, susijusį su galimu Urrutikoetxea dalyvavimu rengiant išpuolį prieš civilinės gvardijos skyrių Saragosoje 1987 metais, per kurį žuvo 11 žmonių, tarp jų – šeši nepilnamečiai. Antrasis ekstradicijos prašymas susijęs su aukšto „Michelin“ kompanijos darbuotojo nužudymu Ispanijoje 1980 metais. Liepos 1 d. Apeliacinis teismas pareikalavo papildomos informacijos šiuo klausimu.
 
69 metų J. A. Urrutikoetxea, labiau žinomas kaip Josu Ternera, slapstėsi 17 metų. Ispanijoje jis vadinamas „buvusiu politiniu grupuotės lyderiu”. Jis buvo sulaikytas Prancūzijoje 2019 metų gegužės 16 d.
 
Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 820 žmonių. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.
 
2018 metu gegužės pradžioje grupuotė paskelbė visiškai nutraukianti savo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 05:07

Ketvirtadienį Prancūzijoje buvo sulaikytas Ispanijoje žinomas baskų teroristinės grupuotės ETA narys Josė Antonio Urrutikoetxea. 

Tai pranešė Ispanijos VRM, kuri pavadino sulaikytąjį „Ispanijos ir Prancūzijos pareigūnų labiausiai ieškotu“ ETA nariu. Pasak žinybos atstovų, jis gyveno netoli Sen Žervė le Beno miestelio. 

68 metų J. A. Urrutikoetxea, labiau žinomas kaip Josu Ternera, slapstėsi 17 metų. Ispanijoje jis vadinamas „buvusiu politiniu grupuotės lyderiu“. Neatmetama, kad būtent jis įsakė atakuoti civilinės gvardijos skyrių Saragosoje 1987 metais. Tada teroro akto aukomis tapo 11 žmonių, tarp jų – šeši nepilnamečiai.

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sanchezas tviteryje parašė, kad „Prancūzijos ir Ispanijos bendradarbiavimas dar kartą parodė savo efektyvumą“. 

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 820 žmonių. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Praėjusių metu gegužės pradžioje grupuotė paskelbė visiškai nutraukianti savo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 05:00

Ispanijos policijos emblema

Baskų teroristinė grupuotė ETA prisiėmė atsakomybę už 758 nužudymus ir daugiau kaip 2,6 tūkstančio atakų. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Jos duomenimis, tarp teroro aktų – išpuoliai, dėl kurių anksčiau ETA neprisipažino. Pavyzdžiui, grupuotė prisiėmė atsakomybę už ataką kavinėje Madride 1974 metais, kurios aukomis tapo 13 žmonių, o dar apie pusšimtį nukentėjo.

Ispanijos VRM nuomone, ETA teroro aktai pareikalavo 853 žmonių gyvybių.

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Balandžio 20 d. grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame atsiprašė savo aukų ir nukentėjusiųjų nuo jos veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 07:30

mari-kiviniemi

Per pastarąjį šimtmetį veikti pradėjo daugybė tarptautinių organizacijų. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacija, Pasaulio prekybos organizacija, NATO, Europos Sąjunga. Jungtinių tautų organizacija susikūrė 1945-1948 metais. Jos ištakos – dar 1919 metais pradėjusi veikti Tautų lyga.

Per šį šimtmetį tarptautinės organizacijos prisidėjo prie tam tikrų tautų išsilaisvinimo ir ginkluotų konfliktų sureguliavimo. Tačiau tarptautinių organizacijų indėlis į imperializmo pažabojimą nėra didelis. Ir šiuo metu vis dar gajus rusiškas, kiniškas imperializmas bei daugybė kitų imperializmo formų. Be to, šiandienos pasaulyje didelę įtaką įgijo ir globalistinės struktūros, dažnai artimai susijusios su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šios struktūros bando primesti naujas priespaudos formas.

Continue reading „Pastarieji dešimtmečiai – tai Suomijos klestėjimo metai”

grobimai_antrankiai

Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne 20-ojo amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą “nevok” talmudas aiškina kaip draudimą “vogti žydą” ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama).

Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą. Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis vaikų grobimo plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos tiems laikams didžiulių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, “kolegų” sėkmė skatino naujus nusikaltimus.

Continue reading „Žmonių grobimas – pelningas verslas”

afgan_3

Ką mes ten vei­kia­me? So­di­na­me me­de­lius? Sta­to­me mo­kyk­las? Pa­lai­ko­me tvar­ką? Jei so­di­na­me me­de­lius, tai mums rei­ka­lin­gas kas­tu­vas. Jei sta­to­me – mums bū­ti­nas kra­nas. O jei pa­lai­ko­me tvar­ką, tai bent jau pri­va­lo­me ži­no­ti, ko­kią ir kie­no.

De­ja, kaip ant iš­de­gin­tos Af­ga­nis­ta­no že­mės ne­no­ri aug­ti lie­tu­viš­ki ąžuo­lai, taip ir ant ka­rei­viš­kų ba­tų at­neš­ta va­ka­rie­čių kul­tū­ra nie­kuo­met ne­taps sa­va af­ga­nams.

Pa­sau­lis ma­tė daug ban­dy­mų prie­var­ta dieg­ti sve­ti­mą re­li­gi­ją, kul­tū­rą ar gy­ve­ni­mo bū­dą. Te­ko kal­bė­ti su tais, ku­rie įžen­gė į Af­ga­nis­ta­ną dar „ano ka­ro“ me­tu. Jie ir­gi sta­tė mo­kyk­las, li­go­ni­nes, ly­dė­jo ko­lo­nas su mais­tu ir vais­tais iki ato­kiau­sių vie­to­vių. Te­ko kal­bė­ti ir su tais, ku­rie grį­žo jau iš „šio ka­ro“.

Continue reading „Ką mes veikiame Afganistane?”